Regėjimas - tai ne tik vienas iš penkių pojūčių, bet ir mūsų langas į pasaulį. Kiekvienas akies mirksnis, kiekvienas žvilgsnis atveria naujas galimybes, leidžia patirti grožį ir džiaugsmą. Tačiau kas nutinka, kai šis langas pradeda užsidaryti? Glaukoma, dažnai vadinama „tyliąja regėjimo vagile“, yra lėtinė, progresuojanti akių liga, kuri gali pamažu atimti mūsų regėjimą, nesukeldama jokių akivaizdžių simptomų. Sužinokite daugiau apie šią ligą, kad galėtumėte imtis veiksmų ir apsaugoti savo akis.
Kas yra Glaukoma?
Glaukoma - tai liga, kurios pagrindinė priežastis yra padidėjęs akispūdis, sukeliantis regos nervo ląstelių nykimą. Regos nervas, kaip ir bet kuris kitas kūno organas, reikalauja tinkamos kraujotakos ir sveikos aplinkos, kad galėtų funkcionuoti. Pakenkiant regos nervą atsiranda regos lauko iškritimas. Pirmiausiai sutrinka periferinis matymas. Šis procesas vyksta tyliai, be jokių išankstinių ženklų, ir dažnai pacientai sužino apie savo būklę tik tada, kai regėjimo sutrikimai jau yra negrįžtami. Dažnai glaukomos nelydi jokie akivaizdūs požymiai ar simptomai ir ji nustatoma tik tuomet, kai ima silpti rega. Geriausias apsisaugojimo būdas - reguliariai tikrintis akis.
Glaukoma yra bendrinis pavadinimas, apibūdinantis gausybę sutrikimų, kurie pažeidžia regos nervą ir lemia apakimą. Paprastai, susirgus šia liga, neišvengiamai gresia prarasti regėjimą, tačiau, nustačius anksti, glaukomą galima gydyti. Deja, net 10 proc. tinkamai gydytų žmonių vis tiek apanka.
Glaukoma iš tikrųjų nėra viena liga, bet didelė akių ligų grupė, kurios svarbiausias bendrasis požymis yra padidėjęs akispūdis, kuris laikui bėgant pažeidžia regos nervą. Šis regos nervas, jungiantis akį su smegenimis, yra absoliučiai būtinas mūsų regėjimui - jis perduoda vaizdo informaciją iš akies tiesiai į smegenis.
Glaukoma - tai lėtinė akių liga, kai dėl padidėjusio akispūdžio pažeidžiamas regos nervas, o ilgainiui prarandama regėjimo dalis. Tai viena pagrindinių negrįžtamo aklumo priežasčių pasaulyje, tačiau anksti diagnozavus, jos progresavimą galima sustabdyti.
Glaukoma yra viena iš paliaubingiausių akių ligų, kuri pasaulyje lieka viena pagrindinių negraižintino aklų priežasčių. Šią ligą dažnai vadina „tylia regėjimo vagile" dėl jos nepaprasto charakterio - ji gali klastingai plėstis žmogaus akyse, niekuo neapie jį perspėdama, kol jau būna per vėlu.
Ligos klastingumas slypi tame, kad ilgą laiką žmogus nieko nejaučia - nėra skausmo ar regėjimo pokyčių, kol pažeidimas tampa akivaizdus. Dėl to glaukoma dažnai vadinama „tyliuoju regėjimo vagimi“.
Glaukoma Lietuvoje ir pasaulyje
Pasaulyje glaukoma yra viena iš pagrindinių aklumo priežasčių, ypač vyresnių nei 40 metų žmonių tarpe. Lietuvoje ši liga taip pat dažnai nustatoma per vėlai, nes jos simptomai gali pasireikšti tik pažengus ligai. Dauguma žmonių, sergančių glaukoma, net nesuvokia, kad jiems kyla pavojus, kol liga jau padaro didelę žalą.
Glaukomos priežastys
Dažniausiai glaukomos žalą regos nervui sukelia padidėjęs akispūdis, kurį savo ruožtu sukelia daug įvairių faktorių, priklausomai nuo glaukomos tipo. Vis dėlto, išsivysčius normalaus akispūdžio glaukomai, žalos regos nervui priežastis ne visuomet yra žinoma.
Glaukoma - tai regos nervo pažeidimas, kuris dažniausiai atsiranda dėl padidėjusio akispūdžio. Akyje nuolat gaminasi skystis (vadinamas akies skysčiu), kuris maitina akies audinius. Kai šis skystis nesugeba tinkamai nutekėti, spaudimas akies viduje didėja.
Glaukoma yra bendrinis pavadinimas, apibūdinantis gausybę sutrikimų, kurie pažeidžia regos nervą ir lemia apakimą. Paprastai, susirgus šia liga, neišvengiamai gresia prarasti regėjimą, tačiau, nustačius anksti, glaukomą galima gydyti.
Kas yra glaukoma – kas sukelia glaukomą (paprastas atsakymas)
Glaukomos Rizikos Veiksniai
Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti glaukoma. Pirmiausia, tai padidėjęs akispūdis, kuris yra pagrindinė ligos priežastis. Taip pat genetinis polinkis, nes glaukoma dažnai paveldima. Be to, lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Amžius taip pat yra svarbus veiksnys - vyresni nei 60 metų žmonės yra labiau linkę susidurti su šia liga.
Glaukoma yra antra pagal paplitimą regos netekimo priežastis pasaulyje. Kadangi šios ligos simptomų paprastai būna labai nedaug, ji vadinama tyliu regos vagimi. Rekomenduojama reguliariai tikrintis akis, ypač jei nustatomas vienas ar daugiau glaukomos rizikos faktorių.
Glaukomos rizikos faktorių yra daug, tačiau net jei Jums netaikomas nė vienas iš anksčiau minėtų veiksnių, vis tiek galite susirgti. Rekomenduojama reguliariai tikrinantis akis įtraukti ir patikrinimą dėl glaukomos, ypač senstant.
Šie faktoriai skiriasi priklausomai nuo glaukomos tipo:Atvirojo kampo glaukoma
Atvirojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama pirmine atvirojo kampo glaukoma, siekiant ją atskirti nuo antrinės, yra labiausiai paplitęs glaukomos tipas. Jos rizikos faktoriai yra:
- Rasė: penkis kartus dažniau pasitaiko tarp afroamerikiečių nei baltaodžių ir paprastai išsivysto anksčiau.
- Amžius: glaukomos išsivystymo tikimybė yra šešis kartus didesnė vyresniems nei 60 metų žmonėms.
- Šeimos istorija: jei kiti šeimos nariai serga glaukoma, jos rizika asmeniui išauga 4-9 kartus.
- Vaistai: steroidų vartojimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką iki 40 proc.
- Ligos: aukštas kraujo spaudimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką.
Uždarojo kampo glaukoma
Uždarojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama ūmine arba siaurojo kampo glaukoma, išsivysto labai greitai ir baigiasi staigiu apakimu. Jos rizikos faktoriai yra:
- Prastas regėjimas: jei esate toliaregis, glaukomos rizika yra didesnė.
- Amžius: senstant uždarojo kampo glaukomos rizika auga.
- Rasė: azijiečiai ir eskimų palikuonys patenka į didesnės rizikos grupę.
- Lytis: baltaodės moterys glaukoma serga dažniau.
Antrinė glaukoma
Antrinė glaukoma - tai glaukoma, kurią lemia kitas sutrikimas. Ji gali būti tiek atvirojo, tiek uždarojo kampo. Dažnos antrinės glaukomos priežastys yra:
- Akies trauma.
- Ligos: cukrinis diabetas ir katarakta didina tam tikrų antrinių glaukomos formų riziką.
- Rasė: skandinavų palikuonys dažniau serga vieno tipo antrine glaukoma, baltaodžiai - kito.
- Lytis: baltaodės moterys dažniau serga specifinio tipo antrine glaukoma.
- Vaistai: kai kurie vaistai didina tiek atvirojo, tiek uždarojo kampo antrinės glaukomos riziką.
Glaukomos Tipai ir Ypatybės
Glaukoma gali pasireikšti įvairiomis formomis. Šioje ligų grupėje išskiriami du pagrindiniai tipai: pirminė atviro kampo glaukoma ir uždaro kampo glaukoma. Glaukomos tipų yra daug ir įvairių. Dauguma jų siejami su padidėjusiu akispūdžiu, kai skysčio spaudimas akyje padidėja, todėl spaudžiamas ir pažeidžiamas regos nervas. Akispūdis didėja, kai akyje susikaupęs skystis negali pasišalinti per įprastinį kanalą, vadinamą atviruoju kampu, tarp rainelės ir ragenos.
Glaukoma nėra viena liga - tai kelios būklės, kurios sukelia tą patį rezultatą: regos nervo pažeidimą. Pagrindiniai tipai - atviro kampo ir uždaro kampo glaukoma. Jie skiriasi tuo, kaip greitai kyla akispūdis ir kaip greitai žmogus pajunta simptomus.
Šioje ligų grupėje išskiriami du pagrindiniai tipai: pirminė atviro kampo glaukoma ir uždaro kampo glaukoma.
Šiuo metu žinomos glaukomos formos yra:
- Pirminė atvirojo kampo glaukoma, kai laikui bėgant atvirasis kampas užsikemša. Tai dažniausiai paplitusi glaukomos forma.
- Uždaro kampo glaukoma. Labiausiai paplitęs jos tipas yra įgimta glaukoma, kai vaikas gimsta jau su padidėjusiu akispūdžiu (įgimta būklė). Šia glaukoma serga maždaug 1 iš 10 000 kūdikių.
- Antrinė glaukoma, kai atvirasis kampas užsikemša dėl akies traumos, uždegimo, akies auglio, kataraktos ar diabeto.
- Vaikų glaukoma - labiausiai paplitęs jos tipas yra įgimta glaukoma, kai vaikas gimsta jau su padidėjusiu akispūdžiu (įgimta būklė). Šia glaukoma serga maždaug 1 iš 10 000 kūdikių.
- Normalaus akispūdžio glaukoma išsivysto nepadidėjus akispūdžiui.
Atviro kampo glaukoma
Pirminė atviro kampo glaukoma yra dažniausia ir dažnai vystosi be jokių simptomų. Tai dažniausia forma - ja serga apie 80-90 % visų pacientų. Lėtinė atviro kampo glaukoma ilgą laiką neduoda ryškių simptomų. Dažniausiai, tik ne iš karto pakenkiamos abi akys. Pamažu siaurėja periferinis regos laukas, kol matymas tampa tunelinis (matomi tiesiai priešais esantys objektai, sunku orientuotis aplinkoje), o ilgainiui ir visiškai apankama.
Liga progresuoja lėtai, be skausmo, todėl daugelis žmonių ilgą laiką net nežino, kad turi problemą. Pirmieji požymiai - sunkiau matomas šoninis vaizdas, dažnesnis akių nuovargis, sunkumas prisitaikyti prie tamsos.
Žmogus gali pastebėti, kad dažniau kliudo daiktus ar nemato objektų iš šono, nors centrinis regėjimas dar aiškus.
Uždaro kampo glaukoma
Uždaro kampo glaukoma, priešingai, gali pasireikšti staigiu akispūdžio padidėjimu, sukeldama stiprų skausmą ir diskomfortą. Ji gali pasireikšti ūmiai ar palengva progresuoti. Ūmi uždaro kampo glaukoma reikalauja neatidėliotino gydymo, nes ši būklė gali baigtis greitu apakimu. Tuo metu užblokuojamas akies skysčio nutekėjimas akies priekinės kameros kampe. Daugumai žmonių, kuriems reiškiasi uždaro kampo glaukoma, būdingas įgimtas priekinės kameros kampo siaurumas. Senstant, didėja lęšiukas. Ūmi uždaro kampo glaukoma yra pavojinga būklė, kurią reikia tuojau pat gydyti.
Tai retesnė, bet pavojingesnė forma, kuri prasideda staiga. Akispūdis kyla labai greitai, todėl simptomai - intensyvūs ir skausmingi.
Pagrindiniai požymiai:- Staigus stiprus akių skausmas ar galvos skausmas.
- Rūkas prieš akis, matomi vaivorykštės ratilai aplink šviesos šaltinius.
- Pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas.
- Akis paraudusi, kieta, regėjimas stipriai susilpnėja.
Tai skubi būklė, reikalaujanti neatidėliotinos gydytojo pagalbos - uždelstas gydymas gali per kelias dienas sukelti nuolatinį regos praradimą.
Priešingai šito, uždaro kampo glaukoma iš karto perspėja apie save dramatiškai skausmingais simptomais. Šiuo atveju žmogus jaučia staigų, stiprų akių skausmą, galvos skausmą, raudoną akį, ir neryškų regėjimą. Aplinkui šviesos šaltinius gali pasirodyti vaivorykštiniai ratilai, o pacientą gali pykinti ir jis gali vėmti dėl skausmo intensyvumo. Kai kurie žmonės, ypač tie, kurie turi lengvesnę uždaro kampo glaukomos formą, gali jausti ne taip dramatiškai pasireiškiančius simptomus. Šiems pacientams gali atsirasti nemalonus tempimas akyje, skausmo pojūtis, ypač jei jie pabuvę tamsoje, pasilenkę, išgerę daug skysčių, pabuvę karštyje arba patyrę sielvartą ar susijaudinimą.
Kiti tipai
Yra ir kitų formų - įgimta, antrinė ir normalaus akispūdžio glaukoma.
- Įgimta glaukoma - tai reta glaukomos forma, dėl įgimtų skysčio nutekėjimo takų anomalijų. Įgimta glaukoma diagnozuojama vaikams gimus ar augant. Ši glaukomos rūšis laikoma paveldima, nes dažnai sutinkama tarp šeimos narių. Paprastai įgimta glaukoma sąlygojama nenormalaus akies išsivystymo.
- Antrinė glaukoma išsivysto dėl kitų ligų, pavyzdžiui akies traumos, uždegimo, kataraktos. Antrinė glaukoma yra akių liga, kuri dažniausiai išsivysto dėl kitų akių ligų, paveikiančių akies struktūras. Pagrindinės akies dalys, susijusios su šia liga, yra rainelė, priekinis akies kampas, akies obuolys ir regos nervas. Šios struktūros vaidina svarbų vaidmenį akispūdžio reguliavime. Antrinė glaukoma yra būklė, kai padidėjęs akispūdis atsiranda kaip antrinis poveikis kitoms akių ligoms, tokioms kaip uveitas, katarakta, tinklainės atšoka ar akies traumos. Ši liga gali sukelti rimtų regėjimo problemų, o kartais net ir aklumą, todėl jos identifikavimas ir gydymas yra itin svarbūs. Antrinės glaukomos priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai ji atsiranda dėl uždegiminių procesų, tokių kaip uveitas, arba dėl anatominių pokyčių, pavyzdžiui, kataraktos. Kitos priežastys gali būti akies traumos, navikai, diabetinė retinopatija arba ilgalaikis steroidų vartojimas, kuris gali sukelti akies spaudimo padidėjimą.
- Normalaus akispūdžio glaukoma. Priežastys nėra aiškios. Nors akispūdis yra normos ribose, regos nervas vistiek pakenkiamas. Manoma, kad taip gali būti dėl kraujotakos sutrikimo nerve. Nervą maitinančias kraujagysles pažeidžia ateorsklerozės procesas. Sienelėse formuojasi riebalinės plokštelės, kraujagyslių sienelės sukietėja, susiaurėja spindis, sumažėja kraujotaka. Sumažėjus mitybai, regos nervas tampa jautresnis net ir normaliam akispūdžiui. Dar vienas interesantas fenomenas yra „normalaus akispūdžio glaukoma", kai regos nervas pažeidžiamas net ir tada, kai akispūdis nėra itin pakeltas.
Ligos Eiga ir Simptomai
Glaukoma yra klastinga, nes pradiniuose etapuose ji gali nesukelti jokių simptomų. Pacientai dažnai ilgą laiką gyvena nesuvokdami, kad jų regėjimas pamažu silpnėja. Laikui bėgant, gali pasireikšti akipločio siaurėjimas, spaudimo pojūtis akyje, galvos skausmai ir neryškus matymas.
Glaukomos simptomatika priklauso nuo jos tipo ir ligos stadijos, bet dažniausiai pradžioje jų visai nėra.
Vienas iš paskutybingiausiųjų glaukomos aspektų yra jos neaptikimumo fenomenas ankstyvose stadijose. Dauguma žmonių, kuriems diagnozuojama ši liga, ilgą laiką net nežino, kad serga. Jų akys neskaudžia, jie nejaučia jokio nepatogumo, tačiau iš paslapčias regos nervo ląstelės miršta.
Pradinėse glaukomos stadijose žmogaus regos nervas pradeda nykti iš periferijos. Tai reiškia, kad pirmas dingsta perifinis regėjimas - žmogus pradeda blogiau matyti šoniniu žvilgsniu, o tai tokia subtili pamaina, jog daugelis tiesiog nepanaudoja šito pokyčio. Tik vėlyvose ligos stadijose, kai jau didelė dalis regos nervo sunykus, žmonės pradeda pastebėti „tunelinį" matyma - tai būsena, kai žmogus mato tik tiesiai į priekį, lyg žiūrėtų pro vamzdį.
| Simptomai | Galimos priežastys | Ką daryti |
|---|---|---|
| Palaipsniui blogėjantis šoninis regėjimas | Atviro kampo glaukoma | Reguliarus akispūdžio matavimas, akių lašų vartojimas pagal gydytojo nurodymus |
| Staigus stiprus akių skausmas, pykinimas, rūkas prieš akis | Uždaro kampo glaukoma | Skubiai kreiptis į gydytoją - būtina neatidėliotina pagalba |
| Matomi vaivorykštės ratilai aplink šviesas | Padidėjęs akispūdis | Patikrinti akispūdį, vengti pervargimo ir stiprios šviesos |
| Akių nuovargis, spaudimo jausmas | Ankstyva glaukoma ar kraujotakos sutrikimai | Kreiptis į oftalmologą - reikalingi tyrimai |
| Staigus regėjimo susiaurėjimas vienoje akyje | Ūmus glaukomos priepuolis | Skubus gydymas - delsiant galima netekti regėjimo |
Diagnostika ir Gydymas
Glaukoma diagnozuojama remiantis akispūdžio matavimu, regos nervo disko būklės vertinimu ir regėjimo lauko tyrimu. Ligos apibūdinimasGlaukomaLigos apibūdinimasGlaukoma - ligų grupė, kuriai būdingas regos (optinio) nervo pakenkimas, ilgainiui lemiantis regos netekimą. Pakenkiamas regos nervas. Regos nervas tai tarsi kabelis, į kurį sueina daugybė nervinių skaidulų iš akies. Jomis informacija keliauja iš tinklainės į galvos smegenis kurios suvokia matomą vaizdą. Pakenkiant regos nervą atsiranda regos lauko iškritimas. Pirmiausiai sutrinka periferinis matymas. Rizika didėja su amžiumi. Visi vyresni nei 60 metų žmonės turi didesnę glaukomos riziką. Juodaodžiai glaukoma serga dažniau. Akis turi palaikyti formą, kad kaip fotoaparatas galėtų tiksliai sufokusuoti šviesą. Akis yra tvirta, kaip pripūstas balionas. Tvirtumą suteikia skaidrus akies kamerų skystis, kuris cirkuliuoja akies obuolio viduje apie įvairias akies struktūras. Akies kamerų skystis pasigamina filtracijos būdu iš kraujo. Jis susigeria(rezorbuojasi atgal į kraują per specialią akyje, tarp ragenos ir rainelės esančią drenažinęsistemą.
Glaukomos diagnostika yra sudėtinga iš to paprasto fakto, jog liga neturi vieno diagnostinio žymens, pagal kurį būtų lengva nustatyti ligą anksčiau. Klasikiniai glaukomos požymiai dažnai išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose, kai jau yra progresavusių nebeišnykstamų regos nervo pakitimų. Pirmieji jaučiami simptomai, jei jie ir pasireiškia, dažnai pasirodo tik tada, kai liga jau progresavusi ir dalis regos nervo jau žuvo. Nors glaukoma yra klastinga liga, šiuolaikinė medicina turi daug efektyvių šios ligos nustatymo būdų.
Anksti aptikti glaukomą per reguliarius akių patikrinimus itin svarbu - ją bus lengviau gydyti ir apsisaugoti nuo regos netekimo. Per įprastinę akių patikrą turėtumėte pasitikrinti ir dėl glaukomos:
- kas 2-4 metus, jei Jums mažiau nei 40 metų;
- kas 1-3 metus, jei Jums nuo 40 iki 54 metų;
- kas 1-2 metus, jei Jums nuo 55 iki 64 metų;
- kasmet, jei Jums 65 ar daugiau metų.
Jei patenkate į aukštos rizikos grupę, turėtumėte pradėti tikrintis akis dėl šios ligos nuo 35-erių ir daryti tai kas 1-2 metus.
Glaukoma yra lėtinė liga, todėl visiškai jos išgydyti šiuo metu neįmanoma. Tačiau gera žinia - laiku pradėjus gydymą, galima sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti regėjimą visam gyvenimui.
Nors glaukomos jei atsiradę pažaidos yra negrįžtamos, pažaidos progresavimą ir tolimesnį pažeidimą galima sulėtinti ir net sustabdyti tinkamu gydymu.
Gydymas priklauso nuo glaukomos tipo ir ligos sunkumo. Dažniausiai skiriami akių lašai, kurie padeda sumažinti akispūdį. Taip pat gali būti taikomos lazerinės procedūros, kurios skatina skysčio nutekėjimą iš akies.
Bendrai glaukomos gydymo tikslas yra sumažinti akies spaudimą.
Glaukomos gydymas gali apsaugoti nuo regos netekimo, jei sutrikimas aptinkamas anksti. Ji gydoma:
- akių lašiukais;
- chirurginiu būdu;
- pasitelkus selektyvųjį gydymą lazeriu.
Diagnostikos metodai
- Akispūdžio matavimas (tonometrija) - tai pagrindinis žingsnis, nes padidėjęs akispūdis yra klasikinis glaukomos ženklas.
- Regos nervo apžiūra (oftalmoskopija) - oftalmologas tiesiogiai apžiūri regos nervą ir įvertina, ar nėra disko įdubimo (ekskavacijos), neryšaus disko arba kitų pokyčių, būdingų glaukomai.
- Regėjimo lauko tyrimas (perimetrija) - pacientui parodoma šviesių dėmių seka ir klausiama, kurias jis gali matyti.
- Gonioskopija - šis tyrimas nustato, ar akies kampas atviras, ar uždaras, padedantis diferencijuoti glaukomos tipą.
- Optinė koherentinė tomografija (OKT) - tai vienas iš pačių moderniausių diagnostikos metodų, panašus į MRT ar ultragarso tyrimus.
Gydymo metodai
Nors glaukomos gydymas negali atkurti jau prarasto regėjimo, jis gali padėti sustabdyti ligos progresavimą. Gydymo tikslas - sumažinti akispūdį iki tokio lygio, kuris nebekenkia regos nervui.
- Akių lašai. Dažniausiai gydymas pradedamas specialiais akių lašais, kurie sumažina akispūdį, pagerina skysčio nutekėjimą iš akies, sumažina skysčio gamybą. Lašai naudojami kasdien visą gyvenimą - jų nutraukus, akispūdis vėl kyla. Svarbu juos vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus, tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Dažniausiai pradedama gydyti akių lašais. - Beta blokatoriai. - α adrenomimetikai. - Karboanhidrazės inhibitoriai. - Prostaglandinų analogai. Jei gydymas akių lašais neefektyvus, trumpam laikui gali būti skiriami geriami karboanhidrazės inhibitoriai, slopinanatys akių skysčio sekreciją.
- Lazerinis gydymas. Jei lašai nepakankamai veiksmingi arba sukelia šalutinį poveikį, taikomas lazerinis gydymas. Procedūra trunka vos keliolika minučių, atliekama ambulatoriškai, be skausmo. Lazeriu atveriamos užsikimšusios skysčio nutekėjimo vietos, taip sumažinant akispūdį. Efektas gali išlikti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Esant neefektyviam konservatyviam gydymui, gali būti taikomas operacinis gydymas. Taikomas gydymas lazeriu ar tradicinė operacija. Lazerio pagalba sumažinama tam tikra drenažinės sistemos dalis. Tuomet įsitempia ir atsiveria likusi tinklinės struktūros dalys. Po procedūros akispūdis sumažėja, tačiau po kurio laiko vėl gali imti didėti. Lazeris naudojamas sutempti drenažo kanaliukus (atvirojo kampo glaukoma) arba sutankinti šviesavę (uždaro kampo glaukoma), sumažinant akies skysčio gamybą.
- Chirurginis gydymas. Kai akispūdžio nepavyksta suvaldyti lašais ar lazeriu, atliekama operacija, kurios metu sukuriamas naujas skysčio nutekėjimo kelias. Tai padeda ilgalaikiai stabilizuoti spaudimą akyje, tačiau procedūra reikalauja pooperacinės priežiūros ir reguliarių patikrų. Tradicinės operacijos metu, pašalinama drenažinės sistemos dalis dalis ir skystis gali laisvai nutekėti po jungine. Po operacijos, kurį laiką reikia vartoti antibiotikus, išvengti infekcijai, ir uždegimą slopinančius vaistus, kad neužrandėtų susidariusi anga. Kartais vienos operacijos pasiekti norimam rezultatui gali nepakakti. Jei vaistai ir lazerinė terapija yra neveiksminga, gali reikalinga chirurginė intervencija, skirta pagerinti skysčio nutekėjimą iš akies. Operacijos metu gali būti sukuriamas naujas drenažo kelias, leidžiantis akies skysčiui laisvai nutekėti, taip sumažinant akispūdį.
- Ūmi uždaro kampo glaukoma gydoma nedelsiant. Paprastai skiriama akispūdį mažinančių vaistų ir dažniausiai atliekama lazerinė procedūra. Lazeriu padaroma angelė rainelėje. Taip skystis iš už rainelės lengviau nuteka į priekinės kameros kampą ir drenuojasi.
Gyvenimo Būdo Rekomendacijos ir Profilaktika
Norint išvengti glaukomos ar sulėtinti jos eigą, svarbu reguliariai tikrintis pas akių gydytoją, ypač jei esate vyresnis nei 40 metų arba turite rizikos veiksnių.
Be medicininio gydymo, svarbu keisti ir kasdienius įpročius: