Ar girtumas gali sukelti epilepsiją: išsamus tyrimas

Girtumas - būsena, kurią yra patyręs arba matęs kiekvienas. Alkoholis lydi žmoniją nuo seniausių laikų, tačiau jo plitimas kelia nerimą viso pasaulio medikams. Šiame straipsnyje panagrinėsime alkoholio poveikį smegenims, psichikai ir ar girtumas gali būti susijęs su epilepsija.

Alkoholio poveikis organizmui

Viso pasaulio medikams jau seniai kelia nerimą nuolatinis alkoholio plitimas.

Alkoholis vartojamas psichologiškai, nes jis, geriamas nedidelėmis dozėmis, atpalaiduoja, ramina nervus, pakelia nuotaiką.

Svaigaluose esantis alkoholis - didelis apgavikas.

Kraujas etanolį pradeda įsisiurbti jau burnoje apie 20% jo įsiurbiama skrandyje, o kitas - plonojoje žarnoje.

Taip alkoholis patenka į kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.

Kadangi jis gerai tirpsta riebaluose, o jų ypač daug smegenų audiniuose, tai smegenyse jo susitelkia gerokai daugiau negu kituose organuose.

Alkoholio poveikis smegenims beveik visada tiesiogiai priklauso nuo jo koncentracijos kraujyje.

Girtumo stadijos ir jų poveikis

Kai alkoholio kraujyje ne daugiau kaip 2%, žmogus atsipalaiduoja, aprimsta.

Kai koncentracija kiek didesnė (3 - 5%), sumažėja smegenų centrų, reguliuojančio dėmesio ir savikontrolės procesus, aktyvumas.

Prasideda stimuliuojantis alkoholio poveikis: gerėja nuotaika, žmogus darosi šnekesnis, perdėtai žvalus, pamažu nustoja kontroliuoti savo veiksmus, nesugeba tinkamai vertinti to, kas vyksta.

Truputį apgirtusiam atrodo, kad jo sugebėjimai didėja, kad jis gali veikti greitai ir tiksliai, aplinkiniai rodosi mielesni, įdomesni.

Kuo svarbesnė smegenų funkcija, tuo labiau ji yra pažeidžiama alkoholio.

Geriant vis daugiau, kai alkoholio koncentracija kraujyje padidėja iki 0,1 - 0,2, pasiekiamas vidutinis girtumo laipsnis.

Galvos smegenų centrus pradeda dirginti chaotiškas jaudinimas, jie nesugeba kontroliuoti požievio zonos.

Dingsta rūpesčiai ir abejonės.

Pasigėręs būna linksmas ir nerūpestingas, elgiasi įžūliai - laisvai, nieko nesivaržydamas.

Pakili nuotaika jį verčia garsiai kalbėti, dainuoti, rodyti savo jėgą ir vikrumą.

Girtas nesupykdytas bus geraširdis, svetingas, kvies bičiuliautis.

Bet jis gali tuoj paniurti, suirzti kurstyti vaidus.

Kiti girtumo tipai

Kai kuriems žmonėms nuotaika nepakyla, o priešingai, krinta: juos apninka liūdesys, jie nori būti vieni, vengia žmonių.

Yra tokių, kurie, visai ne alkoholikai tik atsitiktinai pasigėrę, mėgino net nusižudyti.

Tai gali ištikti patyrusius galvos smegenų traumą, persirgusius smegenų arba jų dangalų uždegimus ir psichinius ligonius.

Išgėrusį graužia sunkios mintys, jis prisimena išgyventas nelaimes, ligas, visą niekingą gyvenimą.

Staiga ima savęs gailauti, verkšlenti.

Drąsus ir šaltakraujiškas žmogus be jokių regimų priežasčių gali pasidaryti bailus ir drovus.

Kai kurie darosi tingūs, pasyvūs, vengia bendro pokalbio, išsisukdami žodeliais “taip” ir “ne”.

Kai girtumas stiprėja, psichika dar labiau pašlyja.

Mąstymas darosi vis lėkštesnis.

Girtas kartoja tas pačias mintis, mala tuos pačius žodžius.

Jam nieko nereiškia imti šnekėti net su daiktais.

Išgirdęs atsitiktinai ištartą žodį, jis daro išvadą, tarytum aplinkiniai jam linki blogą, darosi priekabus, lenda muštis.

Pasitaiko impulsyvių poelgių.

Girtas gali sau pakenkti ar net žūti, langą palaikęs durimi, upę - plentu.

Girtas daug dažniau linkęs lytiškai įsiaistrinti, pokalbius pakreipti į erotines temas.

Sumažėjus savikritiškumui ir santūrumui, padaro antivisuomeniškų poelgių ir nusikaltimų.

Alkoholio įtaka lytinei funkcijai

Iš tikrųjų, apsvaigus nuo alkoholio iš pradžių sujaudinami centrinėje nervų sistemoje esantys lytiniai centrai.

Tačiau šis alkoholio poveikis būna ir atvirkštinis, nes etanolis, slopindamas galvos smegenų žievę, atpalaiduoja šiaip jau kontroliuojamus žemuosius žmogaus instinktus.

Taigi alkoholis paverčia meilę kūnišku, šiurkščiu, beveik žvėrišku pojūčiu, praradusiu žmogaus estetinius komponentus.

Atleisdamas etinius stabdžius, atimdamas iš žmogaus galimybę kontroliuoti savo poelgius, alkoholis stumia į atsitiktinius lytinius santykius.

Piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausiai dėl seksualinių paskatų padarytų nusikaltimų priežastis.

Lytinės funkcijos pokyčiai

Dažnas piktnaudžiavimo alkoholiu padarinys yra pakitusi lytinių organų veikla.

Beveik visi alkoholikai pirmaisiais girtavimo metais ir pradinėje alkoholizmo stadijoje giriasi padidėjusiu lytiniu potraukiu ir potencija.

Matyt dėl to, kad alkoholis sudirgina galvos smegenų hipotoliamiją.

Tačiau ilgainiui situacija keičiasi.

Daugumos ligonių lytinis potraukis ir potencija silpnėja, o vidutinėje bei galutinėje alkoholizmo stadijoje gali visiškai išnykti.

Pagirių metu dažniausiai buvo užfiksuotas susilpnėjęs lytinis potraukis ir nepakankama varpos erekcija.

Ligoniams, kurie ilgiau nei metus nevartojo alkoholio, daugiausia konstatuota nepakankama erekcija ir per ankstyvas spermos išsiliejimas.

Lytinio potraukio ir potencijos pakitimai dažnai vyksta banguotai.

Iš pradžių jų atsiranda tik pagirių laikotarpiais ir po kurio laiko išnyksta, vėliau išlieka vis ilgiau ir ilgiau, kol galų gale išnyksta visai - žmogus tampa invalidu.

Alkoholio poveikis skirtingoms amžiaus grupėms

Alkoholiui ypač jautrūs vaikai ir sergantieji kepenų, skrandžio bei vidaus sekrecijų liaukų ligomis (išskyrus diabetą ir padidėjusią skydliaukės funkciją).

Alkoholį lengviau pakelia 20 - 30 metų moterys negu tokio pat amžiaus vyrai.

Vyresnių moterų atsparumas pradeda mažėti, o vyrų nekinta iki 50 metų.

Smegenų pažeidimai ir pagirios

Smegenims reikia daugiau deguonies negu kitiems organams, o alkoholis lėtina kraujo tekėjimą ir stabdo deguonies patekimą į smegenis.

Be to alkoholis žaloja smegenų kapiliarus.

Girto smegenyse įvyksta daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų dėl to smegenų ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies.

Nervinių ląstelių deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru vangumu.

Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda vadinamos pagirios.

Aplinkos įtaka alkoholio vartojimui

Tyrinėtojai nuo seno domėjosi, kaip pirmą kartą susiduriama su alkoholiu.

Yra nenuneigiamų įrodymų, kad alkoholio potraukį dažniausiai suformuoja vaiko ir paauglio aplinka.

Jeigu vaikas auga šeimoje, kurioje vienas iš tėvų (dažniausiai tėvas) serga pradine alkoholizmo stadija, bet dar nėra praradęs įtakos ir autoriteto, tai labai tikėtina, kad vaikas įgis polinkį į alkoholį.

Jis anksti pradės ragauti alkoholinius gėrimus ir netrukus gali tapti alkoholiku.

Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur.

Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę.

Ypač liūdna, jeigu ją dar vaikystėje bus įpylę tėvas arba motina.

Pirmas lašas nekartą buvo pradžia tos nesuvaldomos slenkstėtos upės, kurioje taip lengva pražūti.

Kuo ilgiau sugebėsime palaikyti vaikų abejingumą ar priešiškumą alkoholiui, tuo geriau jų sveikatai ir ateičiai.

Psichiatras Ė. Krepelinas teigė, kad alkoholikais daugiausia tampa tie, kurie pradeda išgėrinėti būdami jaunesni nei 20 metų.

Ši nuomonė nepaneigta iki šiol.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtino - kuo jaunesnis žmogus įninka į vyną ir degtinę, tuo jų poveikis žalingesnis.

Priklausomybės formavimasis ir asmenybės įtaka

Kai kalbama apie alkoholio vartojimo pradžią, turima galvoje daugiau ar mažiau sistemingo girtavimo pradžia.

Sunku čia nubrėžti ribą, tik viena aišku - kuo atlaidesnis vaiko požiūris į alkoholio vartojimą, tuo lengviau jis nusprūsta į nuolatinio girtavimo liūną.

Dar paauglystėje jį užvaldo įprotis, kuris gali pražudyti.

Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės arba brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalios eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė.

Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančio individo pažiūrą į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jo asmenybę.

Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholį.

Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę.

Būsimo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis.

Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis - neteisingas auklėjimas.

Netikęs auklėjimas, t. y. perdėtas griežtumas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui.

Ir vienu, ir kitu atveju ugdomas neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.

Priklausomo ir nepilnavertiškumo jausmas gali išsilieti visokeriopais nukrypimais nuo elgesio normų, bet dažniausiai kokiu nors nesaikingumu, pavyzdžiui, besaikiu alkoholio vartojimu.

Alkoholio potraukis - tai simptominis mėginimas išspręsti emocinį konfliktą.

Yra dar vienas labai svarbus nepilnamečių girtavimo bruožas.

Vaikai 20 kartų jautresni nuodų poveikiui negu suaugusieji.

Alkoholis vaikams ypač pavojingas, daugiausia dėl jauname organizme nepakankamai išlavėjusios sistemos, kuri padaro nekenksmingas nuodingąsias medžiagas, ir palyginti didelio vandens kiekio.

Šie faktai visus tėvus turėtų padaryti atsargesnius.

Vaikams vartoti alkoholį pavojinga ne vien dėl ne tiesioginių nepageidaujamų padarinių, bet ir dėl galimybės dvasiškai ir fiziškai sužaloti sveikatą.

Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių.

Alkoholio potraukis formuojasi ir plėtojasi pamažu.

Jo intensyvumas priklauso nuo ligos sunkumo.

Ligai progresuojant, atsisakyti alkoholio vis sunkiau ir sunkiau.

Visos alkoholiko mintys nuolatos sutelktos į degtinę, jos įkyriai persekioja ir namie, ir darbe.

Jis visą laiką svarsto, kur ir kaip galėtų vėl išgerti.

Degtinės vizijos nepaleidžia alkoholiko net miegančio.

Alkoholio potraukis panašus į stiprų badą arba troškulį - žmogus pasirengęs bet kam, kad tik jį patenkintų.

Prieš jį nublanksta visi kiti interesai, rūpesčiai, troškimai, siekiai, šeima, darbas ir t. t.

Alkoholio potraukis verčia atsisakyti valgio, kad tik liktų pinigų išgerti.

Apimtas šio potraukio žmogus išparduoda viską, ką tik galima parduoti, nuskursta.

Antras ankstyvasis alkoholizmo požymis yra savikontrolės praradimas.

Alkoholikas neįstengia įvertinti, kiek, kur ir kada geria.

Sveikas žmogus žino, kokią alkoholio dozę jis gali sau leisti, o alkoholikas geria tol kol pasigeria.

Girtumas ir miego trūkumas: panašus poveikis smegenims

Naujas Kalifornijos Los Andželo universiteto (UCLA) tyrimas parodė, kad miego trūkumas gali sulėtinti jūsų smegenų ląstelių informacijos perdavimo greitį ir neleisti tinkamai formuotis prisiminimams.

Tyrėjai mano, kad nuovargis paveikia smegenis panašiai kaip ir didelis alkoholio kiekis.

Jie taip pat išreiškė nerimą, kad nėra jokio medicininio tyrimo, kuris galėtų identifikuoti pervargusius vairuotojus kelyje.

Tyrime taip pat teigiama, kad esant miego trūkumui kai kurios smegenų dalys gali „užsnūsti“, nors jūs ir nemiegate.

Miego trūkumas epilepsijos pacientams gali sukelti priepuolius, o kadangi buvo siekiama priepuolį išprovokuoti, pacientai visą naktį negalėjo miegoti.

Mokslininkai prie dalyvių priklijavo elektrodus ir paprašė jų kuo greičiau kategorijomis suskirstyti paveikslėlių serijas.

Elektrodais buvo stebima smegenų ląstelių veikla, ypač smilkininėje srityje.

Tyrėjai pastebėjo, kad kuo labiau pacientai buvo pavargę, tuo lėtesnė buvo jų smegenų veikla.

Miego trūkumas trukdė dalyvių gebėjimui vizualią informaciją paversti į sąmoningą mintį, o tai gali turėti tikrai skaudžių pasekmių vairuojant.

Sunkus nuovargis smegenis veikia taip pat, kaip ir didelis alkoholio kiekis.

Tačiau nėra jokių teisinių ar medicininių standartų pervargusių vairuotojų kelyje identifikavimui, tokių, kokie yra taikomi girtiems vairuotojams.

„Lėtos, miegą primenančios bangos lėtino dalyvių smegenų veiklą ir trukdė atlikti užduotis, - sakė I. Friedas.

- Šis fenomenas parodo, kad pervargusio žmogaus atmintyje atsiranda tarpai, nes tam tikros pacientų smegenų zonos gali „snausti“, kol likusios smegenys yra prabudusios ir veikia įprastai.“

Psichikos sutrikimai ir alkoholio vartojimas

Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo, kuris veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį.

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį.

Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai:

• Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
• Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
• Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
• Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
• Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
• Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų.

Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų.

Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis.
• Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją.
• Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas.

Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis.

Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.

• Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties.
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio.
• Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą
• Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.

Klonazepamas

CLONAZEPAM TC 2 mg tabletės yra baltos arba šviesiai kreminės, apvalios, lygiais kraštais, be įtrūkimų, abipus plokščios, su kryžmine įranta, kuri tabletę dalija į keturias dalis.

Šis vaistinis preparatas vartojamas epilepsijos priepuolių profilaktikai.

Jis tinka, jei yra: suaugusių žmonių ir vaikų epilepsija: generalizuoti priepuoliai (miokloniniai, toniniai - kloniniai traukuliai, absansai) ar židininiai priepuoliai, panikos sutrikimas.

CLONAZEPAM TC vartoti draudžiama, jeigu: padidėjęs jautrumas (alergija) klonazepamui, kitiems benzodiazepinų grupės preparatams, yra CNS pažeidimo sukeltas kvėpavimo sutrikimas ar įvairių priežasčių sukeltas sunkus kvėpavimo veiklos nepakankamumas, yra uždaro kampo glaukoma, ligonis serga sunkiąja miastenija, sutrikusi sąmonė, labai sutrikusi kepenų veikla.

Negalima vaisto vartojimą nutraukti staiga. Prižiūrint gydytojui, dozę reikia mažinti laipsniškai. Staiga nutraukus medikamento vartojimą, gali atsirasti nemiga, pablogėti nuotaika, net sutrikti psichika.

Ilgai vartojamo klonazepamo poveikis mažėja, kadangi organizmas prie jo pripranta.

Ilgalaikis vaisto vartojimas gali sukelti psichinį ir fizinį priklausomumą bei nutraukimo sindromą (jei preparato vartojimas nutraukiamas staiga), kurio metu pasireiškia psichomotorinis sujaudinimas, nerimas, sutrinka vegetacinės funkcijos, atsiranda nemiga.

Gydymo klonazepamu metu ir jį baigus, tris dienas draudžiama gerti svaigalų.

Klonazepamo turi nevartoti pacientai, kuriems yra porfirija.

Medikamento vartojantiems ligoniams draudžiama gerti svaigalų, kadangi jie stiprina nepageidaujamą klonazepamo poveikį centrinei nervų sistemai.

Klonazepamu gydomai moteriai žindyti nerekomenduojama.

Gydymo klonazepamu metu ir tris paras po jo draudžiama vairuoti automobilį ir prižiūrėti veikiančius įrenginius.

Klonazepamo sukeliamą CNS slopinimą stiprina kitokie panašaus poveikio vaistai, pvz., barbitūratai, centrinio poveikio kraujo spaudimą mažinantys medikamentai, neuroleptikai, antidepresantai, kitokie preparatai nuo traukulių, narkotiniai analgetikai, antihistamininiai vaistai.

Šiame straipsnyje aptarėme alkoholio poveikį organizmui, girtumo stadijas, psichikos sutrikimus ir priklausomybės pasekmes. Nors tiesioginis ryšys tarp girtumo ir epilepsijos nėra visiškai aiškus, alkoholio vartojimas gali padidinti riziką susirgti psichikos ligomis, kurios savo ruožtu gali turėti įtakos epilepsijos priepuoliams. Svarbu atminti, kad alkoholio vartojimas turi būti atsakingas ir saikingas, o esant psichikos sveikatos problemų, būtina kreiptis į specialistus.

tags: #ar #gali #gyrtam #zmogui #buti #apilepsija