Dviguba pilietybė - tai statusas, kai asmuo yra sudaręs pilietybės ryšius su dviem ar daugiau valstybių. Ši tema tampa vis aktualesnė globalizacijos laikais, kai žmonės dažnai persikelia gyventi į kitas šalis, ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, darbo galimybių ar šeimos ir kultūrinių ryšių. Dviguba pilietybė yra skirtingai reglamentuojama įvairiose valstybėse. Kai kurios šalys leidžia ją be jokių apribojimų, kitos - taikydamos įvairius reikalavimus arba apribojimus.
Šiame straipsnyje aptariama pilietybės esmė, dvigubos pilietybės ištakos ir tendencijos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Europoje, Australijoje, šiuolaikiniai esminiai atskirų valstybių dvigubos pilietybės ypatumai.
Lietuvai tokia pozicija nėra unikali - daugelis valstybių dvigubą pilietybę laiko išimtimi, ne taisykle. Tačiau gyvenimo vingrybės kartais būna sudėtingesnės už teisinę realybę.
Dvigubos pilietybės reglamentavimas skirtingose šalyse
JAV leidžia dvigubą pilietybę, tačiau oficialiai nepripažįsta jos kaip pilietybės formos ir nesutinka, kad pilietis turėtų dvi ar daugiau pilietybių. Kanada yra viena iš šalių, kuri leidžia dvigubą pilietybę be jokių apribojimų. Australija taip pat leidžia dvigubą pilietybę. Vokietijos pilietybės įstatymai leidžia dvigubą pilietybę tiems, kurie yra piliečiai Europos Sąjungoje arba Šveicarijos. Indija griežtai draudžia dvigubą pilietybę.
Šalys, pripažįstančios dvigubą pilietybę (žalia spalva)
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybė - tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos valstybė asmenį, kuris kartu turi Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia asmens nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų piliečio pareigų.
Primename, kad, pagal bendrąją tvarką, Lietuvoje daugybinė pilietybė yra neleidžiama.
Išimtiniai atvejai, kai galima dviguba pilietybė Lietuvoje:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Yra ištremto iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. nurodyto asmens palikuonis;
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu, savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
- Yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečio (piliečių), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
- Yra asmuo - Lietuvos Respublikos pilietis, jei jį iki 18 metų įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis), ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
- Yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam ji buvo grąžinta dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje;
- Yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimimo metu.
Lietuvos Respublikos piliečio, kartu turinčio ir kitos valstybės pilietybę, statusas Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.
2024 surengtas Referendumas dėl dvigubos pilietybės, tačiau balsų priimti Konstitucijos pakeitimus neužteko.
"Migracijos skersvėjai": Dviguba pilietybė. Kaip pajudėti iš „mirties taško“?
Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą
Asmuo, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, nepriklausomai nuo pagrindo ir aplinkybių, privalo per 2 mėnesius nuo pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Lietuvos Migracijos departamentui tiek elektroniniu būdu, tiek asmeniškai atvykęs į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinį skyrių užsienyje, pateikdamas dokumentų originalus.
Svarbu pabrėžti, kad, prieš teikdami pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, turite išsamiai įvertinti savo asmeninę situaciją ir įsitikinti, ar turite teisę turėti dvigubą pilietybę. Jei atitinkate bent vieną iš reikalavimų dėl dvigubos pilietybės, turite ne tik užpildyti atitinkamą pranešimo formą, bet ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Jei įgijote kitos valstybės pilietybę, bet neatitinkate minėtų reikalavimų, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Jūsų dokumentus, panaikins Jūsų LR pilietybę, ir Jūs turėsite grąžinti anksčiau išduotą LR pasą.
Pavyzdys pranešimo apie pilietybę
Lietuvių kilmės asmenų galimybės
Paminėtina, kad net ir tuo atveju, kai asmuo negali arba neturi pagrindo turėti dvigubą pilietybę, tačiau vis dėlto planuoja ir norėtų susieti savo gyvenimą su Lietuva, egzistuoja galimybė gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris gali būti išduotas lietuvių kilmės asmenims. Taip pat leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas ir lietuvių kilmės asmens šeimos nariams, atvykusiems su juo kartu į Lietuvą ir ketinantiems gyventi su juo.
Svarbu paminėti, kad atvykusio į Lietuvą lietuvių kilmės asmens šeimos nariai prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi turi pateikti per 3 mėnesius nuo lietuvių kilmės asmens atvykimo į Lietuvą dienos, jei jie kartu su juo atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką.
Rekomendacijos ir patarimai
Svarbu pabrėžti, kad, net ir turint teisę turėti dvigubą pilietybę, šis faktas nėra savaime aiškus valstybei, todėl piliečiui tenka pareiga įrodyti, kad jis turi visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius, jog atitinka įstatymo reikalavimus.
Rekomenduojama prieš teikiant pranešimą Migracijos departamentui apie įgytą kitos valstybės pilietybę išsamiai išanalizuoti savo situaciją, paruošti visus reikiamus dokumentus ir įrodymus, o esant poreikiui - užsakyti papildomus dokumentus iš LR archyvų, metrikacijos skyriaus ir kitų įstaigų. Turint visus reikiamus dokumentus, galima kreiptis į Migracijos departamentą spręsti dvigubos pilietybės klausimą. Tačiau būtina nepamiršti dviejų mėnesių termino, per kurį privalote informuoti Lietuvą apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Lietuvos Respublikos piliečiams svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei netekote Lietuvos Respublikos pilietybės, priklausomai nuo įgytos kitos valstybės pilietybės, galite prarasti teisę į žemės nuosavybę Lietuvoje, dalyvavimą viešuosiuose pilietiniuose ir politiniuose procesuose bei kitas teises, kurios priklauso tik LR piliečiams.
Tad prieš priimant sprendimą dėl LR pilietybės atsisakymo arba teikiant pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, labai svarbu atlikti išsamią analizę ir įvertinti poreikį bei galimybę turėti dvigubą pilietybę.
Pilietybės atkūrimas amerikiečiams, turintiems lietuviškų šaknų
Daugelis amerikiečių, turinčių lietuviškų šaknų, šiandien ieško galimybės atkurti savo protėvių teises. Šiame gide aptariami du pagrindiniai keliai - pilietybės atkūrimas (tiems, kurių giminė turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m.) ir natūralizacija (ilgametis gyvenimas Lietuvoje).
Jeigu jūsų šeima išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., o jūsų tėvai, seneliai ar proseneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jūs galite būti tinkami pilietybės atkūrimui.
Reikalavimai:
- Būtina įrodyti giminystės ryšį su tėvais, seneliais ar proseneliais, kurie buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 m.
- Dviguba pilietybė: jeigu jūsų šeima buvo ištremta arba pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m.
- Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo buvo Lietuvos pilietis iki 1940 m.
- Nuolatinis gyvenimas Lietuvoje (išvykimai ne ilgesni kaip 5 mėn.
- Dokumentacija: nuolatinio gyvenimo Lietuvoje įrodymai, egzamino rezultatai, pareiškimai dėl dvigubos pilietybės.
Daugelis amerikiečių klausia, ar atkūrus ar įgijus Lietuvos pilietybę, galima išsaugoti ir JAV pilietybę. Dviguba Lietuvos pilietybė amerikiečiams yra leidžiama daugelyje pilietybės atkūrimo atvejų, ypač tiems, kurie yra tremtinių, Holokausto išgyvenusiųjų arba iki 1990 m. kovo 11 d.
Pastaraisiais metais vis daugiau amerikiečių, turinčių lietuviškų šaknų, pasirenka atkurti Lietuvos pilietybę. Daugeliui tai yra būdas atkurti ryšį su šeimos istorija, puoselėti kultūrinius saitus ir pagerbti savo protėvių, prieš dešimtmečius emigravusių iš Lietuvos, atminimą.
JAV pilietis, gavęs Lietuvos pasą
Jeigu manote, kad galite būti tinkami Lietuvos pilietybei, ženkite pirmą žingsnį - susisiekite su teisininkais dėl nemokamos konsultacijos. Nesvarbu, ar pilietybę atkuriate pagal kilmę, ar įgyjate per gyvenamąją vietą, abu keliai yra prieinami JAV gyventojams. Su tinkama teisine pagalba dvigubą pilietybę galima gauti per mažiau nei metus.