Nors visuomenėje skiriama vis daugiau dėmesio moterų sveikatai, iki šiol kai kurios susiduria su baime kalbėti apie menopauzę tiek su specialistais, tiek su artimaisiais.
Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, kada jos menstruaciniai ciklai visiškai baigiasi.
Menopauzės Simptomai ir Priežastys
„Eurovaistinės“ duomenimis, daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai kalbėdamos apie savo menopauzės simptomus. „Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad netgi pusė (51 proc.) apklaustųjų moterų jaučiasi nepatogiai kalbėdamos apie savo menopauzės simptomus.
Vaistininkė pabrėžia, kad oficialiai pasakyti, jog moteriai yra menopauzė, galima praėjus metams po paskutiniųjų menstruacijų. Iki tol lydi moteris išgyvena premenopauzę.
„Premenopauzė gali pasireikšti dar keletą metų prieš menopauzę. Jos metu palaipsniui pradeda keistis ir mažėti hormonų lygis, pirmiausia pastebime, kad menstruacijos tampa vis nereguliaresnės, atsiranda tarpiniai kraujavimai. Vėliau simptomai pradeda stiprėti - atsiranda karščio bangos, depresyvi nuotaika, nuovargis, sumažėja lytinis potraukis, pradeda didėti svoris ir prastėti plaukų bei nagų būklė“, - pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.
Po menopauzės, praėjus metams laiko nuo paskutiniųjų moters menstruacijų, ji įžengia į paskutinį ciklo etapą - pomenopauzę. Vaistininkė pasakoja, kad kai kurioms moterims šiuo periodu pasibaigia varginantys simptomai kaip karščio bangos ar nuotaikų kaitos. Visgi, kitoms tai dar gali tęstis ir ilgiau.
Alerginės Slogos Simptomai
Čiaudulys, užgulta nosis, sunkesnis kvėpavimas per nosį - visi šie simptomai puikiai pažįstami žmonėms, sergantiems alergine sloga arba šienlige. Vienas tokių yra Tomas.
„Kiek save pamenu, kiekvienas pavasaris man prasideda vienodai: vos atšyla, imu sloguoti. Vaikystėje nelabai kreipdavau dėmesio, nors kartais ir akis perštėdavo, o nosis nuolat varvėdavo, arba priešingai - būdavo užgulusi. Niekas tada manęs netyrė, o pats nesupratau, kad kažkas blogai.
Jis prisiminė, kad ypač prastai jautėsi tik keletą kartų: „Tada atrodė, kad iš nosies bėga vanduo, jaučiausi silpnas. Atrodė, jog karščiuoju, nors temperatūra buvo normali.
Vyriškis prisipažino svarstantis apie alergenų specifinę imunoterapiją - toks gydymas taikomas kai kuriais alerginės slogos atvejais. „Girdėjau, kad kai kuriems toks gydymas labai padėjo: alergijos simptomai visai išnyko arba stipriai sumažėjo.
Pacientai gali jausti lengvą galvos svaigimą, spaudimą.
„Virusinės slogos metu pradiniai požymiai gali būti panašūs į alerginio rinito, tačiau virusinei slogai dažniausiai būdingas ir intensyvesnis gerklės, galvos skausmas, gali būti pakilusi kūno temperatūra.
Pašnekovės teigimu, priklausomai nuo to, kuriam alergenui pacientas yra įsijautrinęs, alerginei slogai gali būti būdingas sezoniškumas. „Pavyzdžiui, beržinių medžių žiedadulkėms alergiški pacientai simptomus jaučia pavasario mėnesiais, žolių žiedadulkėms - vasaros mėnesiais. Buitiniams alergenams, pavyzdžiui, namų dulkių erkutėms, alergiškiems asmenims intensyviausi alerginės slogos simptomai būna rudens-žiemos mėnesiais. Gyvūnams alergiški pacientai simptomus jaučia po kontakto su gyvūnais, sezoniškumas nėra labai būdingas“, - pasakojo G.
Kalbėdama apie ligos diagnozavimą, medikė paaiškino, jog, nepriklausomai nuo amžiaus, visiems pacientams alerginė sloga dažniausiai nustatoma gydytojo alergologo. „Alerginis rinitas diagnozuojamas remiantis paciento išsakomais simptomais, klinikiniais požymiais, objektyvia apžiūra bei atliekant alerginius odos dūrio mėginius ant odos.
„Dažniausiai rekomenduojama vengti alergenų, kuriems yra nustatytas įsijautrinimas, o esant alerginės slogos požymiams, skiriami II kartos antihistamininiai vaistai ir intranasaliniai vietiniai gliukokortikoidų purškalai. Šie vaistai yra gana saugūs, greitai veikiantys, netrikdantys darbingumo ar mokymosi, tačiau jie pačios alergijos negydo, tik malšina simptomus. Lietuvoje simptominis alerginio rinito gydymas yra pasiekiamas visiems pacientams.
Anot G. Labai gaila, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko pacientų, kurie alerginį rinitą gydosi sisteminiais steroidiniais vaistais. Šie medikamentai labai stiprūs, veikia visą organizmą, galimi sunkūs nepageidaujami reiškiniai, todėl šių vaistų vartojimas yra labai nerekomenduojamas. Ypač kai yra kitų gydymosi alternatyvų“, - sakė G.
Ar dažnai reikėtų lankytis pas gydytoją alergologą, kai alerginė sloga jau nustatyta ir paskirtas gydymas? Pasak medikės, jauniems žmonėms gali atsirasti naujų įsijautrinimų alergenams, kuriuos reikėtų nedelsiant nustatyti.
Dažną ligą valdyti padeda ne tik medikamentinis gydymas, bet ir gyvenimo būdas. „Žinoma, kiekvienam pacientui pirmiausiai rekomenduojama visavertė, subalansuota mityba, vartoti daug skysčių, vandens. Su pacientu gydymo planas visada sudaromas pirmiausiai aptariant, kur yra jo alergenų šaltinis, kokiu sezonu simptomai gali būti intensyviausi ir kaip geriausiai išvengti ligos paūmėjimo.
Tuomet nuo tam tikrų vaisių, riešutų, daržovių ar net latekso žmonės jaučia burnos niežulį, lūpų, gerklės tinimą, čiaudulį ar kitus simptomus. Literatūroje aprašomi ir labai sunkūs burnos alergijos sindromo atvejai.
Statistika rodo, kad alerginiu rinitu (sloga) sergančiųjų skaičius Lietuvoje ir pasaulyje stipriai auga.
Alerginė Sloga Žiemą
Kai žiemą nosis niežti, čiaudulys nesibaigia, o nosies išskyros nepraeina kelias savaites, daugelis įtaria peršalimą. Tačiau tai gali būti visai ne viruso, o alergijos pasekmė. „Peršalimas paprastai trunka 7-10 dienų, o simptomai praeina savaime. Jei nosies išskyros, užgulimas ar čiaudulys nepraeina po 2 savaičių, o ypač jei nėra karščiavimo, bendras savijautos pablogėjimas nebe toks ryškus, bet simptomai kartojasi - tai ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie alerginę slogą“, - aiškina gydytoja R. Požerskytė.
R. Požerskytė priduria, kad alerginė sloga gali būti tiek sezoninė, pasireiškianti pavasarį ar vasarą, tiek nuolatinė, kai simptomai kartojasi kelis kartus per savaitę ir tęsiasi mėnesiais. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė papildo, kad alerginę slogą dažnai išduoda ir kiti požymiai.
„Skirtingai nei peršalus, sergant alerginiu rinitu neskauda gerklės, nekarščiuojama, nėra bendro silpnumo. „Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, o tai lemia intensyvesnį kontaktą su alergenais - dulkių erkėmis, gyvūnų pleiskanomis, pelėsiais ar net įkvepiamomis cheminėmis medžiagomis. Visa tai gali išprovokuoti alerginės slogos simptomus arba juos sustiprinti“, - teigia R.
„Trumpas išėjimas į šaltą orą ar staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti čiaudulį ar nosies užgulimą ir nesergant alergija - tai būdinga vadinamajam nealerginiam, arba vazomotoriniam, rinitui.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad alergijos gali kryžmintis - tai reiškia, jog jautrumas žiedadulkėms kartais gali sukelti reakcijas į tam tikrus maisto produktus arba maisto papildus. Tą patį akcentuoja ir „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė K. Šnirpūnienė: „Alergiją gali išprovokuoti bet koks žolinis maisto papildas ar net įprasti vitaminai.
Jei sloga užsitęsia, vargina, verta pasikonsultuoti su specialistu, atlikti tyrimus, kurie padėtų patikslinti simptomų priežastį. Pasak R. Požerskytės, diagnozuojant pirmiausia vertinami simptomai - jų trukmė, pobūdis ir ryšys su galimais dirgikliais. Be to, svarbu patikslinti, ar pacientas turi genetinį polinkį į alergiją, kokia jo šeiminė anamnezė ir ar pasireiškia kitos alerginės ligos, tokios kaip astma, egzema.
„Dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, kurie leidžia greitai nustatyti jautrumą konkretiems alergenams. Alternatyva - specifinių IgE antikūnų tyrimas iš kraujo, tinkamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Ji primena, kad egzistuoja vadinamasis atopinis maršas - alerginių ligų progresavimo modelis, kai atopinė egzema dažnai pasireiškia pirmoji, vėliau gali išsivystyti alerginis rinitas, o galiausiai - astma.
Alerginės slogos valdymas neatsiejamas nuo tinkamos aplinkos priežiūros. Būtina vengti dulkių kaupimosi - atsisakyti kilimų, storų užuolaidų, pliušinių žaislų, senų knygų. „Naudinga naudoti HEPA filtrus tiek dulkių siurbliuose, tiek oro valytuvuose. Ypač žiedadulkių sezono metu - grįžus iš lauko nusiprausti, persirengti ir išpūsti nosį, kad sumažintume kontaktą su alergenais“, - pataria K.
Pasak vaistininkės, gydymo taktika priklauso nuo simptomų intensyvumo ir išplitimo. „Pirmos kartos antihistamininiai, kaip klemastinas, efektyviai mažina niežulį, tačiau dažnai sukelia mieguistumą, burnos džiūvimą. Antros kartos, tokie kaip loratidinas ar cetirizinas, šio poveikio neturi, bet ilgalaikis vartojimas gali paveikti kepenis. Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti gliukokortikoidus - trumpalaikiam vartojimui, mažėjančiomis dozėmis.
„Dar viena svarbi vaistų grupė - kromoglikatai. Jie efektyviausi tuomet, kai pradedami vartoti prieš pasireiškiant simptomams, ir padeda išvengti alergijos įsisiūbavimo. Tačiau jau prasidėjus ligai jų poveikis būna ribotas“, - aiškina vaistininkė.
Patarimai, kaip valdyti menopauzės simptomus
Kaip Palengvinti Menopauzės Simptomus Natūraliais Būdais
Vaistininkė pasakoja, kad susidūrus su pirmaisiais menopauzės simptomais, nebūtina iš karto griebtis hormonų terapijos.
- Įtraukite į mitybą sojų izoflavonus. Menopauzės metu mūsų organizmas pradeda gaminti mažiau estrogenų, dėl ko atsiranda minėtieji simptomai - karščio bangos, gausus prakaitavimas bei kiti.
- Pasirūpinkite savo nervų sistema. Suprastėjus bendrai emocinei sveikatai, patariama vartoti nervų sistemai skirtus maisto papildus - magnį, B grupės vitaminus, taip pat nepamiršti laimės vitaminu vadinamo vitamino D.
- Išbandykite drėkinamąjį makšties kremą. Per menopauzę moterys gali susidurti ne tik su sumažėjusiu libido, bet ir gali užklupti kitos intymios problemos kaip makšties išsausėjimas.
- Nepamirškite stiprinti kaulų būklę. Estrogenas yra labai svarbus kaulų sistemai, tačiau dėl menopauzės jo lygis moters organizme stipriai mažėja.
- Praturtinkite mitybą su omega-3. Menopauzės metu padažnėja pulsas ir padidėja kraujospūdis. Tokiais atvejais patariama vartoti žuvų taukus, kurie ne tik daro teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir gali prisidėti prie kaulų stiprinimo, taip pat pagerinti miego kokybę ir nuotaiką.
Alerginis Rinokonjunktyvitas
Pavasaris vieniems reiškia didelį džiaugsmą, tuo tarpu kitiems jis reiškia ir vėl kamuojančias alergines reakcijas. Žiedadulkėms jautrius asmenis vargina kartais net ir labai intensyvus akių ašarojimas ir paraudimas, čiaudulys, padidėjusi nosies gleivių sekrecija, nosies paburkimas ir kt. Kai kuriems asmenims būdingi įvairūs bėrimai, niežulio priepuoliai ir kt. Itin sunkių alergijų atveju atsiranda kvėpavimo sunkumų. Ką daryti, kad pavasaris pirmiausiai sietųsi su gerais dalykais, o ne su ir vėl kamuojančiais alergijos simptomais?
Kodėl Alergija Taip Menkina Gyvenimo Kokybę?
Nuolatinių arba sezoninių alergijų kamuojami asmenys žino, kaip sunku gyventi su tokiu sveikatos sutrikimu. Alergija be abejonės menkina gyvenimo kokybę. Čiaudulys, paburkusi nosies gleivinė ir dėl to pasunkėjęs kvėpavimas, pagausėjusi nosies gleivių sekrecija, akių ašarojimas ir paraudimas nėra vieninteliai simptomai, kurie būdingi alergijoms, kai alergenai į organizmą patenka būtent per kvėpavimo takus ir per akių junginę. Asmenį gali kamuoti ir nuolatinis nuovargis, apatija, silpnumas, beviltiškumo jausmas - juk sudėtinga visą laiką jaustis blogai, ar ne?
Alergijos gydymas remiasi alergenų iš aplinkos pašalinimu, tačiau ir taip aišku, kad iš oro visų žiedadulkių, pelėsinių grybų, namų dulkių erkučių ir naminių gyvūnų paskleistų alergenų išgaudyti tiesiog neįmanoma. Tad labai svarbu tinkamai gydyti alergijos simptomus - veiksmingas jos požymių sušvelninimas padeda gyventi pilnavertį gyvenimą ir nebijoti vėl artėjančio pavasario, nes būtent šiltuoju metų laiku reikšmingai padidėja alergijų tikimybė ir paplitimas.
Kaip Paplitęs Alerginis Rinokonjunktyvitas?
Teigiama, kad Europoje alerginių ligų diagnozių skaičius tik auga. 21 amžiuje tokių ligų diagnozių skaičius išaugo ypač reikšmingai - net apie 15 procentų. Manoma, kad vien Lietuvoje alerginė sloga kamuoja bent kas penktą asmenį. Tarp vaikų šis sutrikimas paplitęs dar labiau. Daugiausiai asmenų alerginiu rinokonjunktyvitu skundžiasi būtent pavasarį, kai žydi patys įvairiausi augalai.
Pastebėta, kad daugiau nei pusė alerginės slogos (alerginio rinito) atvejų atsiranda būtent dėl reikšmingai padidėjusios žiedadulkių koncentracijos ore, tačiau kai kuriuos asmenis šis sveikatos sutrikimas kamuoja ištisus metus - tuomet alergiją tikriausiai sukelia kiti alergenai, kurių ore randama ištisus metus, pavyzdžiui, dulkės, erkutės, pelėsiniai grybai, sąlytis su naminiais gyvūnais ar kai kuriais vabzdžiais, pavyzdžiui, tarakonais.
Liga nėra jau tokia nekalta, kaip gali pasirodyti - tinkamai nekontroliuojant simptomų ir nesistengiant vengti kontakto su alergenais, ilgainiui gali išsivystyti kvėpavimo sutrikimai, bronchų astma, netgi depresija ir kt.
Kas Yra Alerginis Rinokonjunktyvitas Ir Kaip Jį Atpažinti?
Alerginis rinokonjunktyvitas - tai tam tikra organizmo reakcija į aplinkoje esančius antigenus. Imunologinių reakcijų simptomai žymiausiai pasireiškia nosies, akių ir gerklės srityse. Paprastai tariant, asmeniui atsiranda nemalonių akių, nosies ir gerklės simptomų, pavyzdžiui:
- Parausta akys, jas peršti ir niežti, patinsta vokai, atsiranda ašarojimas ir nemalonus akių sausumas bei pojūtis, tarsi akyse būtų smėlio;
- Padidėja nosies sekreto gamyba, paburksta ir parausta nosies gleivinė, atsiranda uoslės sutrikimų, pasunkėja kvėpavimas per nosį;
- Gali kamuoti gerklės skausmas, čiaudulys, gomurio niežėjimas, kartais ir kosulys;
- Sunkesniais atvejais atsiranda dusulys, galvos skausmas, silpnumas, apatija, nuovargis, darbingumo sumažėjimas, organizmo išsekimas. Ilgalaikė alerginė liga gali priversti prarasti gyvenimo džiaugsmą, jausti nuolatinį nerimą, susirgti depresija.
Šiuolaikiniai Vaistiniai Preparatai Gali Padėti Atrasti Gyvenimo Džiaugsmą Iš Naujo
Daugybė žmonių vaistinius preparatus nuo alergijos bijo vartoti dėl to, kad jie sukelia mieguistumą, vangumą ir sedaciją. Vartojant senesnės kartos vaistus negalima vairuoti ir valdyti mechanizmų, be to, sunku susikaupti darbe ir mokytis. Tačiau šiandien yra išeitis - galima rinktis ilgai veikiančius histamino antagonistus be sedatyvaus poveikio, kurie pasižymi selektyviu antagonizmu H1 receptoriams, todėl neturi afiniteto muskarino receptoriams. Tokie vaistai skirti būtent alerginio rinokonjunktyvito (sezoninio ir nuolatinio) ir dilgėlinės simptominiam gydymui. Jei ir Jus kamuoja alerginė sloga bei kiti nemalonūs simptomai, pakalbėkite su savo gydytoju apie naujesnės kartos vaistus - galbūt tai raktas į geresnę Jūsų gyvenimo kokybę. Žinoma, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
