Paskola su turto įkeitimu yra patogus finansavimo būdas, kuris suteikia galimybę greitai ir su mažiau formalumų gauti didesnį finansavimą už mažesnes palūkanas nei įprasta vartojimo paskola. Ši paskolos forma skirta didesnės vertės pirkiniams, patogesnei buičiai, studijoms, medicininėms ir kt. paslaugoms. Paskolos suma priklauso nuo kliento pajamų, turimų finansinių įsipareigojimų ir įkeičiamo turto vertės.
Paskola su turto įkeitimu gali būti puikus sprendimas didesniems pirkiniams.
Vartojimo Paskolos ir Paskolos su NT Įkeitimu: Esminiai Skirtumai
Norint gauti paskolą su nekilnojamojo turto įkeitimu, reikėtų turėti itin aukštos rinkos vertės nekilnojamąjį turtą, patenkinamą kreditingumą ir stabilias pajamas, kurios leistų sklandžiai grąžinti paskolą. Paprastai reikia pateikti šiuos dokumentus: nuosavybės dokumentus, turto vertinimo ataskaitą ir pajamų patvirtinimo dokumentus.
Vartojimo paskolos yra tokios paskolos, kurias gali gauti tik fiziniai asmenys, o jų suma negali viršyti 75.000 Eur, ir jos yra suteikiamos be jokio užstato. Tokias paskolas išduoda ir bankai, ir vartojimo kredito įmonės, ir tarpusavio skolinimo bendrovės. Jų principai, nuostatos ir reikalavimai yra aprašyti Vartojimo kredito įstatyme, kuriame apibrėžiamas tokių paskolų išdavimas, administravimas, kredito gavėjo ir kreditoriaus santykiai. Svarbu pažymėti, kad vartojimo paskola negali būti išduodama užstatant NT - kitu atveju ji taptų nebe vartojimo paskola, nes nebepakliūtų po vartojimo kredito sąvokos apibrėžimu pagal vartojimo kredito įstatymą. Kitaip tariant, vartojimo paskola - tai paskola žmogui ar šeimai be jokio užstato.
Lyginant su kitomis paskolų rūšimis, vartojimo paskolų sumos yra labai mažos. Jos grąžinamos anuitetiniu būdu, t.y. Paskolų, įkeistų NT, reguliavimas yra apibrėžtas su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme arba Sutelktinio finansavimo įstatyme.
Esminis skirtumas tarp vartojimo paskolos ir paskolos su nekilnojamojo turto įkeitimu yra jos gavėjas. Kadangi Lietuvoje įkeičiant NT populiaru finansuoti verslo įmones, tai, pagal Sutelktinio finansavimo įstatymą, nekilnojamuoju turtu įkeistą paskolą gauti gali vienos ar kitos formos verslo subjektas: tai gali būti UAB, MB, individualią veiklą vykdantis asmuo ar kitas verslo subjektas. Suteikiant paskolą per sutelktinio finansavimo platformą, tokios paskolos grąžinimo užtikrinimui investuotojų naudai gali būti įkeičiamas nekilnojamasis turtas. Būtent apie skolinimą verslo subjektams per sutelktinio finansavimo platformas paskolos gavėjui įkeičiant NT ir norėčiau pateikti įžvalgų.
Tokių paskolų vidutinė suma yra daug kartų didesnė nei vartojimo paskolų ir, remiantis platformų duomenimis, vidutinė tokia paskola lygi bent 150.000 Eur. Santykis tarp paskolos ir NT vertės (angl. LTV, arba loan-to-value), dažnai sudaro 50-80%. Skirtingai nei vartojimo paskolų atveju, paskola dažnai yra grąžinama termino pabaigoje, o palūkanos dažniausiai yra mokamos kas mėnesį.
Paskolos Dydis ir Rizika
Paskolos dydis šiuo atveju yra tas faktorius, kuris padaro mažytį stebuklą. O tas stebuklas yra tai, kad NT įkeistos paskolos investuotojui yra rizikingesnės nei vartojimo paskolos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista. Juk atrodytų, kad jei paskola įkeista nekilnojamuoju turtu, tai ji saugesnė, ir investuotojas tikisi, kad lėšas iš tokios paskolos atgaus visas, nes bus galima realizuoti įkeistą turtą.
Tačiau situacija iš tiesų yra kiek kitokia: vidutinis vartojimo kreditas platformose Lietuvoje yra apie 2600 EUR, o paskola, užtikrinta NT, - 150.000 Eur. Ekonomikos augimo metu paskolos, užtikrintos NT, laikytinos mažiau rizikingomis negu vartojimo paskolos, bet investuojantiems į vartojimo kreditus palūkanos yra didesnės, todėl vis tik didesnę grąžą generuoja vartojimo kreditai, kurių grąža investuotojams šiuo metu siekia 13% metinę grąžą, o paskolos sutelktinio finansavimo platformose su NT įkeitimu - apie 10-11%.
Kalbant apie paskolų terminus, jų pasirinkimas didesnis vartojimo paskolų rinkoje - nuo 3 iki 60 mėn., kai NT užtikrintų paskolų - nuo 3 iki 24 mėn. Taigi, viskas atrodo labai gražu - riziką diversifikuojame, investuojame visur.
Esminis skirtumas tarp šių paskolų rūšių - paskolų dydis. Krizė pirmiausia paliečia įmones, o ne žmones. Žmonės visad yra atleidžiami pavėluotai ir neretai kelių ar keliolikos procentų darbuotojų atleidimas nepadeda įmonei išgyventi. Prisimenant 2009 metus, buvo taip: įmonių pajamos drastiškai krito, skolą su įkeistu NT aptarnauti tapo labai sunku. Ir čia kalbama tik apie palūkanų mokėjimą, neskaičiuojant laukiančios kredito dalies. Verslas, žinoma, bandė parduoti NT, tačiau čia likvidumas labai mažas, labai pigiai parduoti nesinorėjo, pirkėjų buvo ieškoma beveik desperatiškai.
Kalbant apie patį užstatomą NT, jis paprastai nebūna patrauklus - juk kuo NT patrauklesnis, tuo labiau jį finansuoti yra linkęs bankas. Taigi, atėjus krizei, didelė dalis tokių paskolų, įkeistų nekilnojamuoju turtu, priklausomai nuo krizės stiprumo, gali tapti neveiksniomis, t.y. nemokiomis. Ta dalis yra nenuspėjama, bet, lyginant su ekonomikos augimo laikotarpiu, „default rate“, t.y. nemokių paskolų procentas, išaugs kelis kartus.
Į vartojimo paskolas investuojame tikėdamiesi, kad žmogus uždirbs pajamas ir laiku grąžins jam suteiktą vartojimo kreditą. Fizinio asmens skolos nurašyti, bent kol kas, neįmanoma - kol negrąžins, ją žmogus turės visą gyvenimą.
Kaip pavyzdį aptarkime emocinį žmogaus paveikslą, t.y. kaip jis galvoja ir ką darytų tiek privataus asmens vartojimo, tiek NT užtikrintos verslo paskolos atveju. Abiem atvejais paskola buvo dengiama trečdalį laikotarpio. Vartojimo kredito gavėjui grąžinti liko 2.000 Eur, verslui - 150.000 Eur. Vartojimo kredito gavėjas buvo atleistas iš darbo, tuo tarpu verslo pajamos ženkliai sumažėjo. Abiem atvejais daroma prielaida, kad skolos tampa neveiksnios (angl. „default“). Abiem atvejais paskolos gavėjai neturi „lašinių“, t.y. santaupų ar kapitalo, kad galėtų išgyventi bent metus.
Vartojimo kredito atveju, asmuo dėl paskolos pasaulio pabaigos nemato: jis supranta, kad, radus darbą, gyvenimas „stos į vėžes“. Todėl jis intensyviai ieško darbo ir jam sunkiau emociškai yra būtent dėl bedarbio statuso, o ne dėl paskolos. Todėl asmuo randa darbą ir po pradelstų trejų metų pradeda mokėti skolą, kurią sėkmingai išmoka per artimiausius trejus metus. Verta pažymėti tai, kad skola investuotojui išmokama priskaičiavus vėlavimo palūkanas - tai yra ypač svarbu, kadangi tokiu atveju investuotojai nepraranda pinigų laike ir visą tą laiką, kol pinigai buvo paskolinti, jiems priklausančios (šio pavyzdžio atveju - 15%) palūkanos buvo skaičiuojamos, tad krizė tam įtakos nepadarė.
Visų pirma, didesnė paskolų dalis nuo visų portfelio paskolų, nei vartojimo kreditų atveju, turėtų tapti neveiksniomis. Tai - vienas faktorius, mažinantis grąžą investuotojams. Bet yra ir kitas, mano galva, svarbesnis faktorius - neveiksnių paskolų išieškojimo ir NT pardavimo atveju, tik mažesnė paskolų dalis nuo visų neveiksnių paskolų, įkeistų nekilnojamuoju turtu, investuotojams nepradangins pinigų (grąžos) laike.
Rodas, čia pagelbėti galėtų asmeninis laidavimas. Sakykime, kad žmogus asmeniškai laiduoja už tokią paskolą. Tokiu atveju jam priskaičuota skolos suma, realizavus turtą, lieka lygi maždaug 29.500 Eur, nes įmonė jau bankrutavo, o žmogui, kaip fiziniam asmeniui, nuo šios sumos ir toliau yra skaičiuojamos teisinės sąnaudos, netesybos, kitos su skolos išieškojimu susijusios išlaidos, galiausiai - procesinės palūkanos. Iš emocinės pusės žmogui tai atrodys didelė suma ir pasidomėjęs daugiau jis greičiausiai priimtų sprendimą bankrutuoti.
Žiūrint į ekonomikos piramidę, žmogus yra jos apačioje, t.y., yra jos pagrindas. Atėjus krizei, piramidė, savaime suprantama, grius nuo viršaus, ir į kiekvieną žemiau esančią jos dalį atsimuš vis silpniau. Be viso to, net ir atsimušusi į žmones, t.y. ekonomikos pagrindą, krizė jų visiškai nesunaikins.
Krizės piramidė.
Verslo ar verslo subjektų paskolos, užtikrintos NT, pasižymi kur kas didesniu volatilumu net ir ne krizės metu, kadangi fizinio asmens pajamos yra kur kas stabilesnės nei verslo. Todėl, mano manymu, verslo paskolos, užtikrintos NT, yra rizikingesnės, ir naivu būtų manyti, kad grąža iš paskolų, užtikrintų įkeičiant NT, bus didesnė nei iš vartojimo kreditų. Todėl skatinčiau visus investuojant diversifikuoti investicijas ir pagalvoti kokią dalį savo finansinio turto norite laikyti skirtinguose krepšiuose. Paskolų rizika yra skirtinga, tas skirtumas yra mažesnis ekonomikos augimo metu, ir kitoks ekonomikos lėtėjimo metu. Todėl investuojant reikėtų galvoti ir apie portfelio dalies didinimą ir mažinimą priklausomai nuo ekonomikos ciklo. Investavimo į įmonių paskolas grąža ekonomikos lėtėjimo metu gali sumažėti daug ženkliau.
Kredito Unijos: Alternatyvus Finansavimo Šaltinis
Kredito unija, kitaip nei bankai, yra kooperatinė bendrovė, todėl finansines paslaugas gali teikti tik savo nariams. Asmuo, norėdamas tapti kredito unijos nariu, privalo prisidėti prie kooperatinės bendrovės kredito unijos kapitalo įsigydamas minimalų pagrindinį pajų. Tik įsigijus šį pajų, narys gali naudotis unijos taupymo, skolinimo bei kasdieninėmis finansinėmis paslaugomis.
Pateikiant trečiojo asmens laidavimą unijoje galima pasiskolinti iki 14.500 Eur. Tik įsigijęs pagrindinį pajų, asmuo tampa kredito unijos nariu.
Kredito unijos veiklos principai:
- Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais.
- Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
- Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus.
Kredito unijos nario teisės:
- gauti informaciją apie kredito unijos metinę ir tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus.
- kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn.
Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito unijos valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo. Išstoti galima tik pasibaigus finansiniams metams.
Jeigu kredito unijos narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu.
Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Valdybos narius ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti atšaukti arba gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai nepasibaigus.
Kredito unijos administraciją sudaro kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito unijos administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba.
Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų, numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui.
Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis.