Kablelis yra vienas iš pagrindinių skyrybos ženklų lietuvių kalboje, naudojamas sakinio dalių atskyrimui ir išskyrimui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kablelio vartojimo taisykles, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba“.
Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių atskyrimą arba išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus. Šiose taisyklėse nenurodytais atvejais skyrybos ženklai neprivalomi. Skyrimas grindžiamas pirmiausia sintaksiniais požymiais.
Pagrindiniai Skyrybos Ženklai Lietuvių Kalboje
Lietuvių kalboje vartojami šie skyrybos ženklai:
- Taškas (.)
- Kablelis (,)
- Kabliataškis (;)
- Dvitaškis (:)
- Brūkšnys (-)
- Klaustukas (?)
- Šauktukas (!)
- Daugtaškis (…)
- Skliaustai: atidaromasis ((), uždaromasis ())
- Kabutės: atidaromosios („), uždaromosios (“)
Kablelio Vartojimo Atvejai
Vienarūšės Sakinio Dalys
Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais, reikalauja tam tikrų skyrybos taisyklių.
Pavieniais jungtukais o, bet, tačiau, tik(tai) kablelis prieš juos nerašomas. Tačiau poriniai jungtukai, tokie kaip nors (ir) . bet, kad ir . bet, jei(gu) ne . tai, ne tiek . kiek, ne tik . bet ir, kaip . taip (ir), reikalauja kablelio prieš antrąją porinio jungtuko dalį. Kartojamieji jungtukai ir . ir, ar . ar, arba . arba, nei . nei, čia . čia, tai . tai, tiek . tiek taip pat reikalauja kablelio prieš kiekvieną pasikartojantį jungtuką.
Pavyzdžiai:
- Visi įvykiai prasideda viduje, o ne išorėje.
- Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi.
- Bėgo vasara gėlėta ir laukais, ir šilu.
Pastaba: Dieną jis sėdėdavo prie gatvės kampo ir taisydavo kurpes. Uždrausta į šalį įvežti visų rūšių gyvulius ir paukščius bei jų mėsos gaminius.
Aiškinamosios Sakinio Dalys
Aiškinamoji sakinio dalis su jungiamaisiais žodžiais ypač, kaip ir, būtent, tai yra ir pan. dažnai išskiriama kableliais.
Pavyzdžiai:
- Kieme, ypač palei tvorą, nuo vėjo šiureno nukritę lapai.
- Galutinis žmogaus pašaukimas yra tiktai vienas, būtent dieviškasis.
- Tupinėti po namus, tai yra palesinti vištas, apsitvarkyti kieme, paruošti pietus, jai dar užteko sveikatos.
Išskiriamosios Sakinio Dalys
Žmonių grupės, išvardijamos sakinyje, dažnai išskiriamos kableliais.
Pavyzdžiai:
- Žmonių: vyrų, moterų ir paauglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia.
- Pasakyk tą patį visiems: mokytojui, kaimynams, mano draugams, ir sužinosi, ką jie apie tave galvoja.
- Iš tolimųjų kraštų grįžta šalčio tremtiniai - laukinės žąsys, antys, gulbės - ir suka lizdus.
Priedėliai
Priedėliai su jungiamąją paskirtį turinčiais žodžiais ypač, arba, vadinamasis, labiausiai, daugiausia, dažniausiai, greičiausiai, kaip antai (kaip ta pačia reikšme), tai yra, būtent, pavyzdžiui, bent ir kt. taip pat reikalauja kablelių.
Pavyzdžiai:
- Toliau bus plėtojama socialinės priežiūros, ypač globos ir rūpybos, sistema.
- Bet prieš tai jų vaidila, arba burtininkas, kiekvieno valgio gabaliuką meta po stalu.
- Senoji oda, vadinamoji žalčio išnara, pasilieka prie medžio.
Įterpiniai
Įterpiniai, tokie kaip laimė, deja, beje, tik pamanyk, išskiriami kableliais.
Pavyzdžiai:
- Laimė, nė vieno žmogaus tarpdury nebuvo, nes visus, matyt, sutraukė į vidų kalbėtojas, kurio kiekvienas žodis buvo girdėti net lauke.
- Aš, deja, į konferenciją negalėsiu atvykti.
- O mūsų daktaras dabar Seimo narys, beje.
11 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie kablelius rašant
Kreipiniai
Kreipiniai visada išskiriami kableliais.
Pavyzdžiai:
- - Dėde, ar namie esi? - išgirdo Gugis.
- Gerbiamasis pirmininke, 12 straipsnio siūlyčiau nesvarstyti.
- Atleiskite, ponia Liucija, kad taip netikėtai pas jus įsibraunu.
Sudėtiniai Sakiniai
Sudėtiniuose sakiniuose, sujungtuose jungtukais o, bet, tačiau, tad, todėl, užtat, dėl to, prieš šiuos jungtukus dedamas kablelis.
Pavyzdžiai:
- Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti.
- Antanukas dar nesiliauja prašyti, bet senelė medaus vis duoti nenori.
- Jis visą rytą tysojo, nėjo į darbą, todėl man ir pikta buvo.
Bejungtukiai Sakiniai
Bejungtukiuose sakiniuose dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu, priklausomai nuo semantinio ryšio tarp dėmenų.
Pavyzdžiai:
- Veltui meldi aušros, miršta balsas maldos, vien gailios tau ašaros krinta.
- Dienos trumpos, vakarai ilgi, darbo jokio nėra, valgyti nėra ko.
- Kumeliukas buvo tikrai gražus gyvulėlis: balta vilnelė klojo visą kūną, uodegos plaukas vijosi šilko mazgeliais.
Apibendrinimas
Šios taisyklės ir pavyzdžiai padės geriau suprasti, kaip taisyklingai vartoti kablelį lietuvių kalbos sakiniuose.
| Atvejis | Pavyzdys |
|---|---|
| Vienarūšės sakinio dalys | Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu. |
| Aiškinamosios sakinio dalys | Kieme, ypač palei tvorą, nuo vėjo šiureno nukritę lapai. |
| Išskiriami žodžiai ir frazės | Žmonių: vyrų, moterų ir paauglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia. |
| Pažyminiai | Išrikiuotų palei sieną stalų turėjo pakakti visiems. |
| Priedėliai | Pirmas atėjo Jonas Augutis, Povilo sūnus. |
| Įterpiniai | Laimė, nė vieno žmogaus tarpdury nebuvo. |
| Kreipiniai | - Dėde, ar namie esi? - išgirdo Gugis. |
| Šalutiniai sakiniai | Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku ir gerai. |
| Sudėtiniai sakiniai | Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti. |
| Bejungtukiai sakiniai | Veltui meldi aušros, miršta balsas maldos, vien gailios tau ašaros krinta. |
Svarbu prisiminti, kad skyryba yra dinamiškas dalykas, ir kai kurios taisyklės gali keistis. Visada rekomenduojama remtis naujausiomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis.