Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi statiniams, esantiems arti sklypo ribos. Lietuvoje šiuos reikalavimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, kurių laikymasis padeda išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrinti saugią bei tvarkingą aplinką. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant statinius prie sklypo ribos.
Atstumai nuo sklypo ribos
Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius, svarbu laikytis nustatytų atstumų iki sklypo ribos. Pagal bendrą taisyklę, atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 3,0 m, tačiau yra išimčių:
- Jei atstumas iki sklypo ribos yra nuo 1,0 m iki 3,0 m, o bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) viršija horizontalų atstumą iki sklypų ribos, reikia laikytis specialių sąlygų.
- Iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui.
- Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies.
- Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.
Svarbu atkreipti dėmesį į gaisrinės saugos reikalavimus, kurie turi būti išlaikomi mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos.
Minimalūs atstumai tarp gretimuose sklypuose esančių pastatų nustatomi pagal pastato ugniaatsparumo laipsnius. Šis atstumas gali būti 6-15m, priklausomai nuo to, iš ko pastatyti pastatai ir kuriam ugniaatsparumo laipsniui jie priskiriami.
Vadovaujantis GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIAIS REIKALAVIMAIS, minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų:
| Pastato atsparumo ugniai laipsnis | Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis | ||
|---|---|---|---|
| I | II | III | |
| I | 6 | 8 | 10 |
| II | 8 | 8 | 10 |
| III | 10 | 10 | 15 |
Įprastai pastatams iki 8,5 m aukščio, atstumas iki sklypo ribos 3m, jei nėra kokių kitų apsauginių zonų ar reikalavimu. Nuo kaimyno namo atstumas priklauso ir nuo priešgaisrinės klasės, gali būti 8m, nuo sklypo ribos mažiausiai 3 m.
Užtvarų (tvorų) statymas
Statant sklypo užtvarą, taip pat reikia laikytis tam tikrų taisyklių:
- Ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
- Prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą).
Atsižvelgiama į užtvaros kiaurymių plotą ir metamo šešėlio kryptį:
- Jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto, kai šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi.
- Jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto, kai šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis.
Jei užtvaras su cokoliais kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo, statytojas privalo įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku.
Planuojant statyti tvorą ant sklypo ribos privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).
Akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą, be besiribojančio sklypo savininko rašytinio sutikimo galima statyti arčiau nei 1 m iki sklypo ribos, jei tvora statoma savo žemės sklype konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos ir kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas pietų kryptimis, tarp rytų (90°) ir vakarų (270°). Šiaurės kryptis laikoma 0°/360°.
Jei aklina ar akytumo reikalavimų neišlaikanti tvora būtų statoma toje zonoje, kurioje privalu laikytis tvorų akytumo reikalavimų, tai tokiu atveju prieš statant tokią tvorą privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų sutikimą, jei sutikimas negaunamas, tai akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą be sutikimo galima statyti atsitraukus daugiau nei 1 m atstumą nuo sklypo ribos.
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Kaip arti sklypo ribos turėtų būti tvora?
Atraminių sienučių statymas
Statant atraminę sienutę taip pat galioja tam tikri reikalavimai:
- Ant sklypo ribos.
- Savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Planuojant statyti atraminę sienelę ant sklypo ribos ir arčiau negu 1 m iki sklypo ribos, privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).
Taip pat privalomi sutikimai, jei atraminės sienelė statoma savo sklype ir atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Želdinių sodinimas
Sodinant želdinius, reikia atsižvelgti į atstumus iki sklypo ribos:
- Krūmus ir gyvatvores - arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos.
- Žemaūgius medžius (iki 3,0 m aukščio) - arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos.
- Aukštesnius nei 3,0 m medžius - arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos.
- Aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kiti svarbūs aspektai
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose), ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams.
- Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos, reikalingas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos, reikalingas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją, reikalingas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Planuojant statyti arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, reikalingas rašytinis besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas (susitarimas).
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.