Staiga pakilusi temperatūra, stiprus kosulys ar pasunkėjęs kvėpavimas - tai gali reikšti daugiau nei peršalimą. Plaučių uždegimas - rimta kvėpavimo sistemos infekcija, galinti paliesti bet kokio amžiaus žmogų - nuo kūdikio iki senjoro. Nors dažniausiai ši liga siejama su karščiavimu ir kosuliu, jos eiga gali būti netikėtai klastinga - kai kuriais atvejais ji pasireiškia be aiškių simptomų.
Plaučių uždegimas (pneumonija) - tai infekcinis plaučių audinio uždegimas, kuomet dėl bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų įsiskverbimo uždegimas išplinta į plaučių alveoles - mažus oro maišelius, kuriuose vyksta dujų apykaita. Pneumonija (plaučių uždegimas) - tai infekcinė liga, kai plaučių oro maišeliai (alveolės) pripildomi skysčio ar pūlių, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis, kyla kosulys, krūtinės skausmas ir karščiavimas.
Plaučių Uždegimas - Kas Tai?
Plaučių uždegimas, dar vadinamas pneumonija, yra infekcinė kvėpavimo takų liga, kuri paveikia plaučių audinį, ypač alveoles. Esant uždegimui, alveolės užsipildo skysčiais ar pūliais, todėl plaučiai praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo pagrindinę funkciją - užtikrinti efektyvų deguonies tiekimą organizmui. Ši liga gali būti sukelta įvairių patogenų: bakterijų, virusų ar net toksinių medžiagų patekimo į plaučius.
Plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai ir išoriniai veiksniai. Kiekvienu iš šių atvejų reikia skirtingo gydymo ir stebėsenos. Plaučių uždegimas yra pakankamai dažna liga, ypač šaltuoju metų laiku, kai susidaro palankios sąlygos virusams ir bakterijoms plisti.
Plaučių uždegimo rizika ypač didelė tam tikroms grupėms: kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, vyresnio amžiaus žmonėms, kurių organizmas silpniau kovoja su infekcijomis bei žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis ar nusilpusiu imunitetu. Tam tikri žmonės turi didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu. Be to, plaučių uždegimo rūšių ir sukėlėjų įvairovė yra pakankamai didelė, todėl gydymas kiekvienu atveju gali būti individualus.
Plaučių Uždegimo Simptomai
Plaučių uždegimas gali pasireikšti skirtingai - nuo stiprių simptomų iki visiško jų nebuvimo. Plaučių uždegimo simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo ligos sukėlėjo, paciento amžiaus bei bendros sveikatos būklės. Tačiau pagrindiniai simptomai, kurie dažniausiai pasireiškia, yra karščiavimas, stiprus kosulys ir dusulys.
Karščiavimas dažnai pasireiškia kartu su šaltkrėčiu ir prakaitavimu. Kosulys gali būti sausas arba lydimas skreplių, kuriuose kartais gali būti matomos ir kraujo priemaišos. Dusulys atsiranda, nes alveolėms užsipildžius skysčiais, sumažėja deguonies įsisavinimo efektyvumas.Kita vertus, plaučių uždegimo simptomai be temperatūros taip pat galimi.
Be pagrindinių simptomų, plaučių uždegimas dažnai sukelia bendrą silpnumą, nuovargį ir raumenų skausmus, panašius į tuos, kurie būdingi peršalimui ar gripui. Kai kurie pacientai gali jausti krūtinės skausmą, kuris paaštrėja kosint ar giliai įkvepiant. Vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti sunkiau atpažįstami - jie gali pasireikšti dirglumu, vangumu, apetito praradimu ar vėmimu.
Vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimas kartais pasireiškia neįprastais simptomais, tokiais kaip sumišimas ar dezorientacija, net jei kiti požymiai yra lengvi. Dėl šios priežasties, atsiradus simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes laiku pradėtas gydymas gali reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką. Plaučių uždegimo simptomai dažnai būna panašūs į gripo ar peršalimo požymius, tačiau jų stiprumas ir trukmė, taip pat kartu esantis dusulys, yra ženklas, kad situacija gali būti kur kas rimtesnė.
Bendrieji simptomai suaugusiesiems:
- Aukšta temperatūra (dažnai iki 40 °C)
- Kosulys su tankiomis gleivėmis (geltonomis, žalsvomis ar net kruvinomis)
- Šaltkrėtis ir drebulys
- Krūtinės skausmas, ypač kosint ar giliai kvėpuojant
- Greitas kvėpavimas ir širdies plakimas
- Dusulys - gali pasireikšti kaip jausmas, kad "negali atgauti kvapo"
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Apetitą praradimas ir gausus prakaitavimas
- Pamėlynavę lūpos ar nagų galiukai
- Vyresniems - sumišimas ar dezorientacija
Simptomai vaikams:
Mažamečių pneumonija gali pasireikšti subtiliai:
- Padidėjęs kvėpavimas ar kvėpavimo sunkumai
- Karščiavimas ir kosulys
- Švokštimas (rales) krūtinėje
- Pamėlynavusios lūpos, oda ar pirštų galiukai
- Kūdikiams - neramumas, mitybos sutrikimai, mažesnis aktyvumas
Peršalimas, gripas ar pneumonija - kaip atskirti?
- Peršalimas prasideda lėtai, būdingi čiaudulys, sloga, gerklės skausmas, retai - karščiavimas ir kosulys.
- Gripas atsiranda staiga - karščiavimas >38 °C, galvos ir raumenų skausmas, negalavimas, sausas kosulys. Paprastai simptomai silpsta per 2-5 dienas (kosulys gali tęstis iki 2 savaičių).
- Pneumonija dažniausiai prasideda po pagerėjimo arba su įkyriu kosuliu, aukšta temperatūra, krūtinės skausmu, dusuliu. Jei gripas ar peršalimas negerėja, o simptomai stiprėja, tai signalas kreiptis į gydytoją.
Besimptomis plaučių uždegimas - tai ligos forma, kai nepasireiškia tipiški simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys ar krūtinės skausmas. Tokiu atveju gali būti jaučiami tik bendro pobūdžio negalavimai: silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, pasunkėjęs kvėpavimas. Taip, plaučių uždegimas be kosulio galimas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus galimus požymius: dusulį, karščiavimą, bendrą silpnumą, mieguistumą ar pakitusį kvėpavimą.
Taip, gali. Plaučių uždegimas be temperatūros dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpusios imuniteto asmenims ar sergantiems lėtine liga. Simptomai taip pat gali skirtis: vaikams plaučių uždegimas dažnai pasireiškia aukšta temperatūra, greitu kvėpavimu, vangumu, kartais - kosuliu ar pilvo skausmu. Suaugusiesiems būdingi kosulys su skrepliais, dusulys, krūtinės skausmas, bendras silpnumas.
Plaučių Uždegimo Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Plaučių uždegimas atsiranda dėl įvairių patogenų, kurie įsiskverbia į kvėpavimo sistemą ir sukelia plaučių audinių uždegimą. Dažniausios plaučių uždegimo priežastys yra bakterijos ir virusai, kurie gali būti perduodami tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu, oro lašeliniu būdu arba netiesiogiai - per užterštus paviršius.
Tarp bakterijų, pagrindinė kaltininkė yra Streptococcus pneumoniae, kuri dažniausiai sukelia bendruomenėje įgytą pneumoniją. Tuo tarpu virusinė pneumonija gali būti sukelta gripo, respiratorinio sincitinio viruso (RSV) ar net koronavirusų, kaip pastebėta per COVID-19 pandemiją.
Rizikos veiksniai, didinantys plaučių uždegimo tikimybę, gali būti įvairūs. Vienas svarbiausių - nusilpusi imuninė sistema, kuri būdinga kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems ŽIV/AIDS ar gydomiems chemoterapija. Be to, ir lėtinės ligos, tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar širdies nepakankamumas, taip pat padidina riziką. Žinoma, didesnę tikimybę susirgti plaučių uždegimu turi ir rūkaliai, nes rūkymas silpnina plaučių apsauginius mechanizmus ir sudaro palankias sąlygas infekcijoms. Dar vienas svarbus rizikos veiksnys yra hospitalizacija. Ligoninėse įgytos pneumonijos gydymas dažniausiai būna sudėtingesnis ir reikalauja ypatingos priežiūros.
Plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai ir išoriniai veiksniai. Pats plaučių uždegimas nėra užkrečiamas, tačiau jį sukeliantys virusai ar bakterijos - taip.
Plaučių uždegimu susergama, kai mikrobai patenka į plaučius ir sukelia infekciją. Imuninės sistemos reakcija į infekciją sukelia plaučių oro maišelių (alveolių) uždegimą. Dažniausiai bakterinės pneumoniją sukelia Streptococcus pneumoniae. Virusinę pneumoniją dažniausiai sukelia kvėpavimo takų virusai. Grybai iš dirvožemio ar paukščių išmatų gali sukelti plaučių uždegimą. Dažniausiai šios rūšies pneumonija suserga žmonės su nusilpusia imunine sistema.
Vaikams didesnė rizika susirgti yra jaunesniems nei 5 metų. Nepriklausomai nuo amžiaus, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, yra didesnėje rizikoje susirgti pneumonija. Žmonės su nusilpusia imunine sistema yra didžiausios rizikos grupėje. Nors pats plaučių uždegimas nėra užkrečiamas, bakterijos ir virusai, kurie jį sukelia, yra. Grybelio sukeltas plaučių uždegimas nėra užkrečiamas.
Kai plaučių uždegimu susergama už sveikatos priežiūros įstaigos ribų, tai vadinama visuomenėje įgyta pneumonija. Ją gali sukelti bakterijos, virusai, grybeliai (pelėsiai) ir protozojai. Tai taip pat apima aspiracinę pneumoniją, kuri atsiranda, kai įkvepiamas maistas, skystis ar kitos medžiagos.
Plaučių Uždegimo Diagnostika - Kaip Atpažinti Šią Klastingą Ligą?
Plaučių uždegimo diagnozė prasideda nuo išsamios medicininės anamnezės ir fizinės apžiūros. Gydytojas klausia apie paciento simptomus, jų trukmę ir stiprumą, taip pat apie galimą kontaktą su infekuotais asmenimis. Fizinės apžiūros metu stetoskopu klausomi plaučiai, siekiant aptikti būdingus garsus, kurie rodo galimą uždegimą.
Tikslesnei diagnozei nustatyti gali būti atliekami įvairūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Pirmasis žingsnis dažnai yra krūtinės ląstos rentgenograma, kuri leidžia įvertinti uždegimo lokalizaciją, dydį ir pobūdį. Jei situacija sudėtingesnė, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, kuri pateikia detalesnį plaučių vaizdą. Žinoma, gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie padeda atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės.
Dar vienas svarbus tyrimas yra skreplių pasėlis. Jie leidžia nustatyti tikslų sukėlėją ir, jei reikia, pritaikyti tinkamus antibiotikus. Taip pat gali būti atliekama pulsoksimetrija - neskausmingas būdas, skirtas matuoti deguonies kiekį kraujyje.
Gydytojas vertina ligos istoriją, klausosi plaučių stetoskopu, o esant abejonių - gali paskirti:
- Krūtinės X‑ray rentgenogramą
- Pulso oksimetriją
- Kraujo kultūrą
- Skreplių tyrimus (bakteriologija)
- Kompiuterinę tomografiją
- Bronchoskopiją ar procedūras pleuros skysčiui/aspiracijai tirti
Kraujo tyrimai - atliekami siekiant įvertinti uždegimą ir nustatyti infekcijos pobūdį.
Plaučių Uždegimo Gydymas
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo, sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Tačiau pagrindinis gydymo tikslas visuomet išlieka toks pat - pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kiekvienu atveju svarbu pradėti gydymą kuo greičiau, kad liga neprogresuotų ir nepakenktų organizmui dar labiau, sukeliant komplikacijas.
Medikamentinis gydymas yra pagrindinis būdas kovoti su plaučių uždegimu. Jei uždegimą sukelia bakterijos, gydytojas paskiria antibiotikus. Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau esant sunkesnei pneumonijai gali būti skiriami ir antibiotikų deriniai. O virusinės pneumonijos atveju skiriami antivirusiniai vaistai. Esant reikalui gali būti skiriama ir deguonies terapija.
Gydymas taip pat gali būti ir simptominis. Jis apima priemones, skirtas sumažinti ligos simptomus ir pagerinti paciento savijautą. Karščiavimui mažinti naudojami paracetamolis ar ibuprofenas, kurie taip pat padeda sumažinti skausmus. Jei kosulys labai vargina, gali būti skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kurie padeda suskystinti skreplius ir palengvina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.
Žinoma, svarbus ir gyvenimo būdas. Pacientui rekomenduojamas poilsis ir lovos režimas, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. O gausus skysčių vartojimas padeda atstatyti prarastus skysčius ir skystina skreplius, palengvindamas jų pašalinimą. Na, o sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, ypač jei pacientas priklauso rizikos grupėms arba susiduria su komplikacijomis, tokiomis kaip kvėpavimo nepakankamumas. Gydymo trukmė ir sudėtingumas labai priklauso nuo individualių aplinkybių, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir stebėti ligos eigą.
Pneumonijos gydymas skirtas infekcijos šalinimui ir komplikacijų prevencijai. Antibiotikai - skiriami bakterinės pneumonijos gydymui. Antipiretikai - skiriami, kai žmogus patiria diskomfortą dėl karščiavimo ar skausmo infekcijos metu. Bakterinis plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, virusinis - simptominiais vaistais (karščiavimą mažinančiais, atsikosėjimą skatinančiais), o sunkesniais atvejais gali prireikti deguonies terapijos ar net gydymo stacionare. „Drops Clinic“ šeimos klinika siūlo atvykti į kliniką, pasikonsultuoti su šeimos arba vidaus ligų gydytoju, kuris paskirs individualią lašelinę. Skiriami tik tie vaistai, kurie yra būtini, o jų įsisavinimas per kraują yra daug greitesnis nei geriant tabletes. Be vaistų, “Drops Clinic” pacientams skiria ir didelę vitaminų dozę, kuri stiprina nusilpusį organizmą. Tai padeda palaikyti energiją, neprarasti apetito ir greičiau sveikti.
Intensyviosios terapijos skyriuje gali būti gydomi pacientai, kuriems reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos arba turintys sunkius simptomus.
Gydymas ir priežiūra namuose:
- Bakterinei pneumonijai: antibiotikai (geriamasis arba IV ligoninėje), deguonies terapija, skysčiai.
- Virusinei pneumonijai: simptomų palengvinimas (paracetamolis, NVNU), skystis, deguonis, antivirusiniai (egz. Tamiflu).
- Grybinei pneumonijai: priešgrybelinė terapija.
- Cheminei pneumonijai: pakankamai priežiūros, dažnai - ligoninė, deguonis, vaistai nuo uždegimo, skysčių terapija.
Namų sąlygomis:
- Ilsėkitės
- Gerkite daug skysčių
- Naudokite drėkintuvą ar šiltą vonią dėl gleivių skystinimo
- Nevartokite ir venkite rūkymo
- Pasirūpinkite, kad nenumestų karščiavimo ir būtų pasveikę iki galo
Komplikacijos
Nors daugeliu atvejų plaučių uždegimas sėkmingai išgydomas, ši liga gali sukelti ir rimtų komplikacijų, ypač jei nėra gydoma laiku arba jei paciento sveikatos būklė yra labai silpna. Viena dažnų komplikacijų yra pleuritas, kai uždegimas iš plaučių išplinta į pleuros membranas, apsupančias plaučius. Tai gali sukelti intensyvų skausmą krūtinės srityje ir apsunkinti kvėpavimą.
Kita rimta komplikacija - plaučių abscesas, kai infekcijos paveiktoje plaučių dalyje susidaro pūlių sankaupa. Ši būklė dažniausiai pasireiškia pacientams su nusilpusia imunine sistema arba sergantiems lėtinėmis ligomis. Absceso gydymas reikalauja ilgalaikės antibiotikų terapijos, o kai kuriais atvejais gali būti atliekama chirurginė intervencija.
Kvėpavimo nepakankamumas yra viena pavojingiausių komplikacijų, kai plaučiai nebegali aprūpinti organizmo pakankamu deguonies kiekiu. Be to, jei pneumoniją sukėlė bakterijos, jos gali išplisti už plaučių ribų ir sukelti sepsį - pavojingą organizmo sisteminę reakciją, kuri gali būti mirtina, jei nesuteikiama skubi medicininė pagalba.
Vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams su lėtinėmis ligomis plaučių uždegimas dažnai palieka ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, sumažėjusį fizinį pajėgumą ar lėtinį kvėpavimo nepakankamumą. Todėl svarbu ne tik laiku pradėti gydymą, bet ir tinkamai atsistatyti po ligos. Reabilitacijos laikotarpiu gali būti rekomenduojami specialūs kvėpavimo pratimai, padedantys atkurti plaučių funkciją.
Negydomas plaučių uždegimas dažnai sukelia kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kuris gali būti lengvas arba progresuojantis. Esant lengvai formai, užtenka gydymo vidaus ligų skyriuje, tačiau kai šis reiškinys progresuoja ir didėja deguonies poreikis bei blogėja kvėpavimo efektyvumas - ligoniui būtina intensyvi priežiūra reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
Kartais dėl plaučių uždegimo juose susikaupia pūlių ir formuojasi vadinamasis plaučių abscesas. Be to, svarbu nepamiršti, kad nepilnai išgydytas plaučių uždegimas didina riziką susirgti lėtine plaučių liga.
Galimas ir sisteminis plaučių uždegimo išplitimas, kai bakterijų randama ir kraujyje - tuomet žmogui išsivysto sepsis, galintis baigtis mirtimi. Tai organizmo reakcija į infekciją kraujyje, kai kraujospūdis staiga sumažėja iki kritinio lygio. Esant itin žemam kraujo spaudimui, ligonio širdis gali nepajėgti pumpuoti pakankamai kraujo į vidaus organus, pavyzdžiui, inkstus, tad jų veikla sutrinka.
Atsigavimas Po Plaučių Uždegimo
Atsigavimas po plaučių uždegimo gali būti ilgas procesas. Nors kai kuriems žmonėms sveikata pagerėja per savaitę, kitiems gali prireikti mėnesio ar daugiau, kol jie jausis geriau. Visą mėnesį gali išlikti nuovargis, kosulys, energijos stoka, todėl labai svarbu suteikti kūnui pakankamai laiko atsigauti. Taip pat po gydymo gali būti nesusiformavęs imunitetas , todėl yra lengva susirgti kita liga, kuri gali pailginti sveikimo procesą.
Reabilitacija po plaučių uždegimo - tai svarbus sveikimo etapas, padedantis atkurti kvėpavimo funkciją, sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti pakartotinio susirgimo ar lėtinio plaučių uždegimo riziką.
Svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Poilsis: Tinkamas poilsis yra ypatingai svarbus visiškam atsigavimui.
- Higiena: laikykitės kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, tai daryti į servetėlę, delną ar alkūne.
Specialiai parinktos vitaminų ir mikroelementų lašelinės gali padėti greičiau atsigauti po plaučių uždegimo, sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti ligos komplikacijų tikimybę.
Kaip gydoma pneumonija?
„Drops Clinic“ siūlo šias procedūras:
- Priešuždegiminė Lašelinė: ne tik mažina uždegimą, bet ir stiprina imunitetą, ramina nervų sistemą bei suteikia energijos.
- Vitaminų Lašelinės: tai greitas, saugus ir efektyvus būdas aprūpinti organizmą visais reikalingais vitaminais bei mineralais. Kadangi procedūros metu veikliosios medžiagos aplenkia virškinimo sistemą, jos patenka tiesiai į kraujotaką, užtikrindamos 100 % bioprieinamumą ir greitai juntamą terapinį poveikį. Taip pat vitaminų lašelinė gali būti derinama su antioksidantais ir mikroelementais. Antioksidantai padeda pašalinti iš organizmo susikaupusius toksinus, virusų ar bakterijų likučius, veikdami tarsi apsauginis skydas. Mikroelementai, tokie kaip cinkas ir varis, yra itin svarbūs organizmui sveikstant po ligų.
- Imuniteto stiprinimas papildomais būdais, pvz.
Prevencija
Žinios apie plaučių uždegimo priežastis, simptomus ir gydymo metodus yra ypatingai svarbios kiekvienam, norinčiam apsaugoti save ir savo artimuosius nuo šios dažnai pavojingos ligos. Svarbu taip pat nepamiršti prevencijos priemonių, tokių kaip subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir skiepai, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą bei mažina pneumonijos atsiradimo riziką.
Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina.
Pasak G. Viganauskienės, peršalus palengvinti ligos eigą ir išvengti komplikacijų, padeda tam tikros taisyklės. Pirmiausia, svarbu gerti daug šiltų skysčių, vėdinti patalpas bei naudoti namų drėkintuvą, kad palengvėtų kvėpavimas. Susirgus svarbu nepersistengti su kasdiene veikla, reikėtų laikytis jėgas tausojančio rėžimo.
„Verta nepamiršti ir imunitetą stiprinančių preparatų, vitaminų, tokių kaip vitaminai C ir D bei cinkas. Į kasdieninę mitybą reikėtų įtraukti daržovių ir vaisių, turinčių daug antioksidantų“, - teigia šeimos gydytoja.
Svarbu prisiminti, kad sveikstant derėtų kiek įmanoma apriboti kontaktą su šeimos nariais ir draugais, jog mikrobai neplistų kitiems žmonėms.
Prevencinės priemonės:
- Reguliarus rankų plovimas
- Visiems - kasmetiniai gripo skiepai
- Tam tikroms grupėms - pneumokokinės vakcinos (PCV13, PPSV23)
- Vengimas kontaktų su sergančiais
- Sveikas gyvenimo būdas: mityba, sportas, pakankamas miegas, rūkymo vengimas
Pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos - skiepai. Jie yra įtraukti į Nacionalinės imunoprofilaktikos programą, todėl nemokamai skiriami kūdikiams. Be to, pneumokokine vakcina skiepijami asmenys, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, pavyzdžiui, pacientai, kuriems atliekama dializė, sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ir kitomis ligomis, o nuo 2023 m. pradžios pneumokokine vakcina nemokamai skiepijami visi 75 metų ir vyresni asmenys.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei peršalimas arba gripas nepraeina per kelias dienas dienas ir simptmai stiprėja - kosėjama su gleivėmis, jaučiamas dusulys, krūtinės skausmas, karščiuojama >38 °C - būtinai kreipkitės į gydytoją. Tai ypač svarbu, jei turite lėtinių ligų, imunodeficitą ar esate vyresnio amžiaus.
Pneumonijos tipai ir gydymas
A. Pagal įgyjimo vietą
- Intrahospitalinė (ligoninėje įgyta) - dažnai rimta, nes sukelėjai gali būti atsparūs antibiotikams.
- Bendroje aplinkoje įgyta - dažniausiai pasitaikanti forma, gali būti sukelta bakterijų, virusų, grybelinių infekcijų, taip pat aspiracinė (pvz., įkvepiant maistą ar skysčius).
B. Pagal priežastį
- Bakterinė pneumonija sukelijama dažniausiai Streptococcus pneumoniae, taip pat Mycoplasma, Haemophilus inf., Legionella ir pan. Dažnai sunkesnė, gydoma antibiotikais; sunkiais atvejais - gydymas ligoninėje (IV antibiotikai, deguonis, kvėpavimo terapija).
- Virusinė pneumonija - sukelta gripo virusų, RSV, SARS-CoV-2 ir kt. Gydymas simptominis - antibiotikai neveiksmingi. Galima skirti antivirusinių ir deguonies.
- Vaikščiojanti (netipinė) pneumonija - dažniausiai Mycoplasma pneumoniae, švelnesnė eiga, gydoma antibiotikais (dažniausiai makrolidais), pasireiškia po 2-4 dienų nuo užsikrėtimo.
- Grybelinė pneumonija - buna retai, dažniausiai tiems, kurių imun sistema sutrikusi (transplantacija, ŽIV), gydoma priešgrybiais (amfotricinas, azoliai).
- Cheminė pneumonija - sukelta nuotekų, dujų, dūmų, dirgiklių ar aspiracijos; reikalauja specifinio gydymo (stebėjimas, deguonis, IV skysčiai, ventilacija).
Tai priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir sergančiojo būklės. Daugeliu atvejų plaučių uždegimas gydomas 7-14 dienų, bet sunkesniais atvejais - ilgiau.