Šiandien minint Pasaulinę hepatito dieną sveikatos specialistai kviečia atkreipti dėmesį į virusinės kilmės kepenų uždegimą - hepatitą A, kuriuo kasmet pasaulyje suserga apie 1,5 mln. žmonių. ULAC teigimu, esant mažam sergamumui Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, nuolat auga imlių, imuniteto neturinčių asmenų skaičius, todėl didėja ligos protrūkių rizika. Lietuvoje didesni šios ligos protrūkiai stebimi maždaug kas 5-7 metus, mažesni - dar dažniau.
Gydytojos K. Lebedevaitės teigimu, hepatito A viruso šaltinis yra sergantis žmogus, kuris gali sirgti simptomine arba besimptome forma. „Virusas plinta fekaliniu-oraliniu būdu, tai reiškia, kad sergantis žmogus su išmatomis į aplinką išskiria virusą ir jei yra higienos stoka, tokiu būdu per nešvarias rankas virusas gali būti pernešamas į maistą, vandenį, sklisti per užterštus paviršius“, - pasakoja K.
Dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai - džiovinti vytinti pomidorai, nepasterizuotos sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos. Galima užsikrėsti geriant nevirtintą vandenį, jei vanduo, pavyzdžiui, šulinyje, yra užterštas gamtinėmis atliekomis dėl netinkamos ūkinės veiklos ar sanitariniai mazgai neatitinka higienos reikalavimų. Tačiau svarbu nepamiršti ir pagrindinės higienos taisyklės - kuo dažniau plauti rankas.
„Tą būtina daryti parėjus iš lauko, pasinaudojus tualetu, vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms pakeitus sauskelnes, taip pat turint kontaktą su sergančiu šia liga, jo daiktais ar liestais paviršiais. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų su muilu po tekančiu vandeniu, reikėtų vartoti dezinfekcinį skystį. Keliaujantiems ji pataria vengti nepasterizuotų pieno produktų ar blogai termiškai apdorotų maisto produktų, ypač mėsos ar žuvies, negerti vandens iš krano, atsargiai gerti kokteilius, kuriuose yra ledo kubeliai, nes neaišku, iš kokio vandens jie pagaminti. Net ir dantis valytis geriau naudojant vandenį iš butelio, ypač keliaujant po šalis, kur hepatitas A yra plačiai paplitęs.
Pagal šios infekcijos paplitimo lygį šalys skirstomos į didelio, vidutinio arba mažo endemiškumo. „Kai žmogus užsikrečia, požymiai pasireiškia anksčiausiai po dviejų savaičių, gali net ir po pusantro mėnesio. Visą šį laiką žmogus jau platina virusą, dar ir pats nežinodamas, kad serga, dėl to hepatitas A gali nepastebimai išplisti, ir dažnai net nepavyksta atsekti, kas, nuo ko ir kada virusu užsikrėtė“, - dėsto K.
Pirmieji šios ligos simptomai būna panašūs į gripo: karščiavimas, gerklės skausmas, galvos skausmas, pykinimas, pilvo skausmas, atsiranda skausmas po dešiniu šonkaulių lanku, dingsta apetitas. Šie simptomai trunka 5-7 dienas, vėliau po truputį nyksta, bet tada atsiranda gelta: padidėja kepenys, blužnis, patamsėja šlapimas, gali būti stebimos šviesesnės išmatos. Jei žmogus serga besimptome forma, jis nejaučia jokių ligos požymių, o tiesiog ją „išvaikšto“.
Specifinio hepatito A gydymo nėra, tik simptominis: fizinio aktyvumo mažinimas, dietos korekcija, pykinimo ir skausmo malšinimas. Pasitaiko, kad hepatitas A komplikuojasi tulžies ir latakų susirgimais, kepenų nepakankamumu, perauga į įsisenėjusį hepatitą, galintį užtrukti iki pusės metų, arba į autoimuninį hepatitą, kai net nelikus viruso kepenų pažeidimas progresuoja toliau.
Kalbėdama apie skiepus nuo hepatito A gydytoja aiškina, kad trumpalaikiam imunitetui sukurti, tarkime, prieš išvykstant į kelionę, užtenka vieno skiepo. Imunitetas tokiu atveju susidaro po 14 arba 30 parų, priklauso nuo vakcinos. Skiepytis rekomenduojama ir įstaigų bei įmonių darbuotojams, susiduriantiems su profesine rizika užsikrėsti. Persirgus hepatitu A susiformuoja taip vadinamas natūraliai įgytas ilgalaikis imunitetas.
„Tokį dažniausiai turi vyresnio amžiaus žmonės, kurių dauguma yra persirgę hepatitu A vaikystėje, nes anksčiau buvo prastesnės higienos sąlygos ir virusiniai susirgimai lengviau plisdavo. Tačiau šis imunitetas nereiškia šimtaprocentinės apsaugos nuo hepatito A.
Klausimas: Jei vaikystėje esu sirgusi gelta, ar galiu tapti kraujo donore? Ar galiu darytis tatuiruotes, ilgalaikį permanentinį makiažą?
Atsakymas: Asmuo gali tapti kraujo donoru ir duoti kraujo, jei sirgo hepatitu (gelta) A. Jei sirgo hepatitu B ar C - kraujo donoru būti negali. Darytis tatuiruotes, ilgalaikį permanentinį makiažą galima, bet rekomenduotina išsitirti dabartinę kepenų būklę - atlikti kepenų fermentų, hepatitų markerių tyrimus.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Kiti dažnai užduodami klausimai apie kraujo donorystę
MITAS: kraujo donorais gali tapti tik mėsėdžiai
Dažnai girdime sakant, jog vegetarai ar veganai negali tapti kraujo donorais. Netiesa. Anot Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorų organizatorės Rimantės Vanagienės, kartais hemoglobino rodikliai vegetariškai ar veganiškai besimaitinančių žmonių kraujyje gali būti netgi geresni nei užkietėjusių mėsėdžių, o toks mitas sklinda tik dėl to, jog daug kas dar įpratę manyti, kad geležies daugiausiai gaunama iš mėsos.
„Svarbu, kad duodantis kraujo žmogus svertų nemažiau 50 kg, o hemoglobino kiekis kraujyje yra patikrinamas kiekvienam ketinančiam tapti donoru. Jei jis yra per žemas, kraujo duoti žmogus negali“, - pasakoja R. Vanagienė.
Kai, nesant išorinių klinikinių simptomų, ištyrus paimtą donoro kraują molekulinių tyrimų laboratorijoje, yra nustatomas teigiamas infekcinis hepatito A žymuo, kraujo donorystė yra laikinai atidedama pusmečiui. „Tai gali būti ankstyva ligos stadija, todėl donoras siunčiamas konsultacijai pas šeimos gydytoją. Po 6 mėn. kraujo donorystė jam gali būti atstatoma. Donorystė negalima tik tuomet, kai asmuo sirgo ar serga hepatitu B ar C“, - paaiškina R. Vanagienė.
TIESA: tam tikros procedūros gali atitolinti kraujo donorystę
Jei pastaruoju metu kūną papuošėte tatuiruote, vėrėtės auskarus ar atlikote kitą procedūrą, kurios metu buvo sąlytis su krauju, kraujo donorystę reikia atidėti. Šis faktas yra teisingas, tačiau tai nereiškia, jog kelias donorystei užkertamas.
„Po tokių procedūrų turi praeiti mažiausiai šeši mėnesiai, tik tada žmogus gali duoti kraujo. Tas pats galioja ir po apsilankymo pas stomatologą - jei buvo tiesioginis sąlytis su krauju, pavyzdžiui dėtas implantas, rautas dantis ar net tvarkyti kanalai, - donorystę reikėtų atidėti bent pusmečiui,“ - sako NKC atstovė.
Kitas svarbus momentas - įsivertinti atliktų procedūrų, tokių kaip manikiūras ar pedikiūras, galimas pasekmes. „Dažnai tokių procedūrų metu taip pat galimas sąlytis su krauju ir tik to specialisto sąžinės reikalas, kaip jis prižiūri savo instrumentus, ar laiko juos steriliai ir nesudaro galimybės jokių užkrečiamų ligų plitimui. Kita vertus, reguliariai save lepinant tokiomis procedūromis, kaip tik rekomenduojama duoti kraujo - juk jis nuodugniai ištiriamas, o esant įtarimams dėl blogų tyrimų rezultatų, žmogus informuojamas asmeniškai“, - pataria R. Vanagienė.
Svarbiausia - atsižvelgti į organizmo siunčiamus ženklus Tiesa, prieš duodant kraują derėtų įvertinti ir kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, moterys menstruacijų metų gali netekti daug kraujo, todėl specialistai ragina atsižvelgti į savo būseną ir organizmo ženklus. Anot R. Vanagienės, griežtų apribojimų nėra, tačiau moterims palankiausias laikas kraujo donorystei yra ciklo vidurys.
Besilaukiančios ar maitinančios mamos dovanoti kraujo taip pat negali. „Po gimdymo turi praeiti bent 6 mėnesiai. Nustojus kūdikėlį maitinti, taip pat derėtų neskubėti. O geriausiai patarti gali prižiūrintis gydytojas“, - aiškina R. Vanagienė.
Prieš ryžtantis tapti kraujo donoru, derėtų adekvačiai įvertinti ir bendrą savijautą - jei neseniai sirgote ar vartojote vaistus, kraujo donorystę derėtų atidėti. NKC primena, kad kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus.
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams - šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų. Procedūra nėra skausminga, o būti donoru nėra pavojinga. Žmogus, duodantis kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės - nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos - yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą.
Pagrindinis kraujo donorystės principas - jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai.
| Hepatito tipas | Ar galima būti kraujo donoru? |
|---|---|
| Hepatitas A (persirgus) | Taip |
| Hepatitas B | Ne |
| Hepatitas C | Ne |