Ar galima bute laikyti šunį: sąlygos ir reikalavimai Lietuvoje

Vis daugiau žmonių renkasi dalintis gyvenimu su keturkoju draugu - šuo tampa ne tik šeimos nariu, bet ir kasdienybės palydovu, emocine atrama. Tačiau gyvenant daugiabutyje ar kitoje bendro naudojimo erdvėje, šis pasirinkimas kartais gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir įtampą dėl kaimynų. Šiame įraše atsakysime į dažniausius klausimus apie šuns laikymą daugiabutyje: ar būtinas kaimynų sutikimas, kokie reikalavimai taikomi šunų savininkams, kada kyla daugiausiai nesutarimų ir - svarbiausia - kaip jų išvengti.

Ar reikia kaimynų sutikimo laikant šunį - teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje laikyti šunį daugiabutyje galima be atskiro leidimo ar kaimynų sutikimo - jei gyvūnas laikomas atsakingai ir nepažeidžia kitų gyventojų teisių. Vis dėlto yra keli svarbūs niuansai, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam šuns šeimininkui, ypač jei gyvenate mieste ar bendruomenėje:

• Butas - jūsų asmeninė erdvė. Jei šuo laikomas tik bute, nevedžiojamas bendrose patalpose be pavadėlio, nedrasko sienų ar nekelia triukšmo, kaimynų leidimas nereikalingas. Šuo laikomas kaip privatus turtas - svarbu tik laikytis bendrų elgesio ir higienos taisyklių.
• Bendrosios patalpos ir kiemas - visų gyventojų atsakomybė. Jei ketinate statyti voljerą, lauko būdą ar vedžioti šunį kieme be pavadėlio, gali prireikti kaimynų ar namo bendrijos pritarimo. Tai dažniausiai susiję su bendro naudojimo teritorijų tvarka, kurią nustato savivaldybė arba gyvenamųjų namų administravimas.
• Triukšmo ir higienos pažeidimai - pagrindas skundui. Net jei turite teisę laikyti šunį, bet jis nuolat loja, trikdo kitų poilsį ar paliekamas vienas kelia nerimą (pvz., kaukia visą dieną), kaimynai gali kreiptis į savivaldybės gyvūnų priežiūros skyrių arba policiją. Tai nėra tiesiog šuns buvimo klausimas - tai viešosios tvarkos.
• Veislės apribojimai. Kai kurioms pavojingomis laikomoms šunų veislėms gali reikėti papildomų reikalavimų atitikimo dėl laikymo ir vedžiojimo, todėl verta pasitikrinti, ar jūsų augintiniui netaikomi tokie ribojimai.

Taigi, nors formaliai kaimynų sutikimo nereikia, verta laikytis pagarbos principo - bendrauti, informuoti, o kartais ir iš anksto pasikalbėti. Tinkamai prižiūrimas ir sveikas šuo - rečiau kelia problemas. O tam, kad šuo būtų ramus ir sotus, reikėtų pasirūpinti ne tik vedžiojimu ar dresūra, bet ir tinkama mityba. Sausas maistas šunims, pritaikytas pagal amžių, dydį ar aktyvumo lygį, gali padėti palaikyti gyvūno elgesio stabilumą.

Kada kyla daugiausiai konfliktų su kaimynais?

Nors pats šuns laikymas bute paprastai nebūna problema, tačiau tam tikros situacijos tampa kaimynų nepasitenkinimo priežastimi. Dažniausiai nesutarimai kyla ne dėl paties gyvūno buvimo, o dėl jo elgesio, šeimininko priežiūros trūkumo ar nepagarbos bendrai aplinkai. Štai keli scenarijai, kuriuos verta žinoti iš anksto:

• Nuolatinis lojimas ar kaukimas. Šunys, ypač palikti vieni ilgam laikui, gali garsiai reikšti savo nerimą. Net jei jums atrodo, kad augintinis yra „tiesiog balsingas“, triukšmas už sienos greitai tampa rimta problema kitiems. Tai dažniausia skundų priežastis, galinti baigtis ne tik pykčiais, bet ir administracinėmis priemonėmis.
• Netvarka bendrose erdvėse. Jei šuo vedamas per laiptinę be pavadėlio, paliekami šlapimo kvapai ar plaukai, o šeimininkas nesiima priemonių tvarkai palaikyti - kaimynų kantrybė greitai senka. Atsakomybė už augintinį apima ir bendrą higieną.
• Vedžiojimas be kontrolės. Nors jūsų augintinis jums atrodo draugiškas, kiti gyventojai - ypač su mažais vaikais ar bijantys šunų - gali jaustis nesaugiai. Net mažas šuo be pavadėlio, bėgantis link nepažįstamo žmogaus, gali būti laikomas grėsme.
• Nepakankama priežiūra - gyvūnas išalkęs ar nervingas. Kai šuniui trūksta maisto, dėmesio ar judėjimo, jis dažnai tampa neramus, loja ar elgiasi destruktyviai. Vienas iš sprendimų - užtikrinti, kad gyvūnas būtų gerai šeriamas. Kokybiškas sausas maistas šunims, kurį galite įsigyti lt parduotuvėje, padeda palaikyti ne tik gerą savijautą, bet ir ramų elgesį.

Svarbiausia - atsiminti, kad net mylimiausias šuo aplinkiniams gali tapti nemalonumu, jei šeimininkas neparodo atsakomybės. O nedideli įpročiai, tokie kaip reguliarus vedžiojimas, švara ir tinkama mityba - leidžia išvengti daugumos konfliktų dar prieš jiems prasidedant.

Kaip palaikyti gerus santykius su kaimynais turint šunį?

Gyvenant daugiabutyje svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir palaikyti draugišką atmosferą su kaimynais. Net jei formaliai turite teisę laikyti augintinį, šilti santykiai su aplinkiniais gali padėti išvengti skundų ir įtampos. O tam reikia visai nedaug - šiek tiek empatijos, atsakomybės ir pagarbos bendrai erdvei. Štai keletas praktiškų patarimų:

• Bendraukite atvirai. Jei neseniai atsikraustėte su šuniuku - trumpas, draugiškas prisistatymas kaimynams gali padėti išsklaidyti bet kokias baimes. Jei šuo kartais loja - užsukite atsiprašyti ir pasakykite, kad ieškote sprendimų. Atvirumas kuria pasitikėjimą.
• Laikykitės vedžiojimo etiketo. Šuo visuomet turėtų būti su pavadėliu, net jei jis mažas ir „niekam nieko nedaro“. Be to, nepamirškite maišelių - palikta „staigmena“ kieme ar ant šaligatvio dažnai tampa priežastimi skundui.
• Prižiūrėkite šuns elgesį laiptinėje. Jei jūsų šuo loja ar puola į laiptinę įeinančius žmones, verčiau praleiskite juos pirmus. Taip parodysite pagarbą, net jei gyvūnas neagresyvus.
• Užtikrinkite gerą šuns savijautą. Ramus, pavalgęs ir fiziškai išsikrovęs šuo - mažiau los, nekandžios baldų ir nesukels triukšmo. Čia labai svarbi mityba - sausas maistas šunims, pritaikytas pagal dydį, amžių ir aktyvumą, ne tik palaiko fizinę sveikatą, bet ir gali turėti įtakos augintinio elgsenai.
• Reaguokite į skundus ramiai. Jei kaimynas išreiškia nepasitenkinimą, neatsakykite agresija. Išklausykite, pasiūlykite sprendimą - galbūt užtenka pakeisti vedžiojimo laiką ar labiau prižiūrėti šunį, kai išeinate iš namų.

Smulkmenos daro didelį skirtumą. Kuo daugiau pagarbos parodysite kitiems gyventojams, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų keturkojis bus priimamas kaip bendruomenės dalis, o ne kaip triukšmo šaltinis.

Ką daryti, jei kyla nesutarimai?

Net ir stengiantis būti atsakingu šuns šeimininku, kartais konfliktų su kaimynais išvengti nepavyksta. Vieniems trukdo lojimas, kitiems - augintinio vedžiojimas kieme ar net pati jo buvimo idėja. Tokiais atvejais svarbiausia - išlikti ramiam ir ieškoti konstruktyvių sprendimų. Štai keli žingsniai, kurie gali padėti:

• Pasikalbėkite tiesiogiai. Dažnai nesusipratimai kyla dėl informacijos trūkumo ar klaidingų prielaidų. Paprastas, ramus pokalbis gali padėti išspręsti problemą dar prieš jai peraugant į skundą. Galite paklausti, kas tiksliai trukdo, ir pasiūlyti kompromisą - pavyzdžiui, keisti vedžiojimo laiką ar pasirūpinti papildoma dresūra.
• Stebėkite šuns elgesį. Jei šuo loja jums nesant namuose - tai gali būti streso ar nuobodulio ženklas. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru arba dresuotoju. Kartais padeda net paprasti sprendimai - žaislai, ilgesni pasivaikščiojimai ar kokybiškas maistas.
• Kreipkitės į bendriją ar administratorių. Jei situacija kartojasi arba kyla nesutarimų dėl bendro naudojimo teritorijų (pvz., kiemo, voljero), verta tartis su gyvenamojo namo bendrija. Dažnai administratoriai padeda rasti abiem pusėms tinkamą sprendimą.
• Kraštutiniais atvejais - institucijos. Jei konfliktas perauga į skundus dėl gyvūno laikymo sąlygų, triukšmo ar agresyvaus elgesio, gali tekti bendrauti su savivaldybės viešosios tvarkos specialistais ar policija.

Ar šuo daugiabutyje yra gera idėja?

Mes dažnai susiduriame su šio sprendimo priešininkais. Tačiau tai yra klaidinga nuomonė, nes yra veislių, kurios idealiai tinka gyventi daugiabučiame name. Žmonės, kurie ilgą laiką išvyksta iš namų, išmoko šuniuką gamtinius reikalus atlikti ant palučių. Kartais augintiniai būna išmokomi išeiti pasivaikščioti kas 2 valandas. Taigi šunys gali priprasti prie bet kokio gyvenimo būdo būdo. Tačiau šuniui reikia suteikti tinkamą fizinę apkrovą pagal jo veislę ir amžių.

Kai kurios šunų veislės, paprastai mažos, vis dažniau perkamos laikyti daugiabučiuose. Deja, ne visada jiems bus gerai mažame plote. Jie gali būti labai garsūs, o tai sukelia kaimynų skundus.

Štai keletas veislių, kurios dažnai rekomenduojamos gyvenimui daugiabutyje:

• Prancūzų buldogai - Ši veislė mėgsta žaisti, atlieka komandas, jam iš esmės nereikia daug judesio. Jie ypač rekomenduojami šeimoms su vaikais ir pagyvenusiems žmonėms, kurie gyvena ramų gyvenimo būdą. Šis šuo yra „sofinio“ tipo, todėl žmonės, kurie mėgsta sportą ir veiklą lauke, neturėtų jo pasirinkti. Buldogas draugiškas su kitais šunimis (su sąlyga, kad socializacijos procesas yra vykdomas teisingai), o jo triukšmingumo lygis apibūdinamas kaip vidutinis.
• Maltos bišonas - baltas, aktyvesnis už savo pirmtaką, apibūdinamas kaip šeimos šuo. Šis šuo yra vidutinio aktyvumo ir yra ramaus temperamento. Jis mėgsta žmonių kompaniją, dėl to daug kas jį įsimyli. Maltos bišonai rekomenduojami vidutinio aktyvumo žmonėms. Jie mielai bėga paskui kamuolį parke ir eina ilgesnių pasivaikščiojimų. Tačiau ši veislė nerekomenduojama žmonėms, kurie dažnai nebūna namuose. Maltos bišonas labai blogai toleruoja atskyrimą nuo savo globėjo.
• Mopsas - kaip ir prancūzų buldogas, yra mažas šuo, idealiai tinkantis daugiabučiai, su sąlyga, kad jis nebus paliktas vienas ilgoms valandoms. Tai tipiškas kompanijos šuo, kuriam sunki yra vienatvė. Jis nėra labai aktyvus, tačiau labai mėgsta glostymus, dėmesį.
• Jorkšyro terjeras - kitaip žinomas kaip jorkas. Mažame plote ji jaučiasi gerai, jei turi daug veiklos. Veislė iš prigimties yra labai gyva ir energinga, tačiau, deja, triukšminga. Dėl savo pradinės paskirties - kenkėjų naikinimo - jorkas turi gana stiprų medžioklės instinktą.
• Taksas - yra tinkamas šuo laikyti daugiabutyje. Tačiau ne visi žino apie jo medžioklės instinktą ir aktyvaus gyvenimo poreikį. Tai labai judrus, triukšmingas šuo su polinkiu priaugti svorio. Kiekvieną dieną jis turi gerai judėti. Taksas mėgsta kasti, todėl savininkas turėtų jį nuvežti į mišką ar pievą.
• Škotijos retriveris - Daugiabutyje gerai jausis naujasis Škotijos retriveris, kuris yra draugiškas, greitai mokosi, tačiau vis tiek reikalauja daug kasdienės veiklos.

Priešingai nei atrodo, dėl didelio šuns nereikia įsigyti namo ar didelio buto. Žinoma, namas su sodu savininkams palengvina reikalus, tačiau gyventi su dideliu augintiniu bute įmanoma, nes bet kokiu atveju šuniui ir taip reikia papildomų pramogų, nesvarbu, ar tai būtų vienos šeimos namas, ar butas daugiabutyje. Šeimininkas turėtų suteikti šuniui pakankamai vietos. Labai mažame kambaryje gyvūnas gali nerasti savo vietos žmogaus erdvėje. Be to, šuniui turėtų būti užtikrinta pakankama fizinė apkrova.

Pavojingų šunų veislės Lietuvoje

Seimas priėmė naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis daugiabučiuose uždrausta laikyti pavojingus šunis bei jų mišrūnus. Pavojingais šunimis laikomi šių veislių šunys ir jų mišrūnai:

• Amerikiečių Stafordšyro terjeras
• Stafordšyro bulterjeras
• Amerikiečių buldogas
• Argentinos dogas
• Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
• Kangalą (Turkų aviganį)
• Kaukazo aviganį
• Pietų Rusijos aviganis

Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.

Kiti svarbūs aspektai

• Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai.
• Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis, privalo turėti savivaldybės išduotus leidimus.
• Dalis tarp lietuvių populiarių gyvūnų, pavyzdžiui, ežiukai ar voverės skraiduolės, netrukus šalyje bus uždrausti.
• Remiantis leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašu, be jokių papildomų sąlygų Lietuvos gyventojai gali laisvai laikyti ir veisti: Dygliuotąsias peles, Smiltpeles, Nilines žolpeles, ir kt.

tags: #ar #galima #bute #laikyti #suni