Perkūnija - gamtos reiškinys, kuris gali būti pavojingas, ypač jei esate lauke, šalia vandens telkinių. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos specialistai pataria, kaip elgtis perkūnijos metu, kad išvengtumėte nelaimės.
Pavojai perkūnijos metu
Gana dažnai nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose. Išgirdus perkūniją, reikia kuo skubiau išlipti iš vandens, bent jau stengtis apsiauti apavą guminiu padu.
Kur pasislėpti nuo žaibo?
Labai pavojinga slėptis po aukšta stogine, statiniu arba kalvos viršūnėje, būti šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos, dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis, bėgti. Palūkėti, kol praeis perkūnija, reiktų nedidelėje lomoje (įduboje), krūmokšniais apaugusioje giraitėje arba stataus šlaito papėdėje.
Išgirdai perkūniją - bėk į krūmus?
Taip, šis posakis labai teisingas. Geriausia pasislėpti krūmuose, nes nėra duomenų, kad žaibas kada nors būtų trenkęs į krūmus. Perkūnijos metu jokiu būdu negalima stovėti aukštose vietose, po medžiais (ypač pavojingi - eglė, pušis, topolis, ąžuolas, kiek mažiau - beržas ir klevas), arti vandens. Visais atvejais slepiantis po medžiu, atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau 8-10 m. Negalima slėptis po aukštais atskirai stovinčiais medžiais lygioje vietoje arba pamiškėje. Lygioje vietoje patartina pritūpti arba atsisėsti ant akmens.
Automobilis kaip apsauga
Žmonės, perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia. Iš dalies taip yra dėl Faradėjaus gaubto principo. Dažnai apsvaigintas vairuotojas laikinai gali prarasti gebėjimą valdyti techniką, todėl perkūnijos metu reikia sustoti.
Čia pateikiami geriausi žaibosaugos patarimai | Autorius: „Ally Safety“
Kamuolinis žaibas
Kamuolinių žaibų įelektrintų debesų arba to paties pobūdis yra nežinomas, mažiausiai ištirtas. Tai švytintis arba kibirkščiuojantys 10-20 cm skersmens mėlynos, baltos ar oranžinės spalvos ugnies kamuoliai, susidarantys po linijinio žaibo. Jie išsilaiko 1 ar 2 minutes, juda be garso, gali pro plyšius patekti į patalpas, kai kada sprogsta. Tam, kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2-2,5 mm skersmens gardele su 3-4 cm² akutėmis. Pamačius kamuolinį žaibą, reikia nejudėti, nes šis žaibas juda pagal oro sroves.
Ką daryti pajutus, kad į jus trenkė žaibas?
Jei ėmė dilgčioti odą ir pradėjo riestis plaukų galiukai, pavojus - ypač didelis. Tuomet reiktų sumažinti trauką: pritūpti, palenkti galvą, žemę stengtis liesti tik kojų pirštų galiukais, rankas padėjus ant kelių.
| Situacija | Veiksmai |
|---|---|
| Perkūnija užklupo maudantis | Kuo skubiau išlipti iš vandens ir apsiauti apavą guminiu padu. |
| Dilgčioja odą ir riejasi plaukai | Pritūpti, palenkti galvą, liesti žemę tik kojų pirštų galiukais. |
| Pamatėte kamuolinį žaibą | Nejudėti, nes žaibas juda pagal oro sroves. |
Pirmoji pagalba
Žaibo trenkto žmogaus negalima liesti? Tai mitas. Būtina nukentėjusįjį pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20 - 30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti. Medikus reikia kviesti net ir tuo atveju, jei nuo žaibo nukentėjęs žmogus kalba, yra sąmoningas, nes neaišku, ar žaibas nepakenkė vidaus organų. Nors žaibo iškrovos įtampa siekia iki 100 milijonų voltų, o maksimali srovės jėga - apie 200 tūkstančių amperų, nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių, laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą, išgyvena. Žaibo srovė, skirtingai nei buityje naudojama elektros srovė, nėra kintanti ir ne tokia pavojinga. Žaibo smūgis trunka labai trumpai, todėl žmogaus organizme nespėja susiformuoti elektros srovės grandinė.