Aplinkos tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis - harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių. Aplinkos tvarumas suprantamas kaip socialinės ir ekonominės raidos bei aplinkos apsaugos siekių derinimas, kad būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė dabartinėms ir ateities kartoms. Daugeliui aplinkos tvarumas asocijuojasi su ekosistemų apsauga, atsinaujinančių šaltinių naudojimu ir aplinką tausojančiu elgesiu. Nors aplinkosauga yra aplinkos tvarumo dalis, jis apima kur kas daugiau - jis taip pat susijęs su ekonomikos vystymusi, socialine lygybe.
Aplinkos tvarumas paprastais žodžiais yra išteklių valdymas, siekiant patenkinti dabartinius poreikius, nekeliant pavojaus būsimiems poreikiams. Aplinkos apsauga (aplinkosauga) yra susijusi su sąmoningu natūralios ar žmogaus sukurtos aplinkos saugojimu nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, vykdant ūkinę veiklą, įgyvendinant infrastruktūros planus ar naudojant gamtos išteklius.
Tvaraus vystymosi schema
Skaitmeninės Technologijos ir Aplinkosauga
Aiškinamasi, kaip skaitmeninės technologijos padeda spręsti aplinkosaugos problemas: klimato kaitos duomenų kaupimas, jų analizė, aplinkos užterštumo prognozių darymas; šilumos efekto mažinimas taikant skaitmenines technologijas elektrinėse; elektros, transporto srautų paskirstymas ir reguliavimas ir kt. Aiškinamasi, kaip skaitmeninės technologijos padeda spręsti gamtosaugos problemas, priimti pagrįstus sprendimus. Susipažįstama su šiuo metu Europoje ir Lietuvoje naudojamomis aplinkos apsaugos informacinėmis ir aplinkos monitoringo sistemomis, šių sistemų viešai teikiamais atviraisiais monitoringo duomenimis ir informacija.
Mokinių veikla ir aplinkos stebėjimas
Siekiama, kad mokiniai suprastų žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtųsi asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, taršos mažinimą. Mokiniai kartu su mokytoju stebės aplinką, kurioje gyvename. Diskutuos apie tai, kas labiausiai teršia gamtą. Domėsis, kaip patys galime pristabdyti gamtos ir aplinkos, kurioje gyvename, taršą.
- Mokiniai grupėmis stebi aplinką, atranda 3 objektus, kurie teršią aplinką.
- Kartu su mokytoju įvardina pastebėtus objektus.
- Grupėse išsirenka vieną objektą, kuris, jų manymu, labiausiai teršia aplinką.
- Savo įžvalgas grupė pristato klasės draugams.
Patiko užduotys mokiniams, vyko įdomi diskusija, kaip galėtume padėtį pagerinti Vilniaus mieste, pasaulyje, planetoje. Dar kartą prisiminėme atsakingą rūšiavimą.
Įmonė „Gumos technologijos“ stebina inovacijomis: padangomis – prieš aplinkos ir triukšmo taršą
Gamtos Ištekliai ir Jų Tausojimas
Aptariama gamtos išteklių (vandens, oro, dirvožemio) svarba siejant juos su bendrais gyvo organizmo poreikiais. Aiškinamasi, kodėl gamtos išteklius reikia tausoti, kas nutinka, juos užteršus. Paaiškina gamtos išteklių tausojimo ir saugojimo svarbą žmonių gyvenimo kokybei, antrinių žaliavų perdirbimo naudingumą. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. Mokomasi etiškai elgtis ir tyrinėti gamtoje.
Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai.
Ekologinės problemos ir sprendimai
Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus.
Vartojimo Etika: Ar Ji Reikalinga?
Žmonės visada vartojo - naudojo daiktus ar paslaugas savo poreikiams, norams ar patogumui tenkinti. Žvelgiant į praėjusius Vakarų moralės filosofijos amžius, vartojimas niekada nebuvo filosofų dėmesio centre, kadangi jis nekėlė tokių globalaus masto problemų, kaip kad kelia XXI a. Šiandien vartojimas pasikeitė ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Mados ciklai sutrumpėjo nuo sezonų iki savaičių, pirkimas telefonu tapo refleksu, o tiekimo grandinės - tokios ilgos ir nematomos, kad lengva pamiršti, jog už pigios suknelės slypi kažkieno prastai apmokamas, o neretai ir pavojų sveikatai keliantis darbas, išnaudoti gamtos ištekliai, aplinkos tarša ir pan. Mes gyvename „čia ir dabar“ kultūroje. Patogumas ir momentinis pasitenkinimas lemia didelę dalį mūsų vartojimo.
Tačiau klimato kaita, biologinės įvairovės naikinimas, vandens tarša, dirvožemio nykimas, ekologinė žala, daroma dabarties bendruomenėms ir ateities kartoms, reiškia, kad mūsų įprastas kasdienis impulsyvus naujų daiktų pirkimas ir vartojimas nebėra tiesiog neutralus pasirinkimas. Priminsiu, kad etika - tai filosofinė disciplina, tirianti, kas yra geras ar blogas, teisingas ar neteisingas elgesys, kokios vertybės, normos turėtų pagrįsti mūsų sprendimus ir veiksmus, kokius principus ar dorybes turime puoselėti ir ugdyti. Vartojimo kontekste etika reiškia refleksiją apie vartojimo pasekmes ir atsakomybę. Bendriausi etiniai klausimai, kurie gali ir turi kilti vartojimo, t. y. mūsų santykio su daiktais, kontekste, yra šie: ką mano pasirinkimai reiškia kitiems žmonėms, dabar gyvenantiems ar dar gyvensiantiems? Kokią įtaką jie daro aplinkai, gamtai?
| Dorybė | Aprašymas | Pavyzdys vartojime |
|---|---|---|
| Praktinė išmintis | Gebėjimas matyti, kas iš tikrųjų atitinka gerą gyvenimą. | Atsisakyti impulsyvių pirkinių, įvertinant tikrąją daikto vertę ir poreikį. |
| Nuosaikumas | Gebėjimas atsispirti pertekliniam vartojimui. | Džiaugtis tuo, ką turi, o ne nuolat geisti daugiau. |
| Drąsa | Gebėjimas atsispirti spaudimui pirkti ir vartoti daugiau. | Pasirinkti tvaresnius ir etiškesnius produktus, net jei jie nėra populiarūs. |
| Teisingumas | Suvokimas, kad vartojimas veikia pasaulinę ekonomiką ir kitus žmones. | Pirkti produktus, pagamintus sąžiningomis sąlygomis. |
| Atsakomybė ir rūpestis | Gebėjimas matyti savo pasirinkimų poveikį platesniam gyvenimo tinklui. | Rinktis produktus, kurie daro kuo mažesnį poveikį aplinkai ir žmonėms. |
Šiandieninė vartojimo kultūra formuoja galingą spaudimą: reklamos, socialiniai tinklai, aplinkinių lūkesčiai nuolat ragina pirkti, keisti, turėti daugiau. Todėl svarbų vaidmenį formuojant mūsų moralinį charakterį turi vaidinti ir drąsos dorybė. Būti drąsiam reiškia atsispirti šiam spaudimui, net jei dėl to atrodai „kitoks“. Drąsus vartotojas nebijo pasirinkti mažiau patrauklių, bet tvaresnių ar etiškesnių prekių, nebijo viešai pagrįsti savo pasirinkimo, net jei aplinkiniams jis pasirodo nepatogus ar „nepopuliarus“.
Antropocenas ir Ekologinė Etika
Vis dažniau girdime apie antropoceną, kas tai, ir ką tai kalba apie mūsų laikmetį? Šiuo terminu, kurį 2002 metais pirmasis pasiūlė Nobelio chemijos premijos laureatas Paulis Crutzenas, dažnai apibendrinamas gilus kolektyvinės žmonių veiklos poveikis Žemei. Mokslininkai terminu „antropocenas“ („žmogaus amžius“) žymi dabartinę geologinę epochą, pakeitusią prieš tai buvusiąją - holoceno. Nors nėra tiksliai apibrėžiama antropoceno pradžia, ji gali būti skaičiuojama nuo XX a. vidurio.
Žmogaus veiklos įtaka Žemei (Antropocenas)
Ekologinė etika - kryptis, kuri dabar itin svarbi žmonijai. Tai yra taikomosios etikos šaka, tirianti žmogaus elgesio principus, būdingus visoms gyvybės rūšims (taip pat ir Homo sapiens) bei jų egzistavimo sąlygoms (biosferai) išsaugoti. Šiuolaikinės ekologinės etikos pradininku laikomas amerikiečių mokslininkas ir gamtosaugininkas Aldas Leopoldas, kuris XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje paskelbė ekologinio egalitarizmo koncepciją. A. Leopoldas akcentavo lygiavertį, moralų elgesį su gamta ir saiką žmogaus poreikiuose, save suvokiant kaip gamtos dalį, leidžiant jai atsiskleisti per grožį ir paprastumą.
Ekologinės etikos pagrindu sprendžiami aplinkosaugos klausimai - kryptis, kurios laikantis galėtų būti suformuotas gerai apgalvotas veiksmų modelis naujo, ekologinio mąstymo epochai vystytis. Tvarus vartojimas, gamyba, atsinaujinanti energetika - itin svarbus kelias į Žemės sveikatos atstatymą bei išsaugojimą. Matant plačiau, tvarumo koncepcija apima ne tik ekologijos bei aplinkosaugos sritį, bet ir platesnį socialinį spektrą: kokybišką švietimą, pramonę, infrastruktūros vystymą ir taip toliau.