Kaip sumažinti šildymo sąskaitas daugiabutyje: patarimai ir gudrybės

Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į šilumos taupymą.

Daugiabučio būklės įtaka šilumos suvartojimui

Šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui didžiąja dalimi apsprendžia jų būklė. Kuo daugiabutis namas prasčiau prižiūrimas, kuo jis nesandaresnis, prastesnės būklės šildymo ir karšto vandens sistemos, tuo gyventojai moka brangiau, nes didesnis šilumos suvartojimas.

Renovuotų namų sąskaitų už šilumą dydis ir sunaudotas šilumos kiekis gali būti perpus mažesnis už nerenovuotų namų.

Kompleksinis pastatų atnaujinimas

Geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas - kompleksinis pastatų atnaujinimas. Daugiausia šilumos energijos galima sutaupyti atlikus viso namo kompleksinę renovaciją. Jos metu apšiltinus pastatų išorę, sutvarkius pastatų šildymo, karšto vandens ir vėdinimo sistemas, modernizavus šilumos punktą, galima ženkliai sumažinti šilumos suvartojimą, tačiau kompleksinė renovacija užtrunka ilgai ir kainuoja brangiai.

UAB „Raseinių šilumos tinklai“, vadovaudamasi su Energetikos ministerija 2017-10-31 pasirašytu energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimu ragina gyventojus atkreipti dėmesį į Aplinkos ministerijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal valstybinę daugiabučių namų atnaujinimo programą. Šiuo metu yra naujovė, supaprastinanti kvietimo sąlygas. Nebebus privaloma keisti rūsio ir kitų nešildomų patalpų langų. Langų keitimo poreikis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jų fizinę būklę.

Jau įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad atlikus seno daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus: atnaujinus šildymo sistemą, pakeitus butų ir kitų patalpų langus, įstiklinus balkonus, pakeitus stogo dangą ir pritaikius kitas energinį efektyvumą didinančias priemones, gyventojų mokėjimai už šildymą sumažėja apie 40 ir daugiau procentų.

Mažoji renovacija

Sąskaitas už šildymą galima ženkliai sumažinti atliekant ir mažąją renovaciją. Tai yra daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens modernizavimas, atnaujinant šilumos punkto įrenginius. Nors dauguma UAB „Raseinių šilumos tinklai“ priklausančių daugiabučių namų jau turi atnaujintus šilumos punktus, bet visada yra kur tobulėti.

Automatizuoto šilumos punkto dėka daugiabutyje galima programuoti individualius vartotojo nustatymus (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis ar išvykus). Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu - šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Taip pat labai svarbu izoliuoti šilumos punkto elementus.

Paprastos priemonės šilumos suvartojimui mažinti

Tačiau ir kol namas nerenovuotas, galima pasirinkti paprastesnes priemones, kurias įdiegus sumažėtų šilumos suvartojimas. Tam nereikia didelių investicijų, tačiau taikant prieinamas taupymo priemones daugiabučiuose namuose galima sumažinti šilumos suvartojimą net iki 10 proc. Gali užtekti uždaryti ir užsandarinti duris, langus, įrengti šilumą atspindinčius ekranus ar iki palangės patrumpinti užuolaidas.

Langų ir durų sandarinimas

Jeigu namo langai ir durys yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma pro juos neišeitų į lauką. Norint gyventi šiltai, jie turi būti geros kokybės ir tinkamai prižiūrėti. Vieną kartą metuose reikėtų atlikti plastikinių langų reguliavimą, apkaustų tepimą, stiklo paketų keitimą dūžio atvejais, tarpinių atnaujinimą arba keitimą specialiomis medžiagomis. Tą paprastai atlieka tuo užsiimantys specialistai.

Jei bus tinkamai užsandarinti langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils. Norint sumažinti šalto oro skverbimąsi į butą, galima užsandarinti duris specialiomis sandarinamomis medžiagomis. Prie durų staktos galima priklijuoti gumines ar silikonines tarpines, kurių dėka durys sandariai prisitrauks ir prisispaus. Dvigubos durys į laiptinę ne tik mažina triukšmą, didina saugumą, bet ir padeda taupyti buto šilumą, nes daugumoje nerenovuotų pastatų laiptinių oro temperatūra yra žema.

Balkonų ir lodžijų įstiklinimas

Patartina įstiklinti balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, taip pat, pagerinama garso izoliacija.

Radiatorių priežiūra

Jeigu radiatoriai šyla nevienodai reikėtų patikrinti, ar sistemoje neliko oro. Problemą išspręs iš sistemos išleistas oras. Jei tai nepadeda gali tekti pakeisti radiatorių. Reikia periodiškai valyti dulkes nuo šildymo radiatorių, nes dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai. Nepatartina ant radiatorių džiovinti skalbinius - garinimas yra daug šilumos reikalaujantis procesas.

Nereikėtų uždengti radiatorių užuolaidomis iki žemės - tai šilumos patekimą į kambarį gali sumažinti net iki 40 proc. Norint pagerinti oro cirkuliaciją kambaryje, užuolaidų ilgis turėtų būti iki palangės. Saulėtomis žiemos dienomis verta prisiminti nemokamą šilumos šaltinį - saulę ir langų tuo metu neuždengti jokiomis užuolaidomis.

Jei radiatorius yra ne po langu, pritvirtinus lentyną virš jo, šilto oro srautą galima nukreipti į kambario vidų, nes kitu atveju jis kils tiesiai iki lubų. Nerekomenduojama radiatorių užstatyti sofomis, lovomis, spintomis ir kitais baldais.

Už radiatorių patartina įrengti šilumą atspindinčius ekranus, t.y. už radiatoriaus esantį sienos plotą uždengus danga (pvz. folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), nuo radiatoriaus į patalpas patenkanti šiluma sklis geriau, o šilumos nuostoliai per sieną už radiatoriaus sumažės.

Taupus vandens naudojimas

Energijos taupymas susijęs ir su taupiu vandens naudojimu, nes karštam vandeniui ruošti naudojama šiluminė energija. Išlaidos už karštą vandenį gali sudaryti nemažą dalį sąskaitos už šilumos energiją. Kasdien suvartojamo vandens kiekį galima smarkiai sumažinti be didelių pastangų: patartina dažniau praustis po dušu, o ne vonioje. Naudodamiesi dušu, karšto vandens suvartosite iki 30 litrų, o maudydamiesi vonioje - net iki 160 litrų.

Sąskaitas už vandenį nesunku sumažinti įrengus mažo srauto dušo galvutes ir čiaupų tėkmės ribotuvus. Prausiantis reikėtų sumažinti vandens srovę. Valant dantis galima naudotis stikline. Indus galima plauti ne po čiaupu, bet užkimštoje kriauklėje ar dubenyje. Jiems nuskalauti pakaks ir silpnos vandens srovelės. Indaplovė taip pat sumažina vandens suvartojimą.

Patalpų vėdinimas

Šaltuoju periodu norime visas duris ir langus laikyti uždarytus, bet yra labai svarbu leisti namams kvėpuoti, palaikyti juose šviežią orą ir išvengti perteklinės drėgmės. Per didelė drėgmė namuose gali padidinti šildymo sąnaudas net iki 30 proc. Patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10-15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.

Taip vėdinti patalpas yra daug efektyviau, nei palikti langą ventiliacijos režimu ilgą laiką. Šiuo trumpu laiku oras patalpose sėkmingai išsivėdins, o visi jose esantys daiktai išlaikys savo šilumą. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Norint išvengti perteklinės drėgmės virtuvėje, gaminant maistą reikėtų nepamiršti įjungti gartraukį, naudotis ventiliacija, kai prausiatės duše ar vonioje.

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ veikla

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ atsako už efektyvų šilumos tiekimą iki pastato šilumos punkto, o už pastato šilumos punkto ir vidaus šilumos įrenginius atsakingi namų administratoriai, valdytojai ar jų pasamdyti prižiūrėtojai.

Siekdami didinti energetinį efektyvumą, UAB „Raseinių šilumos tinklai“ yra atnaujinusi 23,966 km ilgio šilumos trasas, taip mažindama jų avarijų tikimybę bei šilumos nuostolius. Per pastaruosius metus šilumos praradimai tinkluose nuolat mažinami. Taip UAB „Raseinių šilumos tinklai“ prisideda prie kuro sąnaudų mažinimo ir energijos naudojimo tvarumo didinimo.

Šilumos vagystės daugiabučiuose

Didžiausia problema, kad daugelis žmonių nežino už ką moka. Nemažai yra įsitikinusių, kad godūs šilumos tinklai nustato kainą (nesąžiningai per didelę) kiekvienam butui ir tai niekaip nepriklauso nuo to, kiek šilumos jie (ar jų namas) suvartoja, t.y. mano „papildomi radiatoriai“ niekam nekenkia, o aš gyvenu geriau.

Prisipažinsiu - buvo labai sunku įrodyti, kad dėl „kaimyno“ pasistatytų papildomų radiatorių už šildymą visi namo gyventojai moka daugiau. Kiek konkrečiai litų pavagia „kaimynas“ su papildomais radiatoriais, apskaičiuoti sunku, bet manyčiau kad per sezoną gali susidaryti ne vienas ir ne du šimtai litų. Dar daugiau, esu matęs kaip žmonės įsirenginėja grindinį šildymą (vandeninį) buto hole ir koridoriuje. Už jų komfortą irgi sumoka visi namo gyventojai.

Galbūt kai šilumą vagia vienas žmogus, ir ta, papildoma, suma išsidalina po lygiai visiems, didelio kainos išaugimo nesijaučia, bet kai tokių atsiranda daugiau, sąžiningi kaimynai nukenčia stipriai. Problemą komplikuoja ir įstatyminė bazė: realiai niekas neturi teisės įeiti į butą ir patikrinti, kokie pas tave radiatoriai (jei pats jų neįsileidi). Net ir patekus į butą - reikia specialisto, kuris žinotų kiekvieno tipo radiatoriaus galingumą, leistinas konkretaus namo konkretaus kambario normas (kampiniuose butuose gali būti daugiau radiatorių, nes ten „šaltos“ lauko sienos) ir t.t. Šilumos tinklai tokių specialistų gal ir turi, bet jiems visai nesvarbu kas, ką ir iš ko vagia (nes vagia ne iš jų).

Yra tekę kalbėti su dviejų skirtingų renovuotų namų gyventojais, kurie įsivedė individualią šilumos apskaitą butuose (visas namas). Abiem atvejais masiškai buvo atsikratoma papildomų radiatorių ar jų sekcijų: kai pačiam reikia susimokėti už papildomą komfortą - pradedi galvoti ir skaičiuoti. Šildymas - brangus malonumas, o žiemą šildymo išlaidos sudaro nemažą kiekvienos šeimos biudžeto dalį.

Kaimynas iš kaimyno vandenį vagia (tiksliau už vieno kaimyno suvartotą vandenį moka kiti) keliais būdais. Pats paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis tiek šilto, tiek šalto vandens vogimo būdas - neveikiantys, blogai veikiantys, dirbtinai stabdomi ar perdirbti skaitliukai. Beje, kai prieš porą metų name planavau įsirengti vandens skaitiklį, tai skelbimuose buvau radęs tipelį, kuris siūlė „vandenį taupančius skaitiklius“, kurie rodo du kartus mažiau nei iš tiesų yra suvartojama vandens.

Didmiesčiuose karštas vanduo ruošiamas tiesiogiai name, t.y. į namą patenka šaltas vanduo, kuris yra šildomas. Po to jis tiekiamas butams. Situacija įdomi tuo, kad šiluma sunaudojama „gyvatukams“ šildyti ir šiltam vandeniui name ruošti apskaitoma bendrai. T.y. jei kas nors pavagia ar šiaip nesumoka už šiltą vandenį, tie „nuostoliai“ automatiškai yra įskaičiuojami į „gyvatuko“ mokestį. Kuo name didesnis „gyvatuko“ mokestis, tuo daugiau iš kaimynų nemoka už karštą vandenį, t.y. jį paprasčiausiai vagia.

Daugiabučiuose šiluma iš „gyvatukų“ vagiama ir tiesiogiai: vietoj standartinio 2-3 bangų vonios „gyvatuko“ žmonės įsirengia visą šildomą sienelę, kartais net dvi, taip padidindami naudingą plotą iki 10 kartų. Kai prieš keletą metų aktyviai ieškojau buto, tai praktiškai visuose butuose su „euro-remontu“ „gyvatukas“ buvo padidintas, dažniausiai kelis kartus.

Įsivaizduokite paprastą situaciją: trečdalis namo pasididina „gyvatuko“ galią tris kartus. Tuomet visam namui „gyvatuko“ mokestis pakyla dvigubai. Taip du trečdaliai namo moka dvigubai daugiau už „gyvatuką“ vien dėl to, kad likęs trečdalis sunaudoja daugiau šilumos nei priklauso. Būtent taip to paties namo kaimynai masiškai apvaginėja vienas kitą. Dėl to pas vienus vonioje karšta kaip pirtyje, pas kitus pelija sienos (nors tai būna ir dėl nesureguliuotos ar išderintos sistemos). Skelbimuose esu matęs butų su šildomomis vonios grindimis. Nesu 100% tikras, bet tikėtina, kad jie šildosi „gyvatuku“.

Elektros vagystės daugiabučiuose nėra labai paplitę ir dažniausiai kainuoja kaimynams žymiai mažiau nei šilumos ar karšto vandens vagystės. Jei už „bendrą“ elektrą mokate daug arba tas mokestis staigiai išaugo - tikriausiai kažkas iš kaimynų vagia elektrą dideliais kiekiais (nes jei vogtų mažais - suma išdalinta visiems butams nebūtų didelė).

Jei užėję į rūsį nuolat girdite tekinimo stakles ar ką nors panašaus - galbūt jūsų rūsyje dirba „pogrindininkas“ ir savo bizniukui naudoją „bendrą“ elektrą. Jei tai koks nors auksarankis savaitgaliais ką nors meistraujantis rūsyje - to pavadinti vagyste gal ir negalima, bet turėkit galvoje, kad už jo suvartojamą elektros energiją solidariai moka visas namas/laiptinė (iš jo pusės gražu būtų pačiam susimokėti, ypač jei naudoja daug energijos vartojančią įrangą, tokią kaip suvirinimo aparatai ar panašiai).

Paskutinius kelis metus tapo madinga „užsimūryti“ dalį laiptinės, išplečiant savo prieškambarį. Kai kada, po tokios pertvarkos, lempa, naudota laiptinės apšvietimui, atsiduria naujojo savininko bute. Taigi, toks šaunuolis turi bute papildomą įvadą, už kurio sunaudotą elektros energiją moka visas namas. Solidariai.

Senuose penkiaaukščiuose (o gal ir kitur) rozetės sienose tarp butų buvo daromos kiaurai pragręžiant bloką. Nagingas kaimyninio buto kaimynas, „teisingai“ sujunginėjęs laidukus, gali naudotis elektra, už kurią mokėsite jūs. Tai labai grubus ir sakyčiau kvailas elektros vogimo būdas, kai vagis yra lengvai nustatomas.

Darant remontus yra labai populiaru visus galingesnius elektrinius įrankius jungti ne į remontuojamo buto rozetes, bet tiesiai į laiptinėje esantį skydą. Dažniausiai tai daroma dėl to, kad buto saugikliai yra per silpni, kad atlaikytų galingą techniką. Taip vieno buto remonto metu sunaudota elektra yra tolygiai padalinama visiems to namo gyventojams. Nors tokios „vagystės“ žala nėra didelė (ne daugiau poros litų kiekvienam namo butui), bet kultūringas remontuojamo buto savininkas galėtų pats padengti tuos nuostolius.

Pirmojo aukšto gyventojai, kurių rūsys yra tiesiai po jų butu, gali prisijungti prie rūsio instaliacijos ir naudotis „bendra“ elektra. Tokį nelegalų prisijungimą nustatyti labai sunku. Galima prisijungti tiesiogiai prie laiptinės elektros skydelio (dažnai ten būna palikta laisva rozetė). Tereikia nepastebimai atsivesti laidą į butą. Esu girdėjęs net gandus, kai vieno buto gyventojai prisijungė prie kito buto elektros įvado (už skaitliuko) ir buvo nustatyti tik tada, kai šio buto savininkai išvyko porai mėnesių, atjungę visus prietaisus, o sąskaitą už elektrą gavo nemažą.

Iš asmeninės patirties: gyvenau nuosavame name, perdarytame į keturbutį. Į vieno iš butų sieną buvo įmontuoti laidai, tiekę elektrą kitiems butams. Tai vienas “veikėjas” prie tų laidų prikabino rozetes ir naudojo svetimą elektrą. Pastebėjau tik tada, kai jis prisijungė elektrinį šildytuvą (mano elektros sąskaita išaugo daugiau nei dvigubai).

Pabaigai: elektros skaitliukai, ypač senesni, turi negerą savybę: jie kartais pradeda patys savaime suktis (žargonu tai vadinama „samatioku“). Sugesti gali tiek namo įvadinis skaitiklis, tiek kiekvieno buto individualūs skaitikliai. Sugedęs skaitiklis sukasi net tuomet, kai nėra naudojama elektra, todėl pravartu bent kartą metuose pasitikrinti, ar jūsų skaitiklis nesisuka pats. Išjunkite visus namie esančius elektros prietaisus (geriausia iš rozečių) arba atjunkite visus buto saugiklius ir pasižiūrėkite, ar skaitliukas nesisuka.

Šilumos poreikio analizė prieš ir po renovacijos

Šilumos poreikis šildymui įvertinamas naudojant dienolaipsnius. Dienolaipsniais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinktu laikotarpiu. Tai reikalinga dėl to, kad taip nustatomas šilumos poreikis besikeičiant lauko ir patalpų oro temperatūrai. Dienolaipsniai apskaičiuojami: DNL = (t patalpų - t lauko) x dienų skaičius. Pavyzdžiui: atsiskaitymo laikotarpiu 1 m2 šildymui suvartotą vidutinį šilumos kiekį padalinus iš to mėnesio dienolaipsnių, gaunama reikšmė parodo santykinį (neatsižvelgiant į lauko ir patalpų oro temperatūros pokyčius ir atsiskaitymo laikotarpio trukmę) šilumos poreikį 1 m2 šildymui. Šis metodas leidžia įvertinti šilumos energijos poreikio šildymui pokyčius iki ir po renovacijos.

Palyginsime šilumos poreikį konkretiems daugiabučiams namams iki ir po renovacijos. Grafikuose pateikta 3 daugiabučių namų (Jaunimo g. 25, Stonų g. 3, Žemaitės g. 1) šilumos poreikio 1 m2 analizė lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Kiekviename šių daugiabučių namų buvo suskaičiuotas 2020 - 2021 metų (iki renovacijos) ir 2023 - 2024 (po renovacijos) tais pačiais mėnesiais vidutinis šilumos poreikis 1 m2 šildymui. Šilumos poreikis 1 m2 šildymui buvo padalintas iš atitinkamo laikotarpio dienolaipsnių.

Grafikuose akivaizdžiai matyti kaip ženkliai sumažėjo šilumos renovuotuose namuose. Jaunimo g. 25 daugiabučiame name šilumos poreikis vidutiniškai sumažėjo 42%, Stonų g.3 daugiabučiame name - 49%, Žemaitės g.1 daugiabučiame name - 40%.

Šilumos poreikio sumažėjimas po renovacijos (vidutiniškai)

Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas.

Energetiškai neefektyvūs daugiabučiai švaisto šilumą

Sostinėje šilumą centralizuotai tiekiančios bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kaip energetiškai neefektyvūs daugiabučiai švaisto šilumą - jų gyventojai dėl to patiria didesnes išlaidas nei galėtų. Termometro stulpeliui kritus žemiau -10 °C laipsnių, termovizinė kamera leidžia pažvelgti į pastatų išorines sienas. Visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas, todėl jas termovizinė kamera geba vizualizuoti. Tokiu prietaisu „Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovo užfiksuoti vaizdai parodė, kad daugiausiai šilumos prarandama per nesandarius langus, rūsio ar laiptinės duris ir pamatus. Vis dėlto blogiausia situacija yra nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose.

Tokių daugiabučių nesandarios vietos lemia, kad tam pačiam plotui apšildyti reikalingas net keliais kartais didesnis šilumos kiekis lyginant su renovuotais arba naujos statybos pastatais. „Net jei vizualiai daugiabutis atrodo dar patenkinamos būklės, pravartu įvertinti jo šilumos suvartojimo duomenis. Gerokai atvėsus orams tokiuose pastatuose šilumos suvartojimas gali šauti į viršų net keliais kartais. Skaičiai rodo akivaizdžius skirtumus: nerenovuoti daugiabučiai šalčiausiais mėnesiais suvartoja dukart daugiau šilumos nei tie, kurie buvo atnaujinti”, - teigia J. Paulėkas.

„Gijų“ duomenimis, gruodžio mėnesį šilumos suvartojimo vienas iš rekordininkų buvo P. Vileišio g. 16 esantis daugiabutis. Jo vienam kvadratiniam metrui apšildyti prireikė net 44 kilovatvalandžių (kWh) šilumos energijos, kai to mėnesio įprastas vidurkis siekė 15-20 kWh/m2. Tarp šilumos suvartojimo lyderių patenka ir Prūsų g. 2, Žygio g. 2 esantys daugiabučiai.

Tokie šilumos suvartojimo skirtumai atsispindi ir sąskaitose už šildymą. Centralizuotos šilumos tiekėjas primena, kad sąskaitos kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Jį lemia lauko oro temperatūra ir konkretaus daugiabučio energetinis efektyvumas.

Energetiškai efektyvių, renovuotų ir senų daugiabučių sąskaitų skirtumai:

Gyventojams, kurie yra nepatenkinti suvartojamu šilumos kiekiu ir nori ženkliai sumažinti išlaidas šildymui, rekomenduojama su kaimynais apsvarstyti namo apšiltinimo, t. y.

tags: #ar #gali #vogti #siluma #daugiabutyje