Daugelis žmonių žino, kad per didelis alkoholio vartojimas jų organizmui nedaro jokios naudos. Tačiau mažiau kalbama apie vieno ar dviejų gėrimų per parą poveikį.
Šeimos susibūrimuose, per Kalėdas, Naujuosius metus ir net vaikų gimtadienius tėvų stalas nustatytas gėrimais, o mažųjų - „vaikišku“ šampanu. Vaikų akivaizdoje geriamas ne tik alus ir vynas, bet ir stiprieji gėrimai. Vaikai mato apsvaigusius tėvus ir kitus suaugusiuosius.
Net jei nekalbame apie priklausomybę nuo alkoholio (bet ir ji juk ateina nejučia, po truputį, alkoholį pavertus tokia įprasta ir savaime suprantama, kad lyg nebematoma, kasdienybės dalimi), kur brėšime ribą tarp priimtino ir jau nebepageidaujamo alkoholio vartojimo vaikų akivaizdoje?
D. Stumbrys teigia, kad Lietuvoje tik dabar ir tik po truputį gimsta diskusija apie tai, ar alkoholį vartoti šalia vaikų yra „absoliučiai normalu“.
D. Stumbrys teigia, kad Lietuvoje tik dabar ir tik po truputį gimsta diskusija apie tai, ar alkoholį vartoti šalia vaikų yra „absoliučiai normalu“.
„Aš pats sau klausimą „o kas gi yra normalu ir nežalinga vaikui“ iškėliau tik tada, kai gimė mano vaikai. Anksčiau toks klausimas net nekilo, nes vaikai ir alkoholis vienoje vietoje buvo absoliučiai įprastas dalykas. Alkoholis buvo normali kasdienybės dalis, vaikai - taip pat. Niekam nerūpėjo jų kažkaip specialiai atskyrinėti.
Dar dabar ausyse skamba ta daugeliui paauglystėje tokia įprasta tėvų frazė: „Tegul geria prie mūsų, vis ne slaptai“. Nes vis tiek visiems savaime suprantama būdavo, kad tam tikrame amžiuje vaikai susidomės alkoholiu ir, greičiausiai, jis vis tiek bus vartojamas nesaikingai. Toks santykis su alkoholiu didžiosios visuomenės dalies ilgą laiką būdavo suvokiamas kaip visiškai normalus, nekvestionuojamas dalykas.“
Išgertuvių kultūra Lietuvoje
Pasak D. Stumbrio, Lietuvoje vis dar labai gaji posovietiniams kraštams būdinga išgertuvių kultūra. Tai reiškia, kad vartojami stiprieji gėrimai ir geriama tol, kol prisigeriama arba kol paprasčiausiai baigiasi alkoholis.
Tokie alkoholio vartojimo įpročiai nepaprastai žalingi sveikatai, o tai, kad jie mūsų krašte gerokai paplitę, atskleidžia su alkoholio vartojimu susiję sveikatos sutrikimai ir mirtys: jų skaičius ypač išauga savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Vis dėlto, tolerancija alkoholiui pasižyminti mūsų kultūra po truputį keičiasi - žmonės keliauja, mato kitokių pavyzdžių ir iš jų mokosi. Tačiau, pastebi D. Stumbrys, alkoholio vartojimo tradicijos keičiasi netolygiai.
Miesto žmonės, išsilavinę, pasiturintys vartoja vis mažiau alkoholio ir vis dažniau renkasi ne stipriuosius, o silpnesnius alkoholinius gėrimus. Galima sakyti, kad ši visuomenės grupė artėja apie Vakarų Europai būdingos alkoholio vartojimo kultūros. Tuo tarpu socialinėje atskirtyje atsidūrę žmonės (ypač vieniši bedarbiai vyrai regionuose) geria nepaprastai daug.
Taigi bendrieji alkoholio suvartojimo rodikliai per daug nesiskiria nuo fiksuotų anksčiau, tačiau į juos pažvelgę atidžiau pamatytume, kaip smarkiai didėja atotrūkis tarp tų, kurie alkoholį vartoja nuosaikiai ir geriančių ypač nesaikingai.
Apie vientisą alkoholio vartojimo kultūrą kalbėti nebūtų tikslinga, veikiau vienoje valstybėje jų turime bent keletą, ir tai, kaip gerti ir kaip reaguoti į vaikus atrodys normalu vienoje socialinėje aplinkoje, bus visiškai nepriimtina kitoje.
O su kokiomis pasekmėmis susiduria vaikai, dažnai būnantys aplinkoje, kurioje vartojamas alkoholis? D. Stumbrys sako, kad matant apsvaigusius artimuosius, o gal ir nepažįstamus žmones, vaikus gali apimti nesaugumo jausmas ir nerimas, nes jiems sunku prognozuoti suaugusiųjų elgesį.
Jei alkoholis nesaikingai vartojamas namuose, sutrinka vaiko dienos rutina. Tačiau alkoholio poveikis vaikams turi ir antrą dugną - ne tik prastą savijautą dabar, bet ir, tikėtina, netinkamus alkoholio vartojimo įpročius ateityje.
Dažnai šeimoje matant gausų alkoholio vartojimą, toks elgesio modelis nejučia gali būti pradedamas suvokti kaip natūralus. Augdami išgertuvių kultūroje vaikai, paaugliai taip pat įgauna poreikį ne šiaip smalsiai paragauti alkoholio, bet jį vartoti nesaikingai, prisigerti.
Štai pagal teigiamus atsakymus į klausimą „ar savo gyvenime buvote bent du kartus girtas ar girta“ mūsų paaugliai pirmauja Europoje - Lietuvos 15-16 metų mergaitės, turinčios girtumo patirties, užima pirmąją vietą, o berniukai - antrąją (2013 metų duomenimis).
Taigi akivaizdu, kad išgertuvių kultūra Lietuvoje vietą nuosaikiam alkoholio vartojimui užleidžia sunkiai, ir turi daug fanų net tarp vaikystės slenkstį ką tik peržengusių jaunuolių.
Alkoholio studijų instituto (D. Britanija) tyrimo duomenimis, ne tik nesaikingas, bet net ir nuosaikus alkoholio vartojimas vaikų akivaizdoje šiems turi neigiamų pasekmių. Vaikai, savo tėvus matę išgėrusius, rečiau juos laiko teigiamais gyvenimo pavyzdžiais.
Be to, dėl alkoholio pasikeitęs tėvų elgesys beveik visuomet yra vaikų nerimo ir prastos emocinės savijautos šaltinis. Apklausti vienuolikmečiai ir dvylikmečiai britai alkoholį apibūdino kaip „suaugusiųjų saldumynus“, kuriems šie neįstengia atsispirti, taip pat minėjo pastebintys, kad tėvai alkoholio griebiasi ir „bandydami spręsti savo problemas“.
Tai galbūt geriausia išeitis iš padėties būtų ta, kad vaikai paprasčiausiai nematytų geriančių ir įkaušusių tėvų bei kitų suaugusiųjų? Juk alkoholį vartoti galima ir ne namie arba vėliau vakare, kai vaikai jau miega.
Vis dėlto šiam „gerajam“ būdui negali būti priskiriama gudri taktika - maskuoti, nuo vaikų slėpti alkoholio vartojimą. Štai, pasak D. Stumbrio, jo mokykliniais metais kalėdiniuose klasės pasisėdėjimuose su tėveliais alkoholis keliaudavo iš rankų į rankas slapta - tėvų termose su arbata.
Vaikai to akivaizdžiai gal ir nepastebėdavo ar nesuprasdavo, bet pasikeitusį įkaušusių suaugusiųjų elgesį tikrai fiksuodavo. Nei tarpusavio pasitikėjimo, nei abipusio atvirumo tarp vaikų ir tėvų tai tikrai nepridėdavo, o ilgalaikės neigiamos tokių dažnų susidūrimų pasekmės lįsti pradėjo po kelių metų, paauglystėje.
Paauglystė ir psichoaktyviosios medžiagos
Paauglystė tiek tėvams, tiek pačiam paaugliui - tikras išbandymų metas. Vaikai greitai keičiasi ir tėvai ima jausti, jog jie nebėra tokie artimi, kokie buvo. Šiuo sudėtingu laikotarpiu, paauglys pasineria į savo identiteto paieškas, taip pat jo tikslas - atrasti savo vietą sociume. Šios paieškos nėra lengvos ir jaunuoliai dažnu atveju maištauja, todėl tėvai ima nerimauti, ar jų atžala nepradėjo vartoti narkotinių medžiagų.
Vieni iš rizikos faktorių, lemiančių vaiko norą eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis - tai jaunuolio draugai ir aplinka. Pastebima, kad jaunuolis palaipsniui atsiriboja nuo šeimos, nebenori skirti tėvams laiko, jam nebeįdomios tradicijos ir šventės, pradeda nesisekti mokslai, laisvalaikis kardinaliai pasikeičia, taip pat paauglys pasidaro perdėtai irzlus, piktas ir viskuo nepatenkintas - įspėjamieji požymiai, kad galimai (ne)reguliariai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos.
- Požymiai, kad jaunuolis vartoja stimuliuojančias psichoaktyviąsias medžiagas (pvz., kokainas, krekas, ekstazi, amfetaminas ir kt.).
- Psichiniai požymiai: pasitenkinimo, euforijos pojūtis, pasitikėjimo savimi antplūdis, agresyvumas, judrumas, nemiga, dirglumas, haliucinacijos, nerimas, panika, dezorientacija, apatija.
- Fiziniai požymiai: energijos ir budrumo antplūdis, išsiplėtę vyzdžiai, padažnėjęs kvėpavimas, širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis, pakilusi temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, hiperaktyvumas.
- Požymiai, kad jaunuolis vartoja slopinančias psichoaktyviąsias medžiagas (pvz., opiatai, raminamieji ir migdomieji vaistai, alkoholis ir kt.).
- Psichiniai požymiai: apatija, nerišli kalba, sumažėjęs nerimas ir įtampa, po didelių dozių jaučiama euforija, atsipalaidavimas, numalšinamas skausmas. Išsivysto fizinė ir psichinė priklausomybė.
- Fiziniai požymiai: susitraukę vyzdžiai, sulėtėję judesiai, prakaitavimas, mieguistumas, traukuliai, neįmanoma susikaupti, sumažėja fizinis aktyvumas, sulėtėja pulsas, kvėpavimas, atsiranda niežulys, sausa burna, galimas pykinimas, vėmimas, rūkant galimi kvėpavimo sutrikimai.
- Požymiai, kad jaunuolis vartoja haliucinogenus (pvz., kanapės, marihuana, hašišas, kanapių ekstraktas, meskalinas, solventai (lakūs tirpikliai, LSD ir kt.), taip pat pastos, klijai, milteliai, dažai, nagų lakas, benzinas ir kt.).
- Psichiniai požymiai: „kelionės“: vizualinės arba klausos haliucinacijos, bloga orientacija aplinkoje, pakitęs mąstymas ir suvokimas, pakitusi klausa, skonis, uoslė ir jutimas - užuodžiami garsai ir jaučiamos spalvos. Iškreipti realybės vaizdiniai, prarasta nuovoka, orientacija, naujai išgyvenami seni įvykiai, išgąstis, baimė, siaubas ar panika.
- Mišrus poveikis. Gali pasireikšti slopinimo, stimuliavimo ar haliucinogeninio veikimo požymių, pasireikšti mieguistumo, sąmonės slopinimo ir stipraus sujaudinimo būklių kaitaliojimasis.
Narkotikai. Kada ir kaip kalbėti su mokiniais apie narkotikus?
Bendrauti reikia visada, ne tik, kai kyla įtarimų dėl vartojimo. Jeigu atsitiko taip, kad vaikas galimai vartoja kvaišalus, tai tėvai turi pasiruošti pokalbiui, suplanuoti tinkamą laiką, pagalvoti, ką ir kaip klausti, kokie gali būti atsakymo variantai bei nuspręsti, kokia bus jų pozicija. Tėvai turi būti „pasikaustę“, vadinasi, reikia išstudijuoti informaciją apie psichoaktyviąsias medžiagas, rūšis, poveikį bei žalą. Jeigu tėvų informacija bus neteisinga ir klaidinanti, jaunuoliai ne tik neklausys, bet dar labiau atsiribos. Pokalbio su jaunuoliu metu, tėvai turi palaipsniui prieiti prie kvaišalų temos. Visada yra tikimybė, kad vaikui nerimą kelia kitos problemos, kurios nesusijusios su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Pokalbis neturi būti smerkiantis! Jeigu tėvai pasirinks puolimo ir kaltinimo taktiką, tikėtina, jog šis visiškai atsiribos nuo tėvų.
Tėvai turi prisiminti, kad jų pačių alkoholio vartojimas vaikams matant, turi įtakos jo norui eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Jeigu vaikui nuo mažens susidarys įspūdis, kad alkoholis - neatsiejama švenčių dalis, o išgėrinėjimai savaitgaliais ir per atostogas - atsipalaidavimo būdas, tikėtina, kad šis vaizdas jaunuolį pastūmės pabandyti.
Tėvai turi domėtis, bendrauti ir stebėti vaikus, kad laiku būtų užkirstas kelias kvaišalų vartojimui.
Alkoholio poveikis nėštumo metu
Akušerė-ginekologė Dalia Laužikienė „Delfi“ laidoje tikino, kad liūdniausia tai, jog alkoholinio vaisiaus sindromo galima išvengti, tačiau kai kurios moterys vis tiek vartoja alkoholį nėštumo metu. „Žala neabejotinai yra labai didelė, nes vaisiaus alkoholinis sindromas yra sunkiausias tokio pobūdžio sutrikimas. Tai yra labai sunkus, tiesiog kraštutinai sunkus ir nepraeinantis vaikų sutrikimas. Svarbiausia yra tai, kad šio sindromo galima išvengti“, - sakė ginekologė.
Moteris pabrėžė, kad pasekmės, kurias jaus vaikas, liks visam gyvenimui. „Čia gal tik sąlyginai galima taip sakyti, nes sindromo sukelta žala yra vienareikšmiškai labai blogas dalykas. Pasekmės lieka visam gyvenimui, todėl šioje vietoje negali būti geranoriškas - gali būti tik kategoriškai nusiteikęs prieš bet kokį alkoholio vartojimą nėštumo metu“, - tikino pašnekovė.
Pasiteiravus, kokios galimos pasekmės ir komplikacijos vaikui, pašnekovė tikino, kad nėštumo metu susiduria su 2 svarbiausiomis problemomis, o komplikacijos - labai įvairios.
„Didesnė problema yra ta, kad ta moteris, kuri gimdė būdama girta, turbūt vartojo alkoholį viso nėštumo metu, tas vartojimas sumavosi. Alkoholio poveikis yra jaučiamas viso nėštumo laikotarpiu. Komplikacijos yra labai įvairios ir jų yra daug: persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus žūtis, įvairūs apsigimimai, centrinės nervų sistemos pažeidimai, staigi kūdikių mirtis.
D.Laužikienė Noriu paminėti, kad nėštumo metu prisideda dvi blogybės. Viena blogybė yra ta, kad vaisiaus vandenyse alkoholis kaupiasi. Tas poveikis motinai gali būti nedidelis, bet vaisiui jis ne tik dvigubėja, bet daug daugiau kartų didėja. Kitas dalykas - vaisiaus organizmas neturi fermentų, kurie padėtų jam skaidyti alkoholį.
Svarbiausia, kad moteris gali vartoti ir net ne tokį didelį alkoholio kiekį, bet jo sukelta žala gali būti žymiai didesnė, nei galėtume galvoti. Alkoholio poveikis yra jaučiamas viso nėštumo laikotarpiu. Komplikacijos yra labai įvairios ir jų yra daug: persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus žūtis, įvairūs apsigimimai, centrinės nervų sistemos pažeidimai, staigi kūdikių mirtis. Daug galiu vardyti, bet man atrodo, kad to jau užtenka“, - tikino gydytoja.
„Alkoholis daug lėčiau pasišalina iš vaisiaus vandenų. Tarkime, jeigu moteris išgėrė vyno taurę - kaip pavyzdys - tai po pusvalandžio ar valandos ji gali net nejausti, kad gėrė, tačiau vaisiaus vandenyse tas alkoholio kiekis išlieka daug ilgiau, todėl žalingas poveikis - daug didesnis. Kalbame ne apie kelias valandas ar parą, išmatuoti to net nelabai ir pavyktų, nes eksperimentų juk nepadarysime“, - patikslino laidos pašnekovė.
Seimo narė Dovilė Šakalienė tikina, kad tokios nelaimės - uždelstos, o mums vis dar trūksta prevencijos.
D.Šakalienė „Aš norėčiau atskirti du dalykus. Vienas momentas, ką mes tikrai turime matyti, - įsisenėjusios problemos. Daugeliu atvejų, kai mes išgirstame apie tokius atvejus, yra sakoma, kad šeimoje taip pat yra ir kitų vaikų, tuomet klausiama, kokia yra tų kitų vaikų būklė, ar mama taip pat gėrė laukdamasi jų, kitaip tariant, mes turime labai daug uždelstų problemų, kurios daugelį metų nebuvo sprendžiamos, o dabar mažais žingsniukais pradedama spręsti šią problemą“, - sakė politikė.
„Mes tik dabar pradedame mažinti neidentifikuotų probleminių šeimų situaciją. Kitas dalykas - vis dar kokybiškai nepradėjo veikti prevencijos sistema“, - pridūrė pašnekovė.
Patarimai tėvams
- Suraskite veiklą, kurios metu vaikas galėtų bendrauti sveikoje, saugioje, prižiūrimoje aplinkoje
- Jei jūsų vaikas leidžia laiką kitų žmonių namuose, visada žinokite, kur jis yra. Susisiekite su vaiko draugų tėvais, kad būtumėte tikri dėl vaikų susitikimo tikslų, vietos ir sužinotumėte, ar kiti suaugę bus šalia
- Pakalbėkite su vaiku apie savo lūkesčius ir priminkite nustatytas taisykles, kai jūsų paauglys kažkur išeina su draugais.