Esminis klausimas būtų toks: kas gali legaliai patekti į tavo būstą? Ar policija, esant viešosios tvarkos pažeidimui gali užeiti į namus nekviesti? Ir ar gali "žvaigždė policininkas", ar kitas pašalinis asmuo užeiti į namus kartu su jais? Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais į jūsų būstą gali patekti įvairios tarnybos ir kokios yra jūsų teisės.
Būsto Neliečiamumas ir Teisės Aktai
LR Konstitucijos 24-asis straipsnis sako, kad žmogaus būstas neliečiamas. Tame pačiame straipsnyje patikslinama, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi tam tikrais griežtai reglamentuotais atvejais į būstą galima patekti ir be gyventojo (savininko) sutikimo.
Įstatymai Numatantys Atvejus
Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato atvejus, kada gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrijos specialistas, vykdydamas tarnybines funkcijas, turi teisę patekti į bendrijai priklausančių namų butus, o butų savininkai turi pareigą įleisti minėtus specialistus į savo butus ir sudaryti jiems sąlygas atlikti jų tarnybines funkcijas.
- LR civilinio kodekso 4.83 str. 5 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
- LR šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui.
- LR statybos įstatymo 42 str. 3 d. 6 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė.
Policijos Įgaliojimai
Policijos pareigūnai turi teisę patekti į būstą tam tikrais atvejais. Pagal 18 straipsnio 3 punktą, jie gali bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones, persekiodami asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdami užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai.
Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju.
Slaptas Patekimas į Būstą
Pagal Kriminalinio proceso kodekso 11 straipsnį, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ar juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti šiuos veiksmus vadovaujantis prokuroro nutarimu.
Iškeldinimas iš Būsto: Kada Tai Įmanoma?
Teismų sprendimuose aiškiai nurodoma, kokius asmenis ir jiems priklausantį turtą reikia iškeldinti iš patalpų. Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse.
Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį, nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu jie nesilaiko jos sąlygų:
- Ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas.
- Ardo ir gadina gyvenamąją patalpą.
- Netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.
Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia.
Pagal Civilinio kodekso 3.71 straipsnį po santuokos nutraukimo teismas gali perkelti gyvenamųjų patalpų nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.
Priverstinio Iškeldinimo Tvarka
Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį, priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas ir Savininko Teisės
Šiame straipsnyje aptarsime situaciją, kai asmuo gyvena jūsų bute be jokio teisinio pagrindo, ir kokie veiksmai gali būti atliekami tokioje situacijoje.
Gyvenamosios vietos deklaravimas iš tiesų nėra suprantamas teisingai. Tai tėra tik mitas, toks pat mitas kaip gyventoju galvose sklandantis, kad asmuo pagyvenes svetimame bute ilgesni laika pvz 15 metu gali uzgyventi ta buta.
Savininkas neprivalo leisti gyventojui gyventi savo bute be galo. Taciau jei toks gyventojas bute apsigyveno teisetai - pakviestas savininko - giminaitis, sugyventinis, suzadetinis ar siaip geras zmogus is kaimo, ar buves savininkas po varzytiniu - toki iskeldinti galima tik teismine tvarka.
Ką Daryti, Jei Asmuo Negyvena, Bet Yra Deklaruotas?
Aprašytoje situacijoje pakanka savininko prašymo, nes asmuo deklaravęs gyv. v. negyvenimo fakta, seniūnijoje pabandykite įrodyti, atsivede liudininkus - kaimynus. Formaliai reikia teismo sprendimo arba turi buti faktas jog asmuo deklaraves gyv. v.
Šiaip jau jeigu neturi buto/namo, kuriame galėtum deklaruoti gyv vietą, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Taip yra įgyvendinama deklaravimo įstatyme nurodyta pareiga deklaruoti gyv vietą.
Taigi kad nurodyta. Kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba jei jokios gyvenamosios vietos neturi - jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.
Jei gražiuoju nesusišnekama, pulti - tegul ginasi ir parodo tą teisę.( vienas iš ikiteisminių būdų - mėgint išdeklaruot, tai seniūniją gal ką iškvos iš jo, atkas kokią sutartį ar liudininkus siejančius su senąja šeimininke.
Teisės ir Pareigos
Svarbu žinoti, kad būsto savininkai turi teisę aiškiai išreikšti nesutikimą, kad privačioje valdoje būtų filmuojama. Tylėjimas šiuo atveju nereiškia sutikimo.
Taigi, esminis klausimas būtų toks: kas gali legaliai patekti į tavo būstą? Ar policija, esant viešosios tvarkos pažeidimui gali užeiti į namus nekviesti? IR AR gali "žvaigždė policininkas", ar kitas pašalinis asmuo užeiti į namus kartu su jais ? Pagal 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą, policija gali bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones, persekiodama asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdama užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai.
Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju.
Jeigu atkreipėte dėmesį, tai minėtoje laidoje kai kurių asmenų veidai uždengti - tai ir yra piliečiai, nesutikę, kad jų atvaizdas būtų rodomas viešai. Visi kiti džiaugiasi nors taip į TV patekę.
| Teisė | Aprašymas |
|---|---|
| Būsto neliečiamumas | Garantuojama LR Konstitucijos 24 straipsniu, tačiau gali būti apribota teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka. |
| Teisė į aiškų nesutikimą | Būsto savininkai turi teisę aiškiai išreikšti nesutikimą, kad privačioje valdoje būtų filmuojama. |
| Deklaravimo teisė | Kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. |
Visokiose televizijose be jokių skrupulų einama į būstus su visa filmavimo grupe. Reikia kad būsto savininkai aiškiai išreikštų tai kad nesutinka, kad privačioje valdoje būtų filmuojama. "Reikia kad būsto savininkai aiškiai išreikštų tai kad nesutinka, kad privačioje valdoje būtų filmuojama" - atvirkščiai, tylėjimas šiuo atveju nereiškia sutikimo. Tai turi gauti, bet būna priešingai, todėl manau kad tokiose situacijose reiktų išreikšti prieštaravimą.
O kiek kartų policija gali daryti atsitiktinius privacios erdves patikrinimus, negresiant jokiai nusikalstamai veikai. Ar gali policija ieiti nekviesti i privacia patalpa, patys pasakydami, kad patikrinimui (buvo keli iskvietimai seniai del garso, siuo atvaziavimu tiesiog patikrinti), fotografuoti privacius daiktus, gavus sutikima is toje patalpoje esancio zmogaus, bet ne privaciu daiktu savinininko? Atvaziuoti vel ir sakyti kita patikrinimo priezasti, pavyzdziui, ar laikomasi karantino nurodymu.