Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar vienas asmuo gali būti įmonės direktoriumi ir buhalteriu, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokia atsakomybė tenka kiekvienai iš šių pareigybių.
Vadovo ir buhalterio atsakomybė
Akcinių bendrovių įstatymas nustato esminę vadovo pareigą - organizuoti bendrovės kasdienę veiklą. Ši pareiga vadovams priimtina, dažniausiai suvokiama, kaip bendrovės veiklos užtikrinimas, pasitaikančių veiklos trikdžių šalinimas, ir įgyvendinama. Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių apskaičiavimas jų deklaravimas bei sumokėjimas reikalauja specialių žinių, tad vadovas, nors ir atsakingas už visą įmonės veiklą, dažniausiai pats dėl žinių bei kvalifikacijos stokos negali atlikti minėtų funkcijų.
Atrodytų, kad į šią aplinkybę dėmesį atkreipia ir įstatymų leidėjas, kuris, detalizuodamas vadovo pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu nurodo, kad pastarasis yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Kitaip tariant, susiaurina vadovo pareigų, susietų su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir mokesčių apskaita, spektrą, pavyzdžiui, vadovui neužkraudamas pareigos užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą, tinkamą ir savalaikį buhalterinės apskaitos dokumentų išrašymą.
Vis dėlto, nors šioje srityje vadovo pareigų apimtis nėra išsami, klaidinga manyti, kad vadovas gali nusišalinti nuo klausimų, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu, sprendimo. Įstatymu nustatyta vadovo pareiga užtikrinti buhalterinės apskaitos organizavimą apima labai daug - tinkamų žmonių parinkimą, darbų ir pareigų paskirstymą, sąlygų jiems tobulintis sudarymą, pareigą aprūpinti reikiamomis darbo priemonėmis, suteikti būtinus įgaliojimus ir pan.
Vadovo pareigybė ypatinga tuo, kad, skirtingai nei paprastas darbuotojas, jis gali būti traukiamas ne tik drausminėn ar materialinėn atsakomybėn, tačiau už teisės aktais numatytų pareigų nevykdymą vadovas gali būti traukiamas ir administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Aptariant galimą atsakomybę už reikalavimų, keliamų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui, pažeidimą, pirmiausia prisimenama buhalterio pareigybė.
Tai logiška, nes būtent buhalteriai tiesiogiai atlieka darbus, susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Pagrindinė įmonės buhalterio užduotis - pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, užtikrinti, kad buhalterinė atskaitomybė būtų parengta laiku.
Be to, reikėtų atsižvelgti į praktiką, kad dalį apskaitos dokumentų išrašo taip pat įmonių buhalteriai, o jei šiuos dokumentus išrašo kitų pareigybių darbuotojai, buhalteriai turėtų šiuos asmenis apmokyti, kad pastarieji galėtų tinkamai tai atlikti. Todėl negalima užmiršti su šia funkcija susijusios pareigos - užtikrinti apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą.
Dažnai manoma, kad, jei buhalterinės apskaitos tvarkymui įmonė įdarbina buhalterį, vadovas gali būti ramus - už reikalavimus, susijusius su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, mokesčių apskaičiavimu bei sumokėjimu, atsakomybėn bus traukiamas buhalteris. Tai nėra tiksli nuomonė. Be abejo, už šiuos pažeidimus dažnai turės atsakyti buhalteris.
Tačiau akivaizdu tai, kad įmonės buhalteris (vyr. buhalteris) negali atsakyti už visus pažeidimus buhalterinės apskaitos srityje, nes jis nėra savarankiškas spręsdamas visus įmonėje kylančius buhalterinės apskaitos klausimus. Minėjome, kad įmonės buhalterijos darbo organizavimas priskiriamas išimtinai vadovo, bet ne buhalterio kompetencijai.
Neatsitiktinai atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, atskaitomybės sudarymą, pateikimą laiku bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą numatyta ne buhalteriui, bet įmonės vadovui.
Atsakomybės sritys
Atsakomybės sritys, kurias teisės aktai už pažeidimus ar nusikaltimus buhalterinės apskaitos srityje sieja su buhalterio bei su vadovo pareigybėmis pateiktos schemoje.
Taigi įmonėje yra dvi pagrindinės pareigybės, kurioms gali būti taikoma atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimo, tvarkymo, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo reikalavimų pažeidimą - įmonės vadovas bei įmonės buhalteris.
Vis tik aptariant kalto asmens patraukimo atsakomybėn galimybę būtina tiksliai nustatyti, kas pagal teisės aktus gali būti traukiamas atsakomybėn - vadovas ar buhalteris. Šiuo atveju svarbu ne tik nustatyti, kas atsakingas už keliamų reikalavimų nesilaikymą, t. y. už konkretaus pažeidimo (nusikaltimo) padarymą.
Būtina nustatyti, su kuriuo asmeniu konkretus teisės aktas, nustatantis atsakomybę už teisės pažeidimą (nusikaltimą), sieja atsakomybę - su įmonės vadovu ar buhalteriu. Tais atvejais, kai teisės norma specialaus subjekto - vadovo ar buhalterio - neįvardija, atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris kaltas už veikos, užtraukiančios atsakomybę, padarymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad, kai teisės aktai kaip asmenį, kuriam turi būti taikomos nustatytos sankcijos įvardija įmonės vadovą, atsakomybėn visais atvejais už šį pažeidimą bus traukiamas vadovas. Tokiu atveju vadovo nuo atsakomybės neapsaugos ir tam tikrų pareigų ar darbų paskyrimas kitiems įmonės darbuotojams (pavyzdžiui, buhalteriui).
Jei teisės aktai nustato, kad atsakomybėn turi būti traukiamas arba vadovas, arba buhalteris, sprendžiant atsakomybės klausimą būtų žiūrima, ar buhalteriui buvo skirta prievolė vykdyti tam tikras pareigas, ar tai tinkamai padaryta, ar vadovas ėmėsi visų priemonių, kad buhalteris tai vykdytų.
Vadovų, beje, kaip ir buhalterių, veikla yra susijusi su didesne profesinės veiklos rizika. Juk įmonės vadovui atsakomybė gali kilti ne tik už tyčia padarytus teisės aktų pažeidimus, tačiau ir už veikas, padarytas dėl neatsargumo, t. y. už tai, kad asmuo nepakankamai žino teisės aktų reikalavimus, nors pagal atliekamą darbą jis privalėtų juos išmanyti.
Be to, atsakomybės grėsmė priklauso ne tik nuo paties vadovo darbo, bet ir nuo kitų darbuotojų darbo kokybės. Tiesą sakant, didžiąja dalimi nuo vienos pareigybės darbuotojo - buhalterio - kokybiško darbo.
Pasiekti, kad darbuotojas (mūsų atveju - buhalteris) tinkamai atliktų pavestas užduotis yra įvairių būdų. Tačiau jie visi remiasi esminiu principu - buhalteriui turi būti suprantamai ir nedviprasmiškai nurodoma, už kokius darbus jis yra atsakingas, t. y. kokius darbus jis privalo dirbti toje įmonėje.
Nors tai skamba šiek tiek kurioziškai - vadovas nurodo buhalteriui, ką šis privalo dirbti, tačiau vadovas į tai turėtų atkreipti dėmesį, ypač kai įmonė pakankamai didelė ir joje dirba ne vienas ir ne du buhalteriai. Darbus organizuodamas ir paskirstydamas vadovas gali remtis ir vyr. buhalterio patirtimi.
Juk niekas ir nesitiki, kad, pavyzdžiui, įmonės Apskaitos politikos įsakymą, reglamentuojantį svarbiausius įmonės buhalterinės apskaitos klausimus, parengs vadovas. Tai grupės darbuotojų bendro darbo kūrinys. Tačiau už jo parengimą atsakingas būtent vadovas.
Būtinybę aiškiai apibrėžti darbus, kurie vadovo iniciatyva paskirstomi įmonės buhalteriams, pabrėžiame neatsitiktinai. Tai reikšminga ne tik todėl, kad buhalteris žinotų, ką ir kada jis turi padaryti, o vadovas galėtų patikrinti, ar darbuotojas laiku padarė tai, ką privalėjo. Ši aplinkybė gali būti labai reikšminga ir sprendžiant konkretaus darbuotojo atsakomybės už neatliktus darbus klausimą.
Priminsime, kad vadovas turi teisę taikyti drausmines nuobaudas darbuotojams, nesusitvarkantiems su pavestais darbais. Kai kuriais atvejais vadovui suteikiama teisė tokį darbuotoją be jokių išeitinių išmokų atleisti iš darbo. Atsižvelgiant į įmonės viduje buhalteriams padalytas darbines funkcijas, nustatomas darbuotojas, neatlikęs jam pavesto darbo. Tai ypač svarbu, kai svarstoma, kurį darbuotoją už tai reikėtų traukti atsakomybėn.
Nurodėme, kad vadovas privalo užtikrinti tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o tai apima ir tinkamų darbuotojų suradimą, ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą, ir rūpinimąsi jų kvalifikacija. Tad vadovai turėtų pasvarstyti, ar verta buhalterius apkrauti darbais, kuriuos šie gali dirbti (pavyzdžiui, atlikti kai kurias biuro administratoriaus ar teisininko pareigas), tačiau dėl to skirtų mažiau dėmesio savo tiesioginių pareigų vykdymui, kvalifikacijos kėlimui, o tai savo ruožtu didintų klaidų tikimybę.
Klaidų, ne tik galinčių užtraukti atsakomybę buhalteriui ir vadovui, bet ir grasinančių tam tikromis sankcijomis ir pačiai įmonei. Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą baudžiamojon atsakomybėn už netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamą mokesčių apskaičiavimą, jų nemokėjimą ir pan. gali būti traukiama ir įmonė.
Sprendžiant klausimą, ar įmonė trauktina baudžiamojon atsakomybėn, turi būti įvertinta, ar įmonė pakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamą veiką padariusių savo darbuotojų ar atstovų veiklą, ėmėsi pakankamų nusikalstamų veikų prevencijos priemonių, buvo įdiegusi atitinkamų standartų veikloje laikymosi programą ir pan.
Suprantama, pareiga tuo pasirūpinti taip pat gula ant vadovo pečių. Pažymėtina, kad įmonei kaip baudžiamosios atsakomybės subjektui gali būti skiriama ne tik bauda, tačiau gali būti priverstinai sustabdoma tam tikra jos veikla arba nusprendžiama likviduoti įmonės padalinį ar pačią įmonę.
Apskaitos politika
Dabartinė reforma iš esmės yra BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMO, bet ne pačios buhalterinės apskaitos pertvarkymas, o kiekvienos veiklos organizavimas reiškia pareigų (taigi ir atsakomybės) paskirstymą, taip pat aiškų nurodymą, kaip turi būti vykdomi darbai ir kas juos privalo atlikti.
Vis dėlto jos paskirti tikrintojai savo darbą įmonėje dažniausiai pradeda nuo klausimo, pagal kokius reglamentus tvarkoma įmonės apskaita ir apskaičiuojami mokesčiai. Tai natūralūs klausimai, nes būtent nustatytų norminių aktų laikymasis ir yra jų tikrinimo objektas.
Esminis pasikeitimas yra tas, kad apskaitos organizavimas atskirtas nuo apskaitos tvarkymo, už kurį atsako apskaitą tvarkantys asmenys, o įmonių vadovai už tai atsakingi tik tuo atveju, jeigu jie patys atlieka minėtas funkcijas.
Taigi, pareigą parengti įmonės apskaitos ir mokesčių politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą teisės aktai numato įmonės vadovui. Vis dėlto akivaizdu, kad vienas vadovas to padaryti negali: tvirtindamas apskaitos ir mokesčių politiką, jis privalo paskirti darbuotoją, kuris turi kontroliuoti, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinami. Turint omenyje, kad dauguma šių reikalavimų susiję su buhalterine apskaita, mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, natūralu, kad už šių reikalavimų vykdymą bus atsakingas įmonės vyr. buhalteris.
Svarbu! Poįstatyminiuose valdžios aktuose reikalaujama, kad įmonės parengtų finansinės apskaitos politiką. Kartu akcentuojama, kad šiame vidaus reglamente įmonės turi apibrėžti tai, kas vienareikšmiškai nereglamentuojama arba apskritai nenorminama valstybės lygmeniu.
Įmonės AMP labai svarbu aptarti ir teisingai atspindėti visus atliekamus politikos pakeitimus. To reikia ne tik dėl įmonės vadovo, pačių ATA, bet ir dėl finansinių ataskaitų išorinių vartotojų, nes jie turi žinoti, dėl kokių priežasčių pasikeitė įmonės veiklos rezultatai ar kiti atskaitomybės rodikliai: dėl to, kad įmonės veikla buvo sėkminga ar nesėkminga, ar todėl, kad įmonės vadovas pakeitė tų rodiklių apskaičiavimo metodiką.
Pagal dabartinius teisės aktus (FAĮ, 1-asis VAS, 7-asis VAS ir kt.), įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės apskaitos ir mokesčių politikos nuostatų laikymąsi, nes šiuo vidaus norminiu aktu ir reglamentuojami apskaitos principai, metodai ir taisyklės, pagal kuriuos tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, rengiamos išorinės bei vidinės ataskaitos ir apskaičiuojami mokesčiai.
Be abejo, tik subjekto vadovas, vykdydamas šią valstybės ir įmonės savininkų jam deleguotą prievolę, gali ir turi parinkti apskaitos bei mokesčių politiką, privalo ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir, suprantama, vadovaudamasis teisės aktais.
Pažymėtina, kad tiesioginė atsakomybė už apskaitos ir mokesčių politikos neparengimą ar netinkamą jos parengimą nenumatyta. Tai suprantama, kaip suprantama ir tai, kad niekas nebaustų vadovo už kurių nors kitų įmonės veiklos taisyklių netinkamą reglamentavimą, nes reikalaujama ne reglamentavimo, bet tinkamo darbo ir jo rezultatų.
Tiesa, jeigu susiklosto nepalankios aplinkybės arba susiformuoja netinkami veiklos rezultatai, pirmiausia kyla klausimas, ar vadovas tinkamai nustatė subjekto veiklos taisykles ir aiškiai reglamentavo įmonės darbuotojų darbą. Analogiška situacija ir apskaitos bei mokesčių tvarkymo srityse.
Valdžia tikriausiai nereikalaus paties politikos įsakymo, kol apskaita bus tvarkoma nepriekaištingai, o mokesčiai sumokami teisingai ir laiku. Vis dėlto jos paskirti tikrintojai savo darbą įmonėje dažniausiai pradeda nuo klausimo, pagal kokius reglamentus tvarkoma įmonės apskaita ir apskaičiuojami mokesčiai. Tai natūralūs klausimai, nes būtent nustatytų norminių aktų laikymasis ir yra jų tikrinimo objektas.
Labai sudėtingas fenomenas - atsakomybė už apskaitos politikos laikymąsi ir apskritai už buhalterinės apskaitos organizavimą bei jos tvarkymą - pavaizduota schemoje „Įmonės vadovo ir apskaitą tvarkančio asmens (samdomo buhalterio) pareigos bei atsakomybė“.
Sprendžiant atsakomybės už AMP klausimus, pirmiausia turi būti tiksliai nustatyta įmonės vadovo ir ATA atsakomybė buhalterinės apskaitos srityje. Pateiktoje schemoje šios sritys aiškiai išskirtos, nurodant ne tik už ką atsakingi įmonių vadovai ir jų samdomi buhalteriai, bet ir pagal civilines sutartis apskaitos paslaugas teikiantys subjektai.
Labai svarbu akcentuoti: jeigu įmonių vadovai patys ryžtasi tvarkyti buhalterinę apskaitą (o gal net ir rengti finansines ataskaitas), tada ATA keliamos atsakomybės tenka jiems patiems.
Ar gali vadovas pats tvarkyti buhalteriją?
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str., UAB turi samdyti buhalterį arba įmonę, teikiančią apskaitos paslaugas. Buh.apskaitos įstatymas nenumato, kad buhalteris turi būti atskiras žmogus, t.y. UAB direktorius toje pačioje įmonėje negali būti ir buhalteriu. Pagal BAĮ 10 str. Apskaitos tvarkymas apskaitą tvarko ūkio subjekto apskaitos tarnyba arba vyr.buhalteris; pagal sutartį tokias paslaugas teikianti įmonė.
Manyčiau, kad jūs neteisi, nes direktorius nėra įmonės savininkas arba akcininkas. Direktorius yra laisvai samdomas žmogus, kurį samdo akcininkai(s). Be to, draugų UAB'e (kuri dar nėra PVM mokėtojas), buhalterio išvis nėra. Gal ir kvailokai atrodytu... bet manau kad gali buti du viename: direktorius buhalteris...
Apskaitos tvarkymas apskaitą tvarko ūkio subjekto apskaitos tarnyba arba vyr.buhalteris;[/b] .... o kodel pats direktorius negali buti ta apskaitos tarnyba???? t.y. Radi spartyvnava intiriesa paskambinau y Darbo inspekcija ir VMI. VDI vyrukas pasake - akciniu bendroviu ystatymas draudzia direktoriui kartu buti ir buhalteriu.
Aš dar kartą sakau, kad visi labai gerai atsimena 1994 ABĮ, bet neprisimena 2000 m. Aš taip pat prisijungiu prie vyrukų nuomonės - niekas nedraudžia pagal ABĮ būti ir vadovu ir buhalteriu, o pagal BAĮ esant tokiai situacija yra ir vadovas ir buhalteris (niekur neparašyta, kad turi būti skirtingi asmenys). Be to ir DK leidzia eiti papildomas pareigas, t.y. 114 straipsnis.
AčiūKa tik pati su tuo susiduriau,pasirodo,negalima.Pati vaziavau i mokescius konsultuotis,tai atsake taip,kad jei imoneje ir butu tik vienas dirbantysis,vistiek reikalingas ir direktorius,ir buhalteris. Pagal įstatymą negalima, bet... Turiu įmonę, kurioje nėra darbuotojų ir įm.
Teoriškai negalima, o praktiškai taip būna. Įmonėje nėra nė vieno dirbančiojo išskyrus buhalterė ir direktorius, įmonė nevykdo veiklos, ar galima būti be direktoriaus ir buhalterės? Ar turi būti kas nors vienas iš jų?
Jei imone laikinai nevykdo jokios veiklos(taip aiskino VMI), tai gali buti imone be buho, bet be diriko tikrai ne. O kai visos blusos is avies kailio issilaksto, vadinasi neliko ten kur dantis suleisti, todel ir vilkas dantu nesiepia. Teisiskai BAĮ 10str numato jog apskaita tvarko buhas. Kas trukdo vadovui buti ir juo nezinau. Galu gale pg. ABĮ 37str 10d 2p vadovas atsako uz finansines atskaitomybes sudaryma.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą. Ar privalomas bendrijoje buhalteris (buhalterinė įmonė), kokios jo funkcijos? Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. 1 dalis nurodo: "Šis įstatymas reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išteklių ir mokesčių fondų, <...> (toliau - ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.
Ar bendrijos pirmininkas gali būti ir bendrijos buhalteris? Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 dalis nurodo, kad ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas (bendrijoje - pirmininkas), išskyrus, tam tikrus atvejus, pavyzdžiui, pelno nesiekiančio ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (ir bendrijos) supaprastintą apskaitą (netaikant dvejybinio įrašo principo), gali tvarkyti ir to juridinio asmens valdymo organo narys arba dalyvis. Bendrijose apskaita įprastai nebūna supaprastinta (gal tokią būtų galima...
Specialių ribojimų valdybos nariams tvarkyti finansus šiuo metu galiojančiame Bendrijų įstatyme nėra, dar reikia žiūrėti bendrijos įstatus, bet asmuo turi turėti kompetencijos. Apie tai, kaip organizuojama finansinė apskaita, žr. paminėto įstatymo nuostatas.
Jei MB nariai turi pakankamai žinių ir patirties, jie gali savarankiškai vesti įmonės buhalteriją. MB vadovas, kuris yra MB narys, gali tvarkyti MB apskaitą, t.y. tas pats asmuo gali būti ir MB narys, ir direktorius, ir buhalteris.
Mažosios bendrijos buhalterija dažniausiai tvarkoma samdomo buhalterio arba buhalterinės apskaitos įmonės. Jei tarp MB narių yra turinčių buhalterinių žinių ir patirties, MB apskaitą gali vesti pats MB narys.
Išvados
Apibendrinant, įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir kontrolę, tačiau buhalteris tiesiogiai atsakingas už apskaitos tvarkymą ir teisingą ataskaitų parengimą. Atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma tiek vadovui, tiek buhalteriui, priklausomai nuo konkretaus pažeidimo ir teisės aktų nuostatų.
Mažosiose bendrijose (MB) vadovas, kuris yra ir narys, gali tvarkyti apskaitą, tačiau rekomenduojama turėti buhalterinės patirties ir išsilavinimą. Kitais atvejais rekomenduojama samdyti buhalterį arba apskaitos įmonę.