Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Ar esate žemės savininkas Lietuvoje? Svarbu žinoti apie žemės mokestį - kas jį moka, kokie tarifai taikomi ir kokios yra galimos lengvatos. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie žemės mokestį, ypač aktualią sodininkams ir kitiems žemės savininkams. Kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo? Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.
Žemės Mokesčio Pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Mokesčio Objektas
Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė Lietuvos Respublikoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemės Mokestinė Vertė
Mokesčio bazė yra žemės mokestinė vertė, kuri yra žemės vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal masinio žemės vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius arba žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.
- Žemės vidutinė rinkos vertė.
- Žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą (jei Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualaus vertinimo daugiau kaip 20 proc.).
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės Mokesčio Tarifai
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės. Žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos skelbiami kiekvienais metais.
Konkretūs žemės mokesčio tarifai nustatomi kiekvienos savivaldybės individualiai.
Pavyzdys: Kauno rajono savivaldybės tarifai mėgėjiškų sodų paskirties žemei:
- 2013 m. - 0,02 %
- 2014 m. - 0,02 %
- 2015 m. - 0,02 %
- 2016 m. - 0,06 %
- 2017 m. - 0,06 %
- 2019 m. - 0,06 %
Kaip matome, tarifas 2018 metams Kauno rajone nebuvo nustatytas, todėl žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės vertės zonas. Zonai 16.25, kurioje yra mūsų bendrija, 2018 metams buvo nustatytas 0,9 proc.
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistus žemės sklypus) mokestinė vertė yra lygi jos vidutinei rinkos vertei padaugintai iš koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad 6,71 aro sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė 2770 Eur ir mokestinė vertė 969.50 Eur (2770 x 0,35 = 969.50), žemės mokestis 2018 metams būtų 9 Eur (969.50 x 0,009 = 8,73 ~ 9).
Netvarkomiems, apleistiems ir naudojamiems ne pagal paskirtį žemės sklypams yra taikomas 4 proc. vidutinės rinkos vertės tarifas, o 0,35 koeficientas nėra taikomas. Todėl, jei minėtas 6,71 aro sklypas būtų apleistas, žemės mokestis jam būtų ne 9 Eur, bet 111 Eur (2770 x 0,04 = 110,8 ~ 111).
Žemės Mokesčio Mokėjimo Terminai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.
- Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.
- Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
- Žemės mokesčio deklaracijos mokesčio mokėtojams pateikiamos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d.
Kada pradedamas ir nutraukiamas žemės mokesčio mokėjimas?
- Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti, jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų.
- Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį - nuo kitų metų.
Žemės Mokesčio Mokėjimo Būdai
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais.
- Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
- Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
- Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus. Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Žemės Mokesčio (Nuosavybės Teise) Lengvatos ir Išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas. Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas. Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių. Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys Žemės mokesčio nemoka:
- užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,
- bankrutavusios įmonės,
- Lietuvos bankas,
- žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- bendrai naudojami keliai;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
- fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas; valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę; paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė; gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę; į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę; į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė; ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą; žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.
Ar asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, kuriems nustatytas dalyvumo lygis ir nepilnamečiai atleidžiami nuo žemės mokesčio?
Žemė neapmokestinama žemės mokesčiu, esant šioms sąlygoms: žemė priklauso asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis, asmenims sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ar nepilnamečiams ir įvardintų asmenų šeimose kalendorinių metų pradžioje nėra darbingų* asmenų, ir įvardintiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas, neviršija savivaldybių tarybų iki einamųjų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio (toliau - ND). Kai žemės savininkui, turinčiam teisę į ND lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai skirtingose savivaldybėse, tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma, apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuota ND lengvatos vertė yra didžiausia (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias). Žemės mokesčio lengvatas rasite čia.
*darbingais asmenimis nelaikomi:
- nepilnamečiai vaikai iki jiems sukaks 18 metų;
- 18 metų sukakę mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
- asmenys (tarp jų ir dirbantys), kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatytas 0-55 procentų dalyvumo lygis ar negalia;
- asmenys (tarp jų ir dirbantys), kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių, nustatytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (šiems asmenims priskiriami ir senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka negauna senatvės pensijos).
Kaip žinome, pensininkams ir fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nereikia mokėti žemės mokesčio. Taip pat žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė. Tačiau darbingo amžiaus sodininkai privalo mokėti žemės mokestį už savo privačią, sodininkų bendrijos teritorijoje esančią žemę.
Žemės Mokesčio Deklaravimas ir Sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Kur Rasti Informaciją Apie Savo Žemės Mokestį?
Visą svarbiausią informaciją apie Jūsų žemės mokestį galima peržiūrėti ir jį laiku sumokėti pasinaudojant e. VMI sistema.
Žemės Pardavimas ir Gyventojų Pajamų Mokestis
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.
Pajamų mokesčio lengvata taikoma pajamoms, kurias gyventojas gauna už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą tuo atveju, kai parduotasis daiktas buvo savininko nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų.
Jei žemę, įsigytą, pavyzdžiui, 2010 metais, parduosite anksčiau, negu po 10 metų, pavyzdžiui, 2019 metais, iš jos pardavimo gautos pajamos bus priskirtos apmokestinamosioms pajamoms, o jei 2020 metais ar vėliau, kai jau bus suėję 10 metų nuo įsigijimo dienos, - tai jau bus neapmokestinamosios pajamos.
