Lietuvos įstatymuose yra nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui, jei pastarasis nenušalina nuo darbo neblaivaus darbuotojo, o darbuotojui - atsakomybė, jei jis neblaivus. Didesnis dėmesys yra sutelktas į transporto sektorių, ten blaivumo patikros atliekamos jau ilgą laiką.
Šio pažeidimo kontekste sprendžiant asmens kaltės klausimą svarbu nustatyti du elementus: vietos, kurioje asmuo buvo, viešumą bei aplinkybę, kad asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Pagal teismų praktiką girtumas, kai nėra būtinas konkretus jo laipsnis, įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau ne visuomet jie yra pateikiami teismui. Ar tokiu atveju teisėjai kiekvienam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėtų nutraukti bylą ir taip nesiekti išaiškinti tiesos?
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje konstatuota, kad nors asmens girtumas nebuvo nustatytas anksčiau nurodytomis priemonėmis, tačiau faktas, kad asmuo neblaivus, buvo akivaizdus. Kitas pavyzdys: Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje asmens girtumas buvo nustatytas aplinkinių žmonių liudijimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad netikėti liudytojų parodymais, kurie teisme taip pat duoti pastaruosius įspėjus apie atsakomybę už melagingą liudijimą, be to, jie vieni kitiems neprieštaravo, iš esmės buvo nuoseklūs, nėra jokio pagrindo. Be to, remdamasis ATPK 257 straipsniu, teismas turi teisę vertinti byloje esančias aplinkybes ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, norėčiau pažymėti, kad bylose būna įvairių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių žmogaus kaltę.
Siūlomi Administracinių Nusižengimų Kodekso pakeitimai
Pagal dabartinį kodeksą, necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia 30-140 eurų baudą.
Projekte numatyta, kad bauda grėstų ir už išvardytus veiksmus internete. Iniciatoriai argumentuoja, kad pastaruoju metu socialiniai tinklai ar kitos informacinės ir ryšių technologijos įgauna vis didesnę reikšmę, o administraciniai nusižengimai daromi ir virtualioje erdvėje.
„Reaguojant į besikeičiančias aplinkybes būtina ir ANK nustatyti, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ne tik viešoje vietoje, bet ir socialiniuose tinkluose ar naudojant informacines ir ryšių technologijas“, - rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad teismų praktikoje vieša interneto erdvė ir yra prilyginama viešajai vietai Administracinių nusižengimų kodekso kontekste, tačiau tiesiogiai įrašytas draudimas atgrasytų nuo tokio elgesio.
„Manytina, kad aiškiai suformuluota ANK norma, draudžianti necenzūrinius žodžius interneto erdvėje, palengvintų ne tik jos taikymą, tačiau turėtų ir prevencinę reikšmę, nes konkrečiai apibrėžta teisės norma leidžia suprasti, kokio elgesio tikimasi, ir tokiu būdu iš anksto atgraso nuo draudžiamos veikos darymo“, - sakoma aiškinamajame rašte.
Tokiu siūlymu suabejojo Teisingumo ministerija, kuri laikosi pozicijos, kad necenzūrinių žodžių ar gestų interneto erdvėje įtraukimas į straipsnį dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ANK būtų mechaninis. Taip pat tarp pastabų projektui ministerija nurodo, kad interneto erdvę reguliuoja ne viešąją tvarką nustatantys teisės aktai, o Visuomenės informavimo įstatymas.
VRM atsako, kad nemaža visuomeninio gyvenimo dalis persikelia į internetinę erdvę, pvz., joje vyksta nuotoliniai mokymai, renginiai, tad joje irgi turėtų galioti viešosios tvarkos reikalavimai.
„Viešoji tvarka“ suprantama kaip visuomenėje priimtos, pagarbos vieni kitiems principu pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, susiformavusios pagal teisės ir moralės normas, papročius. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo“, - VRM rašo projekto derinimo pažymoje.
Kitas siūlymas yra į straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo perkelti neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Tai užtrauktų 30-140 eurų baudą, kai šiuo metu šis pažeidimas yra įrašytas prie alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose ir gresia 20-100 eurų bauda.
Siūlymas aiškinamas tuo, kad vien tik neblaivaus asmens pasirodymas viešojoje vietoje savaime neužtraukia administracinės atsakomybės, o tik kartu su nederamu elgesiu, todėl turi būti įrašytas prie viešosios tvarkos pažeidimo.
„Žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas, griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti“, - sakoma rašte.
Baudų didinimas
Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vardu į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtrauktas pasiūlymas pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 484 ir 491 straipsnius. Svarstyti šį klausimą numatoma balandį.
Nors įstatymo pakeitimo projektus registravo dar buvęs VRM ministras, E. Misiūnas DELFI sakė neįžvelgiantis jo idėjose taisytinų dalykų.
„Manau, kad projektas yra pateiktas tinkamai, geras, atitinka šios dienos lūkesčius ir problemas. Kol kas minčių taisyti ir tobulinti nėra“, - tikino jis.
Vadovaujantis Seimui pateiktais siūlymais, alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę gali užtraukti baudą nuo 20 iki 100 eurų. Darant tai pakartotinai - nuo 100 iki 200 eurų.
Šiuo metu už tokius pažeidimus baudžiama nuo 14 iki 30, pakartotinai - nuo 30 iki 90 eurų.
Savo ruožtu sprendimas maudytis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, apsvaigus, savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir elgesio ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų nesilaikymas, siūloma, užtrauktų baudą nuo 100 iki 500 eurų. Pakartotinai - nuo 500 iki 900 eurų.
Tiesa, E. Misiūnas pripažino, kad baudų dydžiai gali keistis juos svarstant Seime, Parlamento narių iniciatyva.
„Matote, mūsų požiūris į tam tikrų pažeidimų pavojingumą keičiasi. Jei Seimo nariai nuspręstų, kad prioritetu įvardijame kovą su alkoholiu, tai galėtų būti prevencinė priemonė kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, prieš vaikus, gali būti, kad galbūt bus siūlymų nuobaudas didinti“, - svarstė ministras.
Tačiau kalbėdamas apie tai jis aiškino, kad kriminologai yra nurodę, kad nuobaudų griežtinimas efektą suteikia trumpalaikį, o vėliau pažeidimų padaroma tiek, kiek anksčiau.
Vis dėlto, sutiko E. Misiūnas, jei nuosekliai būtų laikomasi vienos linijos - kovoti su alkoholizmu, baudos galėtų būti didinamos ir už aptariamus pažeidimus.
„Reikėtų kreipti dėmesį į tokius pažeidimus ir laikytis nuoseklios pozicijos, kad alkoholizmas, smurtas artimoje aplinkoje - prioritetinės mūsų problemos“, - aiškino pašnekovas.
Koks asmuo gali būti baudžiamas
Paklausus, kuo smurtas artimoje aplinkoje susijęs su pasirodymu neblaiviam viešoje vietoje ar viešu alkoholio vartojimu, E. Misiūnas tikino, kad žiūrėti į tai reikia kompleksiškai - siekiama sumažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą.
„Be to, nereikia suprasti neteisingai, ką reiškia neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje. Tai nereiškia, kad žmogus, apgirtęs 0,4 prom., eina namo ir jau čia bus pažeidimas. Ne visai tiesa. Kaip aš sakau, jei žmogus eina per vieną plytelę, tai dar ne bėda, bet jei per 3, griūva, atsistoja ir vėl griūva - tai jau tipinė situacija. Jei bus priimta atsakomybė, žmonės žinos, kas gali grėsti, vartodami alkoholį įvertins savo galimybes, gal vienas ar kitas jo atsisakys“, - ko siekiama, aiškino jis.
Jei Seimas projektui pritartų, E. Misiūno manymu, baudų pokyčiai galėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. arba nuo 2018 m. sausio 1 d.
Prevencinės priemonės
Neblaivūs darbuotojai darbo vietoje kelia nemažų problemų darbdaviams, dėl mažėjančios darbo kokybės, darbuotojo darbo našumo, kylančių socialinių ir vadybinių problemų, padidėjusios nelaimingų atsitikimų ir mirčių darbe rizikos. Tyrimai liudija, kad neblaivumas darbo vietoje yra didelė problema.
Todėl tiek politikai, tiek darbdaviai, tiek patys dirbantieji turi ieškoti šios problemos sprendinių. Tarptautinė darbo organizacija saugumui jautriose industrijose (transportas, chemija ir pan.) rekomenduoja blaivumo patikras.
2014 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų darbovietėse visiškai nevartoja 55 proc. dirbančiųjų. Bent kartą per paskutinius 12 mėn. alkoholį darbe vartojo 15 proc., o bent kartą apsvaigę į darbą atėjo 6 proc. darbuotojų. Bendrai, visų Lietuvos dirbančiųjų mastu naujesnių visuomenės apklausomis surinktų duomenų neturime. 43 proc.
DASATA - naujos kartos Darbo saugos procesų, mokymų ir dokumentų valdymo sistema
Viena tokių sistemų yra VGTU mokslininkų ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ specialistų sukurta biometrinė blaivumo patikros sistema dirbkblaivus.lt. Ši blaivumo patikros sistema veikia automatizuotai, patikrinimas trunka 9 sekundžių, kurių metu darbuotojas pučia į šiaudelį, tuo pat metu skanuojamas ir atpažįstamas jo veidas, ir duomenys keliauja į duomenų bazę. Jeigu darbuotojas neblaivus - darbdavys gauna apie tai pranešimą žinute ir gali imtis atitinkamų priemonių.
Remdamiesi šios sistemos kaupiama centralizuota duomenų baze, kurioje užfiksuoti paskutinių 6 mėnesių blaivumo patikros rezultatai, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešojo administravimo katedros darbuotojai dr. Ilona Tamutienė ir dr.
VDU mokslininkų atlikta analizė rodo, kad iš visų tikrintų darbuotojų 0,33 proc atėjo į darbą neblaivūs. Dažniausiai tai labai lengvas girtumas, vidutiniškai - 0,37 promilės, tačiau buvo atvejų, kai darbuotojas ateina į darbą ir esant labai sunkiam 3 promilių girtumui.
Įmonėse, kuriose atliekama neblaivumo patikra, apsvaigusių darbuotojų dalis yra santykinai maža, o vidutinis girtumo laipsnis - mažas. Taigi galima daryti prielaidą, kad blaivumo patikra veikia kaip prevencinė priemonė.
Rezultatai atskleidė, kad rečiausiai į darbą neblaivūs atvyksta transporto sektoriaus darbuotojai. Nors viešojoje erdvėje dažniau atkreipiamas dėmesys į transporto ir statybų sektorius, tačiau blaivumo patikros rezultatai atskleidė, kad žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai į darbą ateina neblaivūs net 5 kartus dažniau.
Apdirbamosios gamybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos - 4 kartus, administravimo ir aptarnavimo - 3,5, statybos -3 kartus , o apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus - 2 kartus daugiau.
Transporto sektoriaus mažiausią neblaivumo paplitimo rodiklį paaiškintų dvigubas testavimas, t. y. jau gana ilgai vykdomos atsitiktinės kelių policijos vairuotojų patikros. Prie to prisideda ir visuomenės sąmonės kėlimo veikla, tokia kaip „Stop karui keliuose“ ir panašios.
Maždaug trečdalis alkoholį vartojančių asmenų jį vartoja žalingai, t.y. iki prisigėrimo. Šią problemą dar kartą patvirtina ir blaivumo patikros rezultatai.
Pirmadieniais neblaivių darbuotojų užfiksuojama beveik du kartus daugiau nei kitomis savaitės dienomis. Tokia situacija parodo, kad darbuotojai savaitgaliais išgeria per didelius kiekius ir, akivaizdu, kad alkoholio vartojimas užsitęsia per ilgai. Į šiuos rodiklius dėmesį turėtų atkreipti ir darbdaviai, ir darbuotojai.
Atlikus literatūros analizę išryškėjo kelios mokslininkų nuomonės apie blaivumo patikros kaip prevencinės priemonės veiksmingumą. Teigiama, kad blaivumo patikros gali būti veiksmingos (kaip rodo ir transporto sektoriaus rodikliai Lietuvoje), tačiau tik organizacijos lygmenyje.
Teigiama, kad tik blaivumo patikros visuomenės lygiu nėra veiksmingas alkoholio vartojimo mažinimo būdas, nes darbuotojai, kurie linkę nespręsti šios problemos, išeina iš darbo ir susiranda darbovietę, kurioje blaivumo patikros neatliekamos.
Yra autorių, teigiančių, kad darbovietėse, įsidiegusiose blaivumo patikros sistemas, išauga neatvykimo į darbą skaičiai (dėl mediciniškai pristatytų pažymų ir nepateisinamų pravaikštų). Šios įžvalgos patvirtina, kad nuolatinės patikros yra veiksminga prevencinė priemonė atgrasanti eiti į darbą neblaiviam (ar pagiringam).
Kita vertus, teigiama, kad įmonės, kurios įdiegia blaivumo patikras, kelia savo prestižą, viešai deklaruodamos savo saugumo ir socialinės atsakomybės politiką.
Tuo metu kalbėdamas apie atvejus, jei maudomasi draudžiamoje vietoje ar draudžiamu laiku, apsvaigus, nesaugiai elgiamasi ant užšalusio vandens telkinio, ministras pripažino, kad baudos už šiuos pažeidimus - tikrai didelės, tačiau esą pagrįstos.
„Suprantu žvejus - mėgėjus, profesionalus, kurie turi pomėgių, bet kartais jie gal net nepagalvoja apie pavojų savo gyvybei, šeimoms ir valstybės atsakomybę. Reikia gelbėti, kviesti ugniagesius, važiuoti... Tokios nuobaudos galbūt žmogui parodytų, kad mes tą veiklą vertiname kaip pavojingą. Jei jis nesuvokia grėsmės savo sveikatai, gyvybei, mes, kaip valstybė, parodome, kad „Būk geras, pagalvok, mes tave saugome“, - aiškino jis.
Pasak E. Misiūno, jei būtų galima aptverti vandens telkinius tvora jiems užšalus, tai būtų pati geriausia saugos priemonė, tačiau tokio dydžio nuobaudos esą - tarsi nematoma tvora.
„Tai tikrai didelės baudos. Sutinku. Tačiau, matote, tai tarsi tvora, sakanti: „Gerbiamas žvejy, nerizikuok“. Jei nesuprantama, kad tai pavojus gyvybei, gal tą padaryti padės baudos“, - įžvelgė jis.
Kitos iniciatyvos
Savo ruožtu dar gruodį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis DELFI sakė esantis tikras, kad jau pavasario sesijoje Seimas patvirtins jo siūlomą alkoholio vartojimo mažinimo priemonių komplektą.
„Turėtų būti priimtas sprendimas, kuris jau yra įsigaliojęs dalyje savivaldybių (pavyzdžiui, Šiaulių rajono), kad viešuose kultūros ir sporto renginiuose draudžiama pardavinėti alkoholį ir ateiti į juos apsvaigus. Tokiu atveju reikia labai aiškių sankcijų kas bus, jei žmogus vis dėlto eis į tokius renginius neblaivus ir trikdys žmonių poilsį“, - įžvelgė politikas.
Jo teigimu, dabar situacija yra tokia, kad policijos rėmėjai ir pareigūnai tiesiog įspėja neblaivius žmones. Bet jei nutiktų piktybinis atvejis, pripažino R. Karbauskis, pritrūktų teisinių galimybių, kad būtų skirta derama bauda.
„Manau, kad kompleksiškai žiūrint į visą alkoholio kontrolės sistemą, kuri bus pateikta Seimo pavasario sesijoje, - ir specializuotos parduotuvės, ir renginiai, ir reklamos draudimas, ir taip toliau, manau, turėtų būti ir tai (dėl neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę - DELFI) išnagrinėta. Nemanau, kad dabar reikia skubėti su kai kuriais sprendimais. Geriau viską kompleksiškai pergalvoti ir tada priimti“, - sakė Valstiečių ir žaliųjų lyderis.
Anot jo, kai dauguma žmonių laikosi tam tikros taisyklės, vienas ar kitas asmuo, kuris norėtų ateiti ir elgtis kitaip, iškrenta iš konteksto.
„Mūsų žmonės yra kultūringi, išsilavinę, bet protą labai dažnai sumaišo alkoholis“, - tikino politikas.
R. Karbauskis buvo įsitikinęs, kad pakitimus dėl alkoholio vartojimo gali pavykti priimti jau šių metų pradžioje, nes politinės valios Seimas turi pakankamai. Nors jis žadėjo ir kad bus pasirūpinta pereinamuoju laikotarpiu, kad žmonės suprastų pokyčius, prie jų priprastų, įspėjo, kad kai kurie pakeitimai įsigalios iš karto.