Šiame straipsnyje aptariamos piliečių teisės fotografuoti ir filmuoti privačioje ir viešoje erdvėje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konstituciją. Nuo fotografavimo viešose vietose iki vaizdo stebėjimo privačioje nuosavybėje, svarbu žinoti savo teises ir apribojimus.
Fotografavimas Viešose Vietose
Viešose vietose (pvz., gatvėse, parkuose) fotografuoti paprastai yra leidžiama. Tačiau kai kuriais atvejais fotografuoti galima tik sau (negalima spausdinti tokių nuotraukų laikraščiuose, skelbti internete ir pan.). Pavyzdžiui, negalima skleisti padarytų nuotraukų ir vaizdo įrašų, jeigu nufotografuoti žmonės “neigiamose situacijose” (pvz., smarkiai prisigėrę, sužaloti) - šiuo atveju reikia arba gauti jų sutikimą, arba, prieš platinant, pasirūpinti, kad žmonės nebūtų atpažįstami (pvz., užtušuoti veidus).
Fotografavimas Privačiose Vietose
Privačiose vietose fotografuoti gali uždrausti tos vietos šeimininkas. Remiantis šituo, fotografuoti draudžia dažna parduotuvė, kazino. Taip pat žmogus turi teisę ir uždrausti fotografuoti privačioje vietoje jį patį.
Atkreiptinas dėmesys, kad “sutikimas fotografuotis” nereiškia kažkokio dokumento su parašu. Jeigu fotografuojami nusišypsosite, pozuosite, tai gali ir būti laikoma, kad fotografuotis sutikote. Sutikimas fotografuoti dar nereiškia sutikimo, kad nuotrauka bus naudojama “bet kam”.
Mažiau turite teisių platinti ką nufotografavote ar nufilmavote ir tuomet, jeigu užfiksavote svetimą kūrinį (pvz., perfotografavote kito fotografo nuotrauką ar nufotografavote tapytojo paveikslą).
Teisinė Atsakomybė už Neteisėtą Fotografavimą
Žmogus, kuris buvo nufotografuotas ar jo nuotrauka išplatinta neteisėtai, gali įpareigoti nutraukti nuotraukos viešinimą, tam tikrais atvejais prisiteisti kompensaciją (neturtinę žalą). Išskirtiniais atvejais neteisėtas fotografavimas ir filmavimas gali būti net nusikaltimas. Taip yra, jei fotografuojama ir filmuojama nuolat, taip faktiškai sekant žmogų, renkant, o galbūt skleidžiant informaciją apie jo privatų gyvenimą. Tokiu atveju galima skųstis policijai ir atitinkamoms institucijoms.
Policijos Filmavimas
Policijos sustabdymas gali kelti stresą, todėl daugeliui žmonių kyla klausimas, ar jie turi teisę filmuoti pareigūną. Daugumoje šalių, įskaitant Lietuvą ir daugelį ES šalių, policijos pareigūnus galima filmuoti, jei jie atlieka savo pareigas viešoje erdvėje.
Svarbu netrukdyti pareigūnui atlikti savo pareigų ar trukdyti jam dirbti. Prieš imdami telefoną filmuoti, įsitikinkite, kad automobilio variklis išjungtas. Naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, yra neteisėta, net jei jus sustabdė policija. Neišjungus variklio, gali būti skirtos papildomos baudos arba nuobaudos.
Jei policijos pareigūnas paprašo liautis filmuoti arba bando konfiskuoti telefoną, būtina žinoti savo teises. Apibendrinant galima pasakyti, kad paprastai turite teisę filmuoti policijos pareigūną viešoje vietoje, jei netrukdote jam atlikti savo pareigų. Tačiau nepamirškite - prieš griebdamiesi telefono, išjunkite automobilio variklį, kad nepažeistumėte kelių eismo taisyklių.
Naujasis Vilniaus policijos komisariatas iš arti: tai primena filmus | Ar galiu užeiti?
Vaizdo Stebėjimo Kameros Privačioje Nuosavybėje
Pastebėtina, kad vis dažnėja atvejų, kai namų savininkai savo nuosavybę siekia apstatyti vaizdo stebėjimo kameromis ir taip užtikrinti savo turto saugumą.
Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
Skaitytojos atveju jos kaimynas siekė vykdyti vaizdo stebėjimą savo nuosavybės atžvilgiu, tačiau neužtikrino, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų skaitytojai priklausanti nuosavybė.
Vaizdo Stebėjimas: Teisėtumas, Reikalavimai ir Asmens Duomenų Apsauga
Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.
Visgi, dar prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, labai svarbu kritiškai įvertinti, ar ši priemonė yra tinkama ir būtina numatytam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą - aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.
Advokatė A. Kederytė taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo. Prieiga prie vaizdo duomenų turėtų būti suteikta tik tiems asmenims, kurių funkcijoms vykdyti yra reikalingi asmens duomenys - darbdavio įgaliotam asmeniui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ir pan.
BDAR neįvardija konkrečių asmens duomenų saugojimo terminų, todėl taikomas bendrasis principas, jog duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.
Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.). Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo).
Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).
„Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, - nurodė advokatė.
Jeigu siekiama įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje, be aukščiau įvardintų reikalavimų, taip pat būtina šį sprendimą patvirtinti bendraturčių balsų dauguma.
Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.
Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.
Konstitucinės Piliečių Teisės
Aptariant pilietines teises, bus plačiau analizuojama teisė į gyvybę, teisė į asmens laisvės neliečiamumą, teisė į asmens neliečiamumą, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, saviraiškos laisvė, teisė į informaciją.
Teisė į Gyvybę
Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių asmens prigimtinių teisių - teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodoma, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, taigi žmogaus teisę į gyvybę turi užtikrinti įvairialypė teisinių priemonių sistema.
Įstatymai ir kiti teisės aktai negarantuoja ir negali garantuoti pačios žmogaus gyvybės, kurios išlikimas priklauso nuo daugelio faktorių. Žmogaus gyvybės teisinė apsauga siejasi su jos pradžios ir pabaigos kriterijais.
Teisė į Laisvės Neliečiamumą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje suformuluotas žmogaus laisvės neliečiamumo principas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Antroje dalyje suformuluota, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas; niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Teisė į Asmens Neliečiamumą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta teisė į žmogaus asmens, jo orumo neliečiamumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Žmogaus orumo neliečiamumas suprantamas kaip draudimas žmogų kankinti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Konstitucinį asmens neliečiamumo principą galime aiškinti kaip teisinių, moralinių priemonių sistemą, kuria garantuojamas asmens autonomiškumas, jo apsauga nuo nepagrįsto valstybės ir kitų asmenų įsikišimo, nuo neteisėto psichinio ar fizinio poveikio. Civilinio kodekso 2.25 straipsnyje „Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą“ suformuluotos nuostatos, kurios taip pat padeda atskleisti ir Konstitucijos 21 straipsnio turinį.
Nuomonės
Vincas Alesius, įvykių fotografas: Atsižvelgiu į situaciją. Gal jau dešimt metų aktyviai fotografuoju viešosiose viešose, tačiau ypatingų konfliktų dėl fotografavimo nekilo. Gal būt todėl, kad stengiuosi paisyti žmogaus interesų. Būna, kad užkliūvu. Ir praeivis, paklausia, kodėl fotografuoju, kam? Nuo seno pas mus dar gajus fotografavimo baimės, įtarumo pojūtis. Tačiau baimė visuomenėje palaipsniui tirpsta, ir dėl to džiaugiuosi. Konfliktinę situaciją paprastai sprendžiu abipusiu sutarimu: jei žmogus nenori, kad būtų nufotografuotas, jo atvaizdą ištrinu... Ir mandagiai pabendravę, gražiai išsiskiriame.
Romualdas Požerskis, fotografas: ar būčiau sukūręs seriją „Atlaidai". Kadangi asmens duomenų klausimas darosi vis aktualesnis, su tuo susiduriu ir aš. Nors ir ankstesniais, sovietiniais laikais turėjome jausti atsakomybę už fotografijų viešinimą, žmogaus atvaizdo, naudojimą reklamoje ir pan. Tik gal sankcijos nebuvo tokios griežtos, tiksliai reglamentuotos. Ar būčiau sukūręs fotografijų ciklą ,,Atlaidai" šiandien, kai už kiekvieno kaimo vaiko fotografavimą ir viešinimą, formaliai reikėtų gauti raštišką tėvų sutikimą? Tai būtų sunkiau. Fotografuodamas vaikus su regos negalia, tai buvo mokymo ir profesinio rengimo įstaigoje, mokyklos vadovybės paprašiau, kad kiekvieno vaiko tėvai, užpildytų anketą, ar jie sutinką -nesutinką, kad jų atžala būtų fotografuojama. Tik tuomet pradėjau darbą. Kalbant apie teisę fotografuoti, man patiktų kažkur skaityta lyg ir prancūzų nuostata: galima viską fotografuoti valstybės saugumo interesams, ir galima fotografuoti viską kuriant meną.
Valentinas Juraitis, fotografas, žurnalo redaktorius: Argi supaisysi draudimų...Mano akimis reikia fotografuoti viską, ką manai, kad reikia nufotografuoti. Ir čia svarbiausias dalykas yra tavo vidinis ir pilietinis balsas. O po to poreikis, užsakymas, žiniasklaidos redakcijos užsakymo vykdymas. O įstatymai, nustatymai, draudimai. Kas yra įstatymai laiko perspektyvoje? Yra laikinas dalykas, susitarimo reikalas. Taigi į fotografavimą atstovaujant viešąjį interesą aš žiūrėčiau plačiau negu nurodo įstatymo raidė. Pavyzdžiui būnant Stokholme man ypač krito dėmesin, moterys važiuojančios dviračiais. Atsistojau ant perėjos ties šviesoforu, ir laukiu kol tos tos dviratininkės pradės važiuoti. Nelaukdamas fotografuoju kaktomušon.