Nekilnojamojo turto dovanojimas ir atsisakymo galimybės Lietuvoje

Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui. Teisinių žinių apie turto dovanojimą turėjimas padės užtikrinti, kad šis procesas įvyks sklandžiai ir vėliau nekils jokių klausimų. Oficialios dovanojimo sutarties sudarymas leis ateityje išvengti ginčų su kitais į turtą pretenduojančiais asmenimis ar problemų dėl gautos dovanos deklaravimo.

Dovanojimo sutartis: kas tai?

Apibendrinant tai kas išdėstyta, dovanojimas - tai dvišalė sutartis, kuria vienas asmuo neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitam asmeniui nuosavybės teise arba atleidžia tą asmenį nuo turtinės pareigos. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Dovanoti negalima turto, kuris nėra dovanotojo nuosavybė, taip pat turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje.

Reikalavimai dovanojimo sutarčiai

Dovanojimo sutartis įstatymų nustatytais atvejais turi būti rašytinės formos bei patvirtinta notaro. Jei dovanojamo daikto ar turto vertė didesnė negu 1500 eurų, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma raštu. Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos. Sutartį taip pat reikia įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre, tvarkomame „Registrų centro“.

Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes. Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos. Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.

Svarbūs aspektai dovanojant nekilnojamąjį turtą

Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas - reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.

Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius.

Dovanojimo atsisakymas

Apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovaną. Tačiau jeigu dovanojimo sutartis buvo rašytinė, dovanotojas turi teisę reikalauti nepagrįstai atsisakiusio priimti dovaną apdovanotojo atlyginti dėl atsisakymo atsiradusius nuostolius. Dovanotojas neturi teisės bet kada susigrąžinti dovanos. Jis negali į dovanojimo sutartį įtraukti sąlygos, leidžiančios jam vienašališkai atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę.

Tačiau dovanotojas gali nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jei dovaną gavęs asmuo sąlygos nevykdo, dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad sutartis būtų panaikinta ir turtas grąžintas.

Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo

• Kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja.
• Kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
• Jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo gražinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją. Šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai dovana buvo buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės.

Mokesčiai dovanojant nekilnojamąjį turtą

Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių. Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę.

Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Jei ši suma didesnė kaip 100 eurų, 15 proc. dydžio pajamų mokesčiu apmokestinama visa dovanos vertė. Kitais atvejais, gavus pinigines ir nepinigines dovanas iš juridinių asmenų (išskyrus nepiniginę dovaną ne iš darbdavio, kurios vertė nėra didesnė kaip 100 eurų), gyventojo dovanojimo būdu gautos pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu nuo pirmo euro.

Parduoti dovanojamą turtą

Teisės aktai nenustato minimalių ar maksimalių terminų, kada galima parduoti dovanojimo būdu gautą turtą. Pavyzdžiui, pajamų mokesčiu neapmokestinamos dovanoto turto pardavimo pajamos, gautos pardavus teisiškai registruotiną kilnojamąjį daiktą, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo. Jeigu pardavus dovanojimo būdu įgytą turtą jo pardavimo pajamoms nėra taikomos aukščiau minėtos lengvatos, pajamų mokesčiu, taikant 15 proc. tarifą, apmokestinamas skirtumas, apskaičiuotas iš gautų turto pardavimo pajamų atėmus dovanos gavimo dieną egzistavusią turto vertę pagal tikrąją rinkos kainą ir kitus su šio turto įsigijimu ar pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Pavyzdžiui: Jei gyventojas iš tetos dovanų gavo butą, kurio dovanojimo sandoryje nurodyta rinkos eurų vertė yra 50000 eurų, jis turi deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo 47500 eurų, gautų iš buto vertės atėmus 2500 eurų. Šioje situacijoje tai sudarys 7125 eurų. Jei gyventojas po dvejų metų šį butą parduos už 55000 eurų, tai turės sumokėti 15 procentų pajamų mokestį nuo 5000 eurų - skirtumo tarp pardavimo vertės ir buto gavimo dieną egzistavusios jo rinkos vertės.

Sutuoktinių nuosavybė

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Į asmeninio turto sudėtį įeina:

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Lėšos, kaip žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Turto padalinimas santuokos nutraukimo atveju: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.

Bendroji nuosavybė - kas tai?

Visų pirma tam, kad bendrasavininkai žinotų visas savo teises bei atsakomybes reikia tikslai apibrėžti, kas yra bendroji nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji dalinė nuosavybė

Svarbu žinoti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.

Bendroji jungtinė nuosavybė

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Reikia žinoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

NT bendrasavininkų teisės

Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:

• Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas.
• Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas.
• Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.

NT bendrasavininkų pareigos

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:

• Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Dovanų grąžinimas išsituokus

Artėjant šventėms daugelis ieško dovanų ir antrosioms pusėms. Tokiais atvejais dažnai santykiams pablogėjus dovanotojas siekia atsiimti įteiktą daiktą ar pinigus. Sutuoktinis, kuris yra nekaltas dėl santuokos nutraukimo, gali reikalauti, kad kaltasis grąžintų bet kokias gautas dovanas: su ar be progos įteiktus pinigus, akcijas, juvelyrinius dirbinius. Visgi vestuvinio žiedo atiduoti buvusiam sutuoktiniui kaltasis dėl santuokos iširimo neturi. Tai numato įstatymas ir sąlygos galioja, jei nėra pasirašyta vedybų sutartis arba joje paminėti kitokie reikalavimai dėl dovanų grąžinimo. Kaltasis neturi teisės reikalauti grąžinti dovanas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad galima padovanoti tik asmeninės nuosavybės teise turimus pinigus. Jei įteikęs dovaną sutuoktinis prieš kitą atliko veiksmus, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas, sutuoktinis gali reikalauti dovaną jam grąžinti. Sutuoktinis gali kreiptis dėl dovanojimo panaikinimo per vienerius metus skaičiuojant nuo tos dienos, kai sužino apie tokius veiksmus.

Pasak advokatės, svarbu žinoti, jog dovanos įteikimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą yra nereikšmingi. „Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įstatymas numato, kad abi pusės turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam santuokos metu dovanotus nekilnojamuosius daiktus. Visgi teisės aktai numato tam tikrus ribojimus. Pirmiausia, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti įteiktą žemę, gyvenamąsias patalpas ar kitą nekilnojamąjį turtą pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų. Be to, nekilnojamasis daiktas naujojo savininko neturi būti perleistas tretiesiems asmenims“, - sako R. Cibulskienė.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma individualia teisine konsultacija. Norint gauti išsamesnę informaciją, rekomenduojama kreiptis į teisininką.

tags: #ar #galima #atsisakyti #dovanoto #turto