Oro užterštumas darbo patalpose yra aktuali problema, kuri gali turėti neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai. Ypač didelis dulkių kiekis kelia susirūpinimą, nes dulkės gali sukelti įvairias kvėpavimo takų ligas, alergines reakcijas ir kitus sveikatos sutrikimus. Svarbu suprasti, kokie pavojai slypi dulkėse ir kokių prevencinių priemonių galima imtis, siekiant apsaugoti darbuotojus.
Ne paslaptis, kad suvirintojo darbas yra ne tik techniškai sudėtingas, fiziškai varginantis, bet ir dažnai pavojingas. Užterštas oras, elektros lanko blykstės gali sukelti ūmines ir lėtines ligas, veikti plaučius, akis ir odą.
Suvirinimo metu išsiskiriančių dalelių ir suvirinimo dujų pavojus
Per vieną valandą suvirinimo metu išsiskiria iki 40 gramų žalingų dūmų ir dalelių. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto medžiagotyros ir suvirinimo katedros vedėjo, docento I.Gedzevičiaus, suvirinimo dujos ir dūmai susidaro iš:
- Suvirinamo pagrindinio ir naudojamo pridėtinio metalo dalelių.
- Glaisto ir dažų, kuriais padengtas suvirinamas metalas, arba elektrodo glaisto dalelių.
- Apsauginių dujų.
- Cheminės reakcijos, vykstančios dėl lanko ultravioletinio spinduliavimo ir šilumos sąveikos, produktų.
- Suvirinimo proceso metu naudojamų medžiagų.
- Teršalų, esančių ore, pvz., valiklių, skysčių, valančių riebalus, garų.
Įprastai žmogus per 8 darbo valandas įkvepia iki 4000l oro. Todėl dirbant visą pamainą kiekvieną dieną suvartojamas didelis kiekis užteršto oro.
Pavojingų medžiagų į organizmą gali patekti 3 būdais:
- Prarijus (per burną).
- Absorbuojant (per odą ir akis).
- Įkvėpus (per plaučius).
Didžiausią pavojų sveikatai kelia įkvėpiamosios dalelės: dulkės, dūmai, tepalo dulksna, tirpiklių ir įvairių dujų garai. Daugelis dūmų sudedamųjų dalių - chromas, nikelis, arsenas, asbestas, manganas, silicis, berilis, kadmis, azoto oksidai, fosgenas, akroleinas fluoro junginiai, anglies monoksidas, kobaltas, varis, švinas, ozonas, selenas ir cinkas - gali būti toksiški elementai.
Kvėpavimo takų ligos
Jeigu nesisaugoma, mažos dūmų dalelės gali giliai įsiskverbti į kvėpavimo takus ir sukelti trumpalaikį sveikatos sutrikdymą: sukelti karštinę, erzinti akis, nosį, krūtinės ląstą, kosulį, dusulį, bronchitą, plaučių uždegimą bei plaučių edemą (skysčių susikaupimą plaučiuose) bei paaštrinti profesines lėtines ligas. Ilgalaikis suvirinimo dūmų poveikis gali padidinti pavojų susirgti plaučių, gerklės ir šlapimo takų vėžiu. Suvirinimo dūmuose yra didžiulis toksinių ir vėžį sukeliančių medžiagų (kadmis, nikelis, berilis, chromas ir arsenas).
Suvirinimo metu išsiskiriančios dujos taip pat labai pavojingos, pvz, dėl suvirinimo lanko ultravioletinio spinduliavimo ore esantys deguonis ir azotas reaguoja ir sudaro ozoną. Ir nedidelės jo dozės gali suerzinti nosies ir gerklės gleivinę, pažeisti plaučius. Lėtinės kvėpavimo takų ligos, kurios kamuoja suvirintojus - bronchitas, astma, plaučių uždegimas, emizema, plaučių dulkialigė, silikozė (sukelia silicis) ir siderozė (geležies oksido dulkių, patenkančių ir plaučius, sukeliama liga), gali sumažėti plaučių tūris.
Tam, kad geriau suprastume, kaip pavojingos medžiagos patenka į organizmą, pažvelkime į kvėpavimo procesą iš arčiau:
Tuo metu, kai įkvėpiamas deguonies prisotintas oras, jis per nosį keliauja į trachėją, toliau - į bronchus, iš kurių patenka į plaučius. Plaučiai pasibaigia daugybe mažyčių maišelių, vadinamų alveolėmis. Iš šių maišelių deguonis patenka į kraują. Tuo pačiu metu anglies dioksidas iš kraujo patenka į alveoles ir per plaučius, bronchus, trachėją ir nosį pašalinamas iš organizmo.
Oro užterštumas ceche priklauso nuo:
- Fizikinių, biologinių ir cheminių teršalų dalelių savybių, dalelių dydžio ir formos.
- Aplinkos oro sudėties.
- Įkvėpto oro kiekio (kuo dažnesnis kvėpavimas, tuo daugiau teršalų dalelių įkvėpiama).
Tam, kad būtų galima išvengti profesinių kvėpavimo ligų, suvirintojui būtina patiekti švarų ir nuo dulkių bei dūmų išvalytą orą. Tam skirtos specialios filtravimo sistemos. Labai svarbu, kad filtravimo įranga būtų patikima. Sugedus filtravimui, į kvėpavimo takus greičiau patenka virusai ir bakterijos, kurie greičiau dauginasi sukeldami infekcijas, uždegimus, bronchitą, tuberkuliozę ir kitas ligas. Dujos ir garai tiesiogiai neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, kepenis ir inkstus.
Anot docento I.Gedzevičiaus, efektyviausias metodas yra vietinė traukiamoji ventiliacija, pašalinanti dūmus ir dujas prie pat jų susiformavimo ar išskyrimo šaltinio. Rekomenduojama traukiamosios ventiliacijos sistemą papildyti specializuota filtravimo įranga. Taikant bendrąją ventiliaciją, naudojami stogų ar grindų ventiliatoriai, judinantys orą po visa darbinę teritoriją. Bendroji ventiliacija nėra tokia efektyvi kaip vietinė traukiamoji ventiliacija, nes gali paprasčiausiai išsklaidyti chemines medžiagas po visą darbo vietą. Bendroji ventiliacija dažnai yra ypač naudinga, derinant ją su vietine traukiamąja ventiliacija.
Vietinės traukiamosios ventiliacijos pavyzdys - ventiliuojamosios kaukės su respiratoriais. Specialistai rekomenduoja respiratorius naudoti visais atvejais, kai tenka susidurti su bent mažiausiu kiekiu kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį.
Dulkių tipai ir jų poveikis sveikatai
Kai kurie dulkių tipai yra pavojingesni už kitus. Visos jos kenksmingos. Jei darbo vietoje gręžiama, pjaunama, šlifuojama, poliruojama ar skaldoma, galite tikėtis, kad ore skraidys dulkės, keldamos visas su jomis susijusias problemas. Tačiau ne visi dulkių tipai yra vienodi.
Dėl šiuolaikinių technologijų ir turimų žinių dabar geriau suprantame įvairaus lygio pavojus, kuriuos kelia įvairių tipų dulkės.
Medienos dulkės
Tiek minkštos medienos, tiek kietmedžio dulkės gali sukelti kvėpavimo takų problemų, pavyzdžiui, astmą. Tačiau kietmedžio dulkės gali sukelti retą nosiaryklės vėžio formą ir dažnai yra laikomos pavojingesnėmis už minkštos medienos dulkes. Mediena retai būna gryna: Renovacijos projektuose mediena gali būti naudojama su kitomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, dervomis, pesticidais, dažais, klijais, lakais ir pan. Senoje medienoje taip pat gali būti pelėsių sporų ir pan.
Silicio dioksido dulkės
Kai kuriose šalyse silicio dioksido dulkės laikomos vidutinės rizikos, o kitose - didelės rizikos dulkėmis. Vietos teisės aktai nuolat keičiami siekiant aukštesnio apsaugos lygio. Silicio dioksido dalelė nukrenta iš 1 m aukščio. ES darbuotojų kyla silikozės pavojus. Sveikatos problemos:Silicio dioksido dulkės vis dažniau pripažįstamos kaip pavojingos statybinės dulkės.
Gipso ir tinko dulkės
Iš kur jos atsiranda:Gipso kartonas, tinkas ir pan. Sveikatos problemos:Tinko arba gipso dulkės jūsų odai nekenkia. Tačiau jos gali dirginti akis, nosį, burną ir gerklę.
Asbesto dulkės
Iš kur jos atsiranda:Senesniuose pastatuose, statytuose iki 1990-ųjų metų, kol asbestą buvo uždrausta naudoti. Vinilinės grindų plytelės, lubų plytelės, cementinės stogo dangos ir pan. Sveikatos problemos:Nedidelis asbesto kiekis gali sukelti mezoteliomą (plaučių gleivinės vėžį).
Bet kurio iš šių dulkių tipų poveikis gali sukelti ilgalaikius, negrįžtamus organizmo kvėpavimo takų pažeidimus (pvz., vėžį).
Prevencinės priemonės
Visame pasaulyje S.T.O.P. S.T.O.P. Geriausias būdas sustabdyti dulkes - apskritai jų nekelti. Ieškokite kitų galimybių, padedančių išvengti dulkių.
- S.T.O.P. Naudokite įrankius, technologijas ar mašinas, kad sumažintumėte dulkių kiekį ore.
- S.T.O.P. Dulkių kontrolei reikės komandinio darbo: suteikite daugiau informacijos apie dulkes savo organizacijoje. Įgyvendinkite naujus darbo metodus, padedančius sumažinti dulkių kiekį.
- S.T.O.P. Kaip paskutinę gynybos priemonę naudokite asmenines apsaugines priemones (AAP), pavyzdžiui, apsaugines kaukes arba respiratorius.
Kiti pavojai darbo aplinkoje
Be dulkių, darbo aplinkoje gali slypėti ir kitų pavojų, tokių kaip:
- Spinduliai: (Ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių radiacija): Nedažnas suvirintojas ar darbdavys susimąsto, kad akys - ypač jautrios intensyviam spinduliavimui. Šis intensyvus spinduliavimas gali pažeisti tinklainę, infraraudonieji spinduliai - akies rageną, sukelti kataraktą.
- Odos nudegimai: Ultravioletiniai spinduliai veikia panašiai kaip ir stipri saulė - gali nudegti oda, padidėti rizika susirgti odos vėžiu. Be to suvirintojas susiduria su atvira liepsna, todėl padidėja nusideginimo tikimybė.
- Meteorologinės sąlygos: šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir slėgis. Patalpos ir darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo.
- Kenksmingosios cheminės medžiagos: medžiagos, kurios patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą, jį veikia neigiamai.
- Triukšmas: Triukšmo poveikį žmogui galima išskirstyti į grupes: triukšmo įtaka klausai ir triukšmo įtaka visam organizmui, jo veiklai.
- Elektromagnetiniai laukai: Elektromagnetinis laukas žmogaus organizmą įkaitina, sutrinka nervų ir kraujo apytakos sistemų veikla, sumažėja kraujospūdis, retėja pulsas.
- Stresas: Darbo procesų mechanizavimas, informacijos gausa, laiko stoka neigiamai veikia fizinę darbuotojo būseną ir sukelia psichofiziologinį stresą.
Asmeninės apsaugos priemonės
Norite virinti be kenksmingų padarinių sveikatai? Pasirūpinkite savo apsauga:
- Naudokite ventiliuojamas kaukes su respiratoriais.
- Apsaugokite akis savaime užsitemsinančiais filtrais.
- Dėvėkite tinkamą aprangą.
Naudodami aukščiausios kokybės apsaugą, galėsite jaustis saugūs, suvirinimas taps malonesnis ir lengvesnis.
Geros darbo sąlygos - taip pat vienas iš veiksnių, padedančių pritraukti ir išlaikyti suvirintojus darbo vietoje, kas šiuo metu ypač svarbu įmonėms konkuruojant dėl gerų darbuotojų.