Lietuva siekia įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, o vienas iš svarbiausių žingsnių yra renovacijos banga. Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje numatyta pastatų modernizavimo ir renovacijos sistema, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti energetinį skurdą ir nuosekliai pereiti prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos.
Tiesiogiai. Daugiabučių renovacija Lietuvoje įsibėgėja: štai, ką naudinga žinoti gyventojams

Daugiabučių renovacija Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Esama situacija ir problemos
Aplinkos ministerijos iniciatyva 2023 m. parengtas informacinis leidinys „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“ atskleidė keletą svarbių problemų:
- Netinkamos programos: Kvartalų renovacijos programos dažnai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučiams atnaujinti.
- Neaiški atranka: Trūksta kvartalų formavimo ir atrankos principų. Vertinant apklausoje pateiktus vidutinius kvartalų plotus savivaldybėse, matomi dideli jų skirtumai.
- Nevienodi kriterijai: Savivaldybėse nėra bendro sutarimo, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomos kvartalų ribos ir koks turėtų būti vidutinis kvartalo dydis. Nėra numatytos metodikos, principų, kaip miestas galėtų būti skirstomas į kvartalus. Tai lemia, kad formuojant kvartalus dažnai nėra atsižvelgiama į smulkesnius konteksto niuansus, skirtingus gyventojų poreikius.
- Finansiniai barjerai: Vienas esminių nustatytų barjerų - nėra bendro finansavimo mechanizmo.
Gyventojų nepasitikėjimas ir biurokratija
VšĮ „Akmenės būstas“ direktorė Dalia Noraitė-Borusienė sako, kad kliūčių renovuojant kyla ir dėl gyventojų nepasitikėjimo sistema.
„Dialogas su gyventojais yra itin svarbus, nes vis dar egzistuoja baimių, kad rangovai gali neužbaigti darbų, bankrutuoti ar atlikti darbus nekokybiškai. Dažnai tenka detaliai paaiškinti daugiabučių atnaujinimo procesą, pabrėžiant, kad gyventojai turi teisę ir pareigą pranešti apie bet kokias problemas dėl darbų kokybės. Rangovai šiuo metu supranta savo atsakomybę ir glaudžiai bendradarbiauja tiek su renovacijos administratoriumi, tiek su gyventojais. Vis dėlto dažnai tenka įkalbinėti gyventojus neatsisakyti svarbių darbų, pavyzdžiui, atnaujinti drenažo sistemą. Visuomet pasiteisina gyventojų iniciatyvos, t. y. stebėti, klausti, pranešti tiek renovacijos administratoriui, tiek rangos darbų techninę priežiūrą vykdančiam techniniam prižiūrėtojui“, - teigia D. Noraitė-Borusienė.
Apie tai, kad net ir pavienių daugiabučių renovacija kelia nemažai iššūkių, kalba ir savivaldybės. Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arčisauskas sako, kad didžiausios kliūtys įgyvendinti modernizaciją mieste kyla dėl biurokratijos vykstant derinimams tarp institucijų: „Yra tik vienas kreditorius, kainos indeksuojamos tik gavus rangovą, sudėtingi darbo procesai, dėl kurių nuo 24 iki 36 mėnesių užtrunkame, kol prasideda rangos darbų pirkimas. Per tuos kelerius metus įvyksta tiek pokyčių, kad dėl pasikeitusių teisės aktų vėl tenka grįžti į pradžią ir derinti investicinius projektus iš naujo. Taip menkinamas renovacijos procesas ir projektuotojų kompetencijos prieš gyventojus. Reikalaujama vykdyti pirkimus per centrinę pirkimo sistemą, bet čia negali dalyvauti visi statybininkai, kurie yra rinkoje.“
Aplinkos ministerija taip pat sutinka, kad kvartalinė renovacija nevyksta sklandžiai. „Vis dėlto dabartinis renovacijos mastas ir poveikis nėra pakankami.“
Strateginiai tikslai ir priemonės
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. patvirtino Ilgalaikę renovacijos strategiją, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos viešieji ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui. Aplinkos ministerija 2022 m. patvirtino ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą. Pagal šį planą bus atnaujinami miestai ir miesteliai, įgyvendindama Europos naujojo bauhauzo (NEB) iniciatyva, sukuriama finansinė ir reguliacinė viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskata.
Pagrindinės priemonės:
- Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa 2021-2030 m.
- Daugiabučių pastatų atnaujinimas (modernizavimas) 2024-2030 m.
- Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programa.
Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą 2021-2030 m. atnaujinus pastatą turėtų būti pasiekta B arba C klasė ir kasmet sutaupyta 40 proc. pastate suvartojamos energijos. Iki 2030 m. pabaigos turėtų būti renovuota 7534 daugiabučiai, iš jų 860 daugiabučių planuojama atnaujinti (modernizuoti) naudojant gamykloje iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių pagamintus standartizuotus modulinių konstrukcijų gaminius (skydus).
Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programoje yra nustatyti tikslai iki 2030 m., susiję su valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimu. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešieji pastatai po atnaujinimo turi pasiekti minimalią B arba C klasę. Kasmet bus sutaupoma apie 8 GWh energijos ir iš viso ši priemonė leis sutaupyti apie 0,44 TWh energijos.
Savivaldybių iniciatyvos ir pavyzdžiai
Lietuvoje kasmet atnaujinami keli šimtai daugiabučių ir skaičiai, numatoma, tik augs, auga ir sparta. Tačiau didinant spartą, išlieka iššūkis - tipiniai daugiabučiai atnaujinami tipiniais sprendimais, paliekant nuošalyje esminį gyventojų gyvenimo kokybės pagerinimą.
Vilniaus rajono savivaldybė įgyvendina kvartalinės renovacijos programą, kurios tikslas - ne tik atnaujinti daugiabučius namus ir spręsti energetinio efektyvumo klausimus, bet ir visapusiškai pagerinti visą gyvenamąją aplinką. „Kvartalinės renovacijos sprendimai tiesia kelią ne tik į mažesnes šildymo sąskaitas, bet ir į iš esmės patrauklesnę bei saugesnę gyvenamąją aplinką, nes investuojama į visą kvartalo infrastruktūrą: įrenginėjami nauji šaligatviai, apšvietimas, poilsio vietos, žaliosios erdvės ir kt. Kviečiame gyventojus ryžtis senų daugiabučių renovacijos procesams, o savivaldybė, siekdama palengvinti renovacijos naštą, aktyviai prisidės finansuodama tiek modernizavimo investicijų planų rengimą, tiek viešųjų erdvių sutvarkymą“, - kalba meras R. Dulko. Kvartalinės renovacijos programa Vilniaus rajone įsigaliojo nuo 2024 m. spalio 1 d.
Programa apima ne tik daugiabučių namų atnaujinimą (finansuojamą per APVA programą), bet ir kompleksinį kvartalo teritorijos tvarkymą, kuriam lėšos skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Pagrindiniai darbai apima: automobilių stovėjimo aikštelių, kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų atnaujinimą, vaikų žaidimo ir sporto aikštelių įrengimą, teritorijos apšvietimo ir elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą, lietaus nuotekų sistemų įrengimą, želdynų sutvarkymą ir kt.
Savivaldybė siekdama skatinti ir prisidėti prie Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miesto įvaizdžiui svarbių statinių priežiūros ir atsigavimo pradedama įgyvendinti Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą. Parengta iniciatyva pilnai ar dalinai finansuoja miesto įvaizdžiui svarbių statinių remonto darbus ir dekoratyvinio apšvietimo įrengimą.
Finansavimo galimybės ir parama
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia įvairius kvietimus teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Pavyzdžiui, pratęsiamas Kvietimas teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus iki 2026 m. balandžio 1 d. Taip pat, APVA 2024 m. liepos 24 d paskelbė naują 20 mln. eurų vertės kvietimą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, vadinamam „mažąja renovacija“.
Artimiausiu metu planuojantiems savo daugiabučio namo atnaujinimą geros žinios - Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti ES 2021-2027 m. investicijų programą daugiabučių renovacijos srityje atnaujindama finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis ir skelbia informaciją apie planuojamas finansavimo sąlygas, pagal kurias bus teikiami lengvatiniai kreditai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
Svarbūs teisės aktai, reglamentuojantys kvartalų renovaciją:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo"
Šis nutarimas, patvirtintas 2004 m. rugsėjo 26 d., Nr. 143-5232, nustato daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Jame apibrėžiami energijos vartojimo efektyvumo, šilumos izoliacijos, modernizavimo pagalbos ir gyvenimo sąlygų gerinimo klausimai.
Pagrindiniai nutarimo aspektai:
- Eurovoc terminologija: Energijos vartojimas, būsto gerinimas, šilumos izoliacija, daugiabučiai, procedūrų taisyklės, pastatai, šildymas, oro kondicionavimas, energijos taupymas, modernizavimo pagalba, gyvenimo sąlygos.
- Ryšys su ES teise: Direktyva Nr. 1993/76, Celex Nr.; Direktyva Nr. 2002/91, Celex Nr.
Kviečiame prisijungti prie iniciatyvos
Renovacijos tema tampa vis aktualesnė. Kartu su ekspertais ir architektais prašysime Jus pasidalinti savo nuomone, įžvalgomis ir siūlymais dėl ateities perspektyvų. Tikimės, kad šis renginys paskatins Jus prisijungti prie iniciatyvos bendrai kvartalų atnaujinimo vizijai kurti.
tags: #kvartalu #renovacijos #programos #savivaldybese