Asmens teisinę padėtį valstybėje apibrėžia jo teisių ir pareigų visuma. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti nacionaliniai bei tarptautiniai teisės aktai nustato platų asmens teisių bei laisvių katalogą. Taigi valstybė sukuria tam tikras teisines prielaidas (įtvirtina asmens teises ir laisves) ir nustato procesines sąlygas (procesines garantijas), kurios garantuotų įstatymo suteiktų teisių ir laisvių realų įgyvendinimą.
Teisingumo deivė simbolizuoja nešališkumą ir teisingumą.
Procesinės garantijos
Galime nurodyti a šiuos asmens teisių bei teisėtų interesų garantijų tipus: ekonomines, politines, teisines ir ideologines procesines garantijas. Teisines garantijas galima klasifikuoti įvairiais pagrindais.
Teisinių garantijų klasifikacija
- Pagal veikimo sferą išskiriamos baudžiamojo proceso dalyvių teisių procesinės garantijos, priimant esminius procesinius sprendimus (pradėti ikiteisminį tyrimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pan.), atliekant atskirus procesinius veiksmus, priimant sprendimus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir pan.
- Pagal subjektą procesinės garantijos yra skirstomos į procesines garantijas, kurios susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinės veiklos tvarka (procesinės teisės ir procesinės pareigos, procesinės formos reikalavimai ir pan.) ir procesines garantijas, kurios yra teisių (teisėtų interesų) apsaugos priemonės, įstatymo nustatyta tvarka suteiktos suinteresuotiems baudžiamojoje byloje dalyvaujantiems asmenims, jų gynėjams ir atstovams bei naudojamos jų nuožiūra pagal nustatytą tvarką.
Procesinės garantijos yra demokratijos garantijos, kurios tarnauja teisės tikslams.
Įtariamojo sąvoka
Svarbu apibrėžti įtariamojo sąvoką. LR BPK 21 str. pateikia pagrindinius a šio proceso dalyvio kriterijus: tai ikiteisminio tyrimo dalyvis; laikinai sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką; arba apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas; arba į apklausą a šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas LR BPK 187 str. numatytas pranešimas apie įtarimą, arba tais atvejais, kai asmuo slapstosi ar jo vieta nežinoma, įtariamasis yra asmuo, kuris tokiu pripažintas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
LR BPK 21 str. 4 d. numato šias įtariamojo procesines teises: žinoti, kuo jis yra įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nua šalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu nedarysime skirtumo tarp baudžiamojo proceso stadijų, įtariamojo teisės yra beveik analogiškos kaltinamojo teisėms, numatytoms LR BPK 22 str. 3 d.
Specialusis liudytojas
2007 m. birželio 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, nuo 2007-09-01 baudžiamajame procese atsirado galimybė liudytoją apklausti apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, taikant tam tikrus liudijimo ypatumus. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijose, priimtose Papildymo įstatymo pagrindu, netrukus taip apklausiamas liudytojas pavadintas specialiuoju liudytoju, teigiant, kad tai „sąlyginai naujos rūšies liudytojas, kurio procesinė padėtis yra sąlyginai tarpinė tarp neturinčio procesinio intereso liudytojo ir įtariamojo procesinės padėties“ (Rekomendacijų 1, 5 p.). Teisinėje praktikoje, panašu, šios naujos rūšies liudytojas pamėgtas ir gana plačiai taikomas.
BPK papildymas 82 straipsnio 3 dalimi nustato, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotą atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju; tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
Aiškinamajame rašte, mėgindamas pagrįsti (pateisinti) Papildymo įstatymą, įstatymų leidėjas nurodo: „<...> BPK 80 straipsnyje taip pat numatoma išlyga, leidžianti apklausti liudytoju asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Toks projektas siūlomas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet tyrimo metu, išnaudojus visas proceso galimybes, nesurenkama pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pranešti asmeniui apie įtarimą, tačiau jį būtina apklausti apie reikšmingas tyrimui aplinkybes. Tokio asmens apklausti liudytoju neleidžia konstitucinės nuostatos ir galiojanti BPK 80 straipsnio redakcija. Asmens sutikimas dėl tokios apklausos išreikštų jo procesinę valią dėl jo bendradarbiavimo su tyrimo institucijomis, tiriant galimai tokio asmens padarytą nusikalstamą veiką. Be to, pagal šias nuostatas būtų galima apklausti ir asmenis, kurie pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, bei tokius asmenis, dėl kurių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn turi būti gautas kompetentingos institucijos leidimas, kai toks leidimas yra būtinas pagal įstatymus (pvz., Seimo nariai, teisėjai ir t. t.). Tokio asmens liudijimo ypatumai numatyti BPK 82 straipsnio 3 dalyje“.
Vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso dalyvių, dar dažnai vadinamas proceso “varikliu” yra įtariamasis. Asmuo įtariamuoju laikomas, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas pranešimas apie įtarimą. Tai yra juridiniai faktai kurie yra nurodyti baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje, kuriems įvykus, asmuo tampa įtariamuoju.
Ikiteisminio tyrimo schema.
Įtariamojo teisės
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje yra įtvirtinta pamatinė nuostata: „draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Tai reiškia, kad įtariamasis neprivalo duoti parodymų ar atsakyti į užduodamus klausimus, jeigu galvoja, kad tai gali jam pakenkti ar pažeisti teisėtus asmens interesus. Todėl, priešingai nei liudytojui ar nukentėjusiajam, kuriems yra numatyta ne teisė, o pareiga duoti teisingus ir tikrus parodymus, įtariamajam nenumatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančių parodymų davimą.
Įtariamojo statusas nereiškia, kad asmuo yra kaltas ir jo kaltė yra įrodyta. Ikiteisminio tyrimas gali būti nutrauktas taip ir nepasiekus teismo ir asmeniui netapus kaltinamuoju. Ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių asmens kaltę ar suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.
Baudžiamoji byla perduodama teismui kai yra pagrįstas manymas, jog surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl konkrečios veikos padarymo. Tačiau verta pažymėti, kad nei prokuroras nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, surinktų duomenų nevertina ir negali jų pripažinti įrodymais. Tai yra tik teismo prerogatyva.
Taigi, ikiteisminio tyrimo metu asmuo tampa įtariamuoju, bylai pasiekus teismą, asmuo teismo gali būti pripažintas kaltinamuoju, o asmenį pripažinus kaltu, jis tampa nuteistuoju.
Chronologija
| Nr. | Galioja | Chronologija |
|---|---|---|
| 1 | Taip | 2024-11-07 Pakeista XIV-3061 |
| 2 | Taip | 2024-06-25 Pakeista XIV-2801 |
| 3 | Taip | 2024-06-25 Pakeista XIV-2808 |