Šiame straipsnyje aptariama turto sugadinimo problematika Lietuvoje, ypač akcentuojant kaltininko nustatymo ir atsakomybės klausimus. Aptarsime atsakomybę už riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat nagrinėsime eismo įvykių atvejus, kuomet apgadinamas turtas. Svarbu žinoti, kokie teisės aktai reglamentuoja šias situacijas ir kaip teisingai elgtis patyrus žalą.
Atsakomybė už Riboženklių Sugadinimą
Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu ,,Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 112 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, jei žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai raštu buvo įspėti tai padaryti.
Riboženklių sugadinimas arba sunaikinimas yra prilyginamas turto sugadinimui arba sunaikinimui, už kurį atsakomybė numatyta ANK 115 straipsnyje. Kai kada riboženklių sunaikinimas arba perkėlimas gali būti vertinamas ir kaip savavaldžiavimas. Dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų - turto sunaikinimo arba sugadinimo, taip pat ir savavaldžiavimo, administracinių nusižengimų teiseną pradeda ir administracinių nusižengimų tyrimą atlieka bei administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Todėl dėl sunaikintų riboženklių asmuo turėtų kreiptis į policiją, o pats, kaip žemės sklypo savininkas, imtis veiksmų dėl jų atstatymo.
Žemės sklypo riboženklių ženklinimas
Atsakomybė už Pasišalinimą iš Eismo Įvykio Vietos
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) KET pažeidimų. Tai yra tokia veika, kai asmuo, suprasdamas arba turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, jog kliudė kitą transporto priemonę, objektą ar asmenį, palieka įvykio vietą, nesilaikydamas KET reikalavimų.
Daug bylų, iškeltų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtų nutrauktos, jeigu laiku kreiptumėtės teisinio patarimo. Patariame, į policiją, įvykio aplinkybių aiškinimuisi, vykti tik pasitarus su teisininkais.
Nuo padarytos žalos dydžio svetimam turtui, priklauso koks bus inkriminuotas straipsnis t.y. Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla. Žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau prįpažįstant įvykį eismo įvykio nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Šioje vietoje norisi atkreipti dėmesį, kad nusižengimas - pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusižengimo padarymas, jis suvokia, kad daro nusižengimą ir nori jį padaryti. Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami.
Tačiau pareigūnui nėra įdomu vairuotojas pajuto ar nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, nesiekia, nors privalo, visapusiškai išnagrinėti bylos, Pareigūnui yra svarbu kuo greičiau viską padaryti, todėl pareigūnas jums inkriminuoja pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje, surašo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.
Žinoma, asmuo sutikdamas su pažeidimu ir sumokėdamas 300, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ar 650 eurus, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, sutaupo savo brangaus laiko, pinigų, išleistų teisinėms paslaugoms, nervų, tačiau, sutikdamas su nusižengimu, net jeigu tikrai nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, jis sau ilgam laikui, o gal net visam, savo vairuotojo charakteristikoje palieka rimtą „dėmę“ ir įvykus kitam kokiam nors KET pažeidimui, šis aptariamas pažeidimas, išliks neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė ateity, turinti įtakos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones ribojimo termino skyrimo.
Baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- Kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur: bauda nuo 600 iki 1 100 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
- Kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur: bauda nuo 850 iki 2 000 Eur privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
- Kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur: bauda nuo 1 000 iki 2 000 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
- Kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur: bauda nuo 2 000 iki 2 600 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Draudimo Žalos Atlyginimas Po Autoįvykio
Draudimo žalos atlyginimas po autoįvykio - tai procesas, kurio metu draudimo bendrovė atlygina finansinius nuostolius, patirtus dėl eismo įvykio. Tai apima tiek transporto priemonės remonto, tiek žalos asmeniui atlyginimą, priklausomai nuo to, kokio tipo draudimą turi eismo įvykio dalyviai.
Svarbu žinoti, kaip vyksta žalos atlyginimo procesas, ką daryti patekus į eismo įvykį, kaip užregistruoti žalą ir sužinoti bylos būseną bei kada ir kaip kreiptis į policiją, kad procesas būtų sklandus ir greitas.
Kiekvienas draudimo įmonės klientas gali sekti savo bylos būseną:
- Interneto portalas
- Telefonu
- E-paštu
Žalos atlyginimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau svarbu žinoti, kad jeigu žala nėra sudėtinga ir visos aplinkybės yra aiškios, procesas gali vykti gana greitai.
Išmokos dydis po eismo įvykio priklauso nuo padarytos žalos tipo ir dydžio. Jei dėl eismo įvykio buvo apgadinta tik transporto priemonė, draudimo žalos atlyginimas gali apimti remonto darbus.
Kad žalos atlyginimas vyktų kuo sklandžiau, svarbu kuo greičiau pranešti apie eismo įvykį draudimo bendrovei ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kruopštus eismo įvykio deklaracijos pildymas yra svarbus etapas.
Jei įvykis yra nedidelis ir nėra sužalotų asmenų, užpildyk eismo įvykio deklaraciją. Registravimas galimas:
- Internetu
- Telefonu
- Asmeniškai
Svarbu žinoti, kad žalos atlyginimas priklauso nuo eismo įvykio aplinkybių ir teisingo eismo įvykio deklaracijos užpildymo. Jei žala yra nedidelė ir aiški, pavyzdžiui, nesudėtingas transporto priemonės sugadinimas, išmoka gali būti atlikta per 3 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo. Kai žala yra didesnė, pavyzdžiui, jei reikalingas remontas arba medicininės paslaugos, išmoka gali būti mokama dalimis.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Žalos Dydžio Nustatymas ir Atlyginimas
Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotais dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentais, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį.
Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis nukentėjusio trečiojo asmens darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą.
Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos (atskaičius laidojimo pašalpas), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie patirtą žalą.
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos.
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinįnukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį. Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą.
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu.
Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis, jeigu jis yra žinomas.
Eismo įvykio kaltininko rašytiniu prašymu atsakingas draudikas turi pateikti jam informaciją apie draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti eismo įvykio kaltininkui ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
Draudėjo Pareigos ir Draudimo Rizikos Padidėjimas
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Draudimo bendrovės logotipai
tags: #turto #sugadinimas #kaltininko #nustatymas