Epilepsijos Priepuoliai ir Alkoholis: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Epilepsija yra viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų, kuri gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tyrimų duomenys rodo, kad tikimybė patirti traukulių priepuolį bent vieną kartą gyvenime yra apie 9 proc., tačiau tikimybė, kad bus nustatyta epilepsijos diagnozė, siekia apie 3 proc. Deja, daliai sergančiųjų, net ir atlikus reikiamus tyrimus, ne visada pavyksta nustatyti epilepsijos priežastį.

EEG bangos

Kas Yra Epilepsija?

Epilepsija - tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau - netraukuliniais priepuoliais. Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar kelioliką kartų per dieną), o kartais retai - vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje.

Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus.

Epilepsijos Formos Vaikams

• Absanso tipo priepuoliai: Būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.
• Infantiliniai spazmai: Epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia vienam iš maždaug 2-4 tūkstančių vaikų. Infantiliniai spazmų rizika didžiausia pirmaisiais metais po gimimo. Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą.

Epilepsijos Tipai

• Generalizuota epilepsija: Sergant tokios formos epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai. Jų metu paveikiami abu smegenų pusrutuliai. Generalizuota epilepsija dažniausiai prasideda vaikystėje.
• Židininiai priepuoliai: Tokios formos epilepsija sergantiems žmonėms pasireiškia židiniai traukuliai. Kitaip nei generalizuoti, jie paveikia tik vieną smegenų dalį. Yra židininius priepuolius be sąmonės praradimo, jų metu sąmonė ir suvokimas nėra prarandami.
• Epilepsija susijusi su Draveto sindromu: Tokiai epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai. Ji susijusi su Draveto sindromu - labai reta ir sunkia epilepsijos forma, kai ligos eigoje sutrinka psichinė raida. Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų.

Epilepsijos Priežastys ir Simptomai

Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas paprastai sukelia kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka. Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo - staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Jį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, kuris apima sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių.

Traukulinių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Kai simptomai tiesiogiai atspindi smegenų pažeidimo ar dirginimo vietą, tokie priepuoliai vadinami židininiais arba daliniais. Traukuliai gali pasireikšti kūno dalių įsitempimu (toniniai traukuliai) arba trūkčiojimu (kloniniai traukuliai). Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, kartais kakle, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis.

Tuomet būna išplitę (generalizuoti) viso kūno traukuliai, kurių metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas ir galūnės įsitempia, po to pradeda trūkčioti, galiausiai atsipalaiduoja; po to žmogus gali nevalingai pasišlapinti ar/ir pasituštinti, vėliau kurį laiką nereaguoja į aplinką, gali būti sumišęs, neprisimena priepuolio. Toks priepuolis vadinamas generalizuotu toninių - kloninių traukulių priepuoliu. Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka žmogų stovint ar sėdint, jis griūva ir gali stipriai užsigauti.

Dažniausi Simptomai

• Galūnių trūkčiojimas
• Kūno dalių įsitempimas
• Kūno dalių trūkčiojimas
• Seilėtekis
• Orientacijos sutrikimas
• Traukuliai veide
• Sąmonės netekimas

Epilepsija pasireiškia įvairaus pobūdžio priepuoliais, kurių metu žmogus gali išlikti sąmoningas (šie priepuoliai vadinami paprastaisiais) arba gali netekti sąmonės (tai sudėtingieji arba kompleksiniai priepuoliai) - tuomet jis visiškai nereaguoja į aplinką.

Gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena. Priepuolių metu gali nevalingai įsitempti ar/ir trūkčioti kurios nors ar visos galūnės, veidas; gali staiga prasidėti galūnių ar/ir veido užtirpimas, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis; gali atrodyti, jog pasikeičia įprasta aplinka ir tampa nepažįstama ar atvirkščiai, nematyti daiktai atrodo lyg matyti ir pažįstami; žmogui gali atrodyti, kad jaučia kokį nors kvapą ar skonį, girdi garsus ar mato vaizdus, ko nepatiria kiti.

Vaikams ar paaugliams pasitaiko trumpalaikiai sąmonės netekimo epizodai be nevalingų judesių - atrodo, lyg asmuo trumpam sutriktų, kalbėdamas stabtelėtų. Šie epizodai vadinami absansais.

Epilepsija vaikystėje dažnai susijusi su mokymosi sunkumais: sergantys vaikai sunkiau koncentruoja dėmesį, blogiau įsimena. To priežastys įvairios: svarbi priepuolių kilmė, jų dažnis, taip pat ir vartojami vaistai, kiti sveikatos sutrikimai.

Priepuoliai gali kartotis dažnai - po kelis per parą, savaitę, ar rečiau - kas mėnesį, kartais gali pasitaikyti vienas per kelis metus. Eiga gali būti labai įvairi atskirais amžiaus etapais. Kai kurių vaikystės epilepsijos formų atveju vyresniam pacientui priepuoliai retėja, lengvėja, net visai išnyksta.

Galimi priepuolių padažnėjimai, pasunkėjimai, ne visuomet akivaizdžiai susiję su vaistų vartojimu ar provokuojančiais veiksniais. Priepuolio metu žmogus nereaguoja į išorinius veiksnius. Po priepuolio žmogus neatsimena jo metu įvykusių įvykių.

Kada Kreiptis į Pagalbą?

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį - tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiajai bei kūdikiui.

Būtina kreiptis į gydytoją, jei pirmą kartą ištinka traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas; jei jį lydi galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas ar kiti papildomi simptomai. Kai patiriami pasikartojantys priepuoliai, į gydytoją reikia kreiptis, jei keičiasi priepuolių pobūdis, jie dažnėja, sunkėja, atsiranda papildomų simptomų (pvz., kalbos sutrikimas, galūnių susilpnėjimas), ar atsiranda abejonių dėl vaistų vartojimo (dozės, režimo, pašalinių reiškinių).

Moterims, ketinančioms susilaukti kūdikio, apie ligą reikia iš anksto pasitarti su ginekologu ir neurologu, nes jau prieš planuojamą nėštumą ir visu jo laikotarpiu gali tekti koreguoti gydymą vaistais. Skiriant vaistus nuo epilepsijos, galima gimdyti natūraliu būdu.

Patartina vengti priepuolius provokuojančių veiksnių. Sergant epilepsija, būtina vengti potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems; nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais; netinkamas ir darbas naktimis. Taip pat kuo mažiau laiko patartina praleisti vieniems, o dėl galimybės vairuoti automobilį būtina pasitarti su gydytoju.

Epilepsijos Gydymas

Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuo epilepsijos nuolat, ilgai, kartais visą gyvenimą. Preparatą parenka gydytojas pagal priepuolių rūšį, lydinčią patologiją, kai kuriuos kitus aspektus. Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti negalima nutraukti staiga, jie, esant reikalui, yra nutraukiami palaipsniui.

2018 metų lapkritį pradėtos pirmosios Lietuvoje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius. Šis stimuliatorius siunčia elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padeda sukontroliuoti epilepsijos priepuolius.

Ilgai sergant epilepsija, atsiranda tam tikrų charakterio ypatumų (smulkmeniškumas, pedantiškumas, įkyrumas), būdingi nuotaikos svyravimai, galimas suvokimo funkcijų blogėjimas. Galimi nepageidaujami vaistų nuo epilepsijos reiškiniai: slopinimas, mieguistumas, pykinimas, svaigulys, nuovargis, nemiga, neaiškus matymas, sujaudinimas, padidėjęs svoris, nepageidaujamas plaukuotumas ar plaukų slinkimas, spuogai, menstruacijų ciklo sutrikimai, kraujo sudėties pakitimai.

Pirmoji Pagalba Ištikus Priepuoliui

Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti. Nieko negalima kišti į burną, o, pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, - tai palengvins kvėpavimą. Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Epilepsijos simptomai ir gydymas

Alkoholis ir Epilepsija

Epilepsijos priepuolius gali sukelti: virusinės infekcijos, orų pokyčiai, fizinis ar protinis stresas, miego trūkumas, alkoholis (ypač išgeriant didelius skysčio kiekius, arba staiga nutraukus gausų vartojimą - alkoholio nutraukimo priepuoliai), kai kurie medikamentai, taip pat ir vaistų nuo epilepsijos netvarkingas vartojimas, karštis, stipri ir mirganti šviesa.

Alkoholis (etanolis) yra bene plačiausiai vartojama priklausomybę sukelianti medžiaga. Alkoholis sukelia daugybę sunkių (ne tik sveikatos) problemų asmeniui, jo šeimai ir visuomenei, tampa sunkia finansine našta valstybei. Medikai su šiuo klausimu susiduria tuomet, kai nuo gausaus ar ilgalaikio alkoholio vartojimo trinka girtaujančiojo sveikata. Viena tokių problemų - absti­nencijos sindromas.

Tyrimais įrodyta, kad vaistus nuo epilepsijos veiksmingai galima taikyti visuose alkoho­lizmo gydymo etapuose. Alkoholio abstinencijos sindromas (AAS) - tai pa­tologinių vegetacinių, somatinių, neurologinių ir psi­chikos simptomų kompleksas, išsivystantis priklauso­miems nuo alkoholio asmenims po alkoholio nutrau­kimo ar staigaus jo dozės sumažinimo po ilgo, gausaus girtavimo. AAS vystosi po 6-48 val.

AAS išsivysto po 2-7 metų piktnaudžiavimo alkoho­liu, bet tam tikrais atvejais, kai alkoholiu piktnaudžia­jama labai intensyviai, gali pasireikšti jau po 1-1,5 gir­tavimo metų. Pastaraisiais metais stebima, kad AAS for­muojasi po daug trumpesnio girtavimo stažo ir gerokai jaunesniems asmenims (tai aiškinama įgimtu polinkiu į priklausomybę, kad girtauti pradeda vis jaunesnio am­žiaus asmenys).

Svarbu tai, kad daugelį metų susilaikius nuo alkoholio vartojimo (po ilgalaikės remisijos) ir vėl pradėjus girtauti, AAS pasireiškia klinikiniais požymiais tos pačios stadijos, nuo kurios prasidėjo remisija. Priklau­somo nuo alkoholio žmogaus abstinencijos simptomai po kiekvieno kito gėrimo periodo pasireiškia jau nuo mažes­nio alkoholio kiekio ir po trumpesnių girtavimo periodų.

Stebint šiuos simptomus, reikia atmesti kitas prie­žastis, galinčias sukelti panašų vegetacinės nervų sis­temos hiperaktyvumą ir psichinės būsenos pakitimą. Daug pažeidimų, būdingų AAS, yra nespecifiniai - gal­vos skausmas, svaigimas, nuovargis, silpnumas, trošku­lys, liežuvio apnašos, pykinimas, pilvo pūtimas, vidu­riavimas, padidėjęs kraujospūdis, diskomfortas širdies plote ar širdies skausmas, bloga nuotaika ir kita. Šie po­žymiai būdingi ne tik alkoholikams, bet ir kitiems pagi­rių būsenos asmenims (po piktnaudžiavimo alkoholiu).

Reikia pažymėti, kad daugelį metų girtaujantiems asmenims pasireiškia dar ir kitų simptomų, tačiau juos lemia toksinis alkoholio poveikis. Kai kuriais atvejais, kai sergantieji alkoholizmu yra jauni (t. y. liga santykinai trumpa) ir dar tebeturi gerus kompensuojamuosius organizmo pajėgumus, AAS simptomai gali ribotis patologiniu potraukiu alkoholiui ir šiek tiek stipriau išreikšta vegetacine simptomatika (prakaitavimu, tachikardija, sustiprėjusiu dermografiz­mu).

Su alkoholio poveikiu susiję daug neurocheminių sistemų, o svarbiausios jų - gama aminosviesto rūgštis (GASR) ir jos receptoriai, glutamatas ir N-metil-D-as­partatui (NMDA) jautrūs receptoriai bei opioidų siste­ma. GASR yra pagrindinis slopinamasis neuromedia­torius smegenyse. Pavyzdžiui, benzodiazepinai, kurių sukeliamas poveikis panašus į alkoholio, taip pat page­rina Cl- pernašą per GASRA receptorius. Vaistai, kurie imituoja GASR veikimą, sustiprina ir pailgina alkoholio sukeltą poveikį, o priešingo veikimo nei GASR vaistai slopina alkoholio poveikį.

Glutamatas - pagrindinis sužadinamasis (jaudina­masis, ekscitatorinis) neuromediatorius smegenyse. Elektrofiziologiniai tyrimai parodė, kad, slopinant NMDA receptorius, sukeliami elgsenos pokyčiai, pa­našūs į sukeliamus alkoholio.

Alkoholio Abstinencijos Gydymas

Alkoholinės abstinencijos metu benzodiazepinus rekomenduojama rinktis pirmiausia, tačiau reikia turėti omenyje, kad šie vaistai: gali sukelti sujaudinimą, gali­ma tikėtis nepalankios sąveikos su kitais vaistais, ypač opioidais; jų nesaugu skirti ambulatoriškai, nes esti ri­zika, kad pacientas vėl girtaus.

Vaistai nuo epilepsijos (VNE) (dar vadinami anti­konvulsantais, vaistais nuo traukulių, nuotaikos stabi­lizatoriais) gana seniai taikomi gydant įvairias priklau­somybes. Tyrimai su VNE atliekami jau daugiau nei 4 dešimtmečius. Tyrimai parodė, kad šie medikamentai yra taikytini visose alkoholizmo stadijose. Verta pri­durti, kad VNE sėkmingai ir veiksmingai taikomi gy­dant ne tik priklausomybes, bet ir bipolinius afektinius, nuotaikos, nerimo, asmenybės sutrikimus, taigi pelny­tai juos galime vadinti bene universaliausią poveikį tu­rinčiais psichofarmakologiniais vaistais. Antikonvul­santai pasižymi daug silpnesniu slopinamuoju povei­kiu nei benzodiazepinai bei maža pripratimo tikimybe.

Denverio (JAV) Skubiosios psichiatrinės pagalbos skyriaus vadovas gyd. Simpsonas dalijasi patirtimi, kad VNE vartojimas ne pagal indikacijas (angl. off-label use) gydant alkoholinę abstinenciją gali sumažinti rizi­ką, kuri dažniau pasireiškia gydant kitais vaistais. Gyd. Simpsonas teigia, kad jų skyriuje po detoksikacijos pa­cientą išleidžia ambulatoriniam gydymui, paskirdami VNE monoterapiją.

Vaistai Nuo Epilepsijos Gydant Alkoholio Abstinenciją

• Gabapentinas: Saugus sergantiesiems kepenų li­gomis, be to, menkai sąveikauja su kitais vaistais. 1 200 mg paros dozė gali būti lyginama su įpras­tai skiriama lorazepamo doze, ski­riama abstinencijai gydyti. Be to, šis vaistas padės išvengti atkry­čio po detoksikacijos, abstinenci­jos simptomų sumažinimo. Daug pacientų nurodo, kad gabapenti­nas pagerina miegą. Tačiau vaistas gali sukelti virškinimo trakto sutri­kimus, lengvą svaigimą.
• Karbamazepinas: Atsitikti­nės imties, dvigubai aklame ty­rime karbamazepinas buvo pra­našesnis už lorazepamą, nes ge­riau apsaugojo nuo atsinaujinan­čių abstinencijos simptomų ir nuo girtavimo po gydymo. Tiesa, abu vaistai veiksmingai sumažino abs­tinencijos simptomus. Gydant alkoholinę abstinenci­ją (Lietuvoje patvirtinta ši karba­mazepino indikacija), vidutinė pa­ros dozė yra 600 mg (200 mg ryte ir 400 mg vakare). Sunkiais atve­jais pradinę dozę galima didinti iki 1 200 mg/p. Gydymas baigia­mas po 7-10 dienų, laipsniškai mažinant dozę. Nepatariama kar­bamazepino vartoti su raminamaisiais arba migdomai­siais vaistais, bet jį galima skirti su kitais preparatais, kurie paprastai vartojami alkoholinei abstinencijai gy­dyti. Vengti skirti karbamazepino, jei kepenų fermentai serume 3 kartus viršija normą, sergama inkstų ligomis, neuropatija, trombocitopenija ar leukopenija. Karba­mazepino kiekis kraujyje turi būti nuolat tiriamas.
• Valproatai: Derinyje su benzodiazepinais (jei jų pa­pildomai reikia), sutrumpina abstinenciją ir medicininių komplikacijų riziką.

AAS - tai patologinių simptomų kompleksas, išsi­vystantis priklausomiems nuo alkoholio asmenims. AAS pasireiškia po alkoholio nutraukimo ar staigaus jo dozės sumažinimo po ilgo ar gausaus girtavimo. AAS simpto­mai daugiausia susijęs su GASR receptorių hipofunkcija ir NMDA receptorių funkcijos suaktyvėjimu. Nesunkūs AAS atvejai gali būti gydomi ambulatoriškai.

tags: #ar #gali #girtam #zmogui #buti #epilepsijos