Ar Galima Įkeisti Nuomojamą Sklypą: Teisiniai Aspektai ir Apribojimai

Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja žemės nuomos santykius, nustatydami nuomotojų ir nuomininkų teises bei pareigas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su žemės nuoma, įskaitant apribojimus ir galimybes, susijusias su įkeistu žemės sklypu.

Žemės nuomos sutartis yra esminis dokumentas, kuriuo remiantis nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui naudotis žeme sutartą laiką ir sąlygomis. Svarbu, kad sutartis būtų sudaryta raštu, o jos sąlygos atitiktų aplinkos apsaugos, visuomenės ir gretimų žemės sklypų savininkų interesus.

Pagrindiniai Žemės Nuomos Įstatymo Aspektai

Žemės Nuomos Sutartis

Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir sutartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir disponuoti iš jos gautais produktais bei pajamomis. Žemės nuomos sutartis sudaroma raštu.

Kai žemė išnuomojama kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu jie pageidauja, sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuvių ir viena iš užsienio kalbų.

Nuomininko Teisės ir Pareigos

Žemės nuomininkas privalo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų. Žemės nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą, įgyja teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Žemės ūkio paskirties žemės kitai paskirčiai, negu numatyta sutartyje, subnuomoti negalima.

Nuomotojo Pareigos

Tais atvejais, kai įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato kitaip, žemės nuomotojas turi remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius.

Draudimai Nuomininkui

Nuomininkas išsinuomotame žemės sklype negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar užteršiamas derlingasis dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka, saugoti apsauginius, kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.

Sutarties Galiojimas Pasikeitus Savininkui

Mirus žemės savininkui arba perėjus žemės nuosavybės teisei kitam savininkui, taip pat pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui.

Sutarties Nutraukimas

Žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis. Šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Žemės Įsigijimo Apribojimai

2024 metais sausio 28 dieną buvo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Įstatymas nustatė, kas gali įsigyti žemę, kiek jos įsigyti ir kokiais būdais tai atlikti. Fizinis asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jeigu jis yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą. Tokie asmenys žemės gali įsigyti net iki 300 hektarų! Visi kiti fiziniai asmenys - tik iki trijų hektarų.

Juridiniai asmenys žemės ūkio paskirties žemės gali įsigyti, jeigu per pastaruosius 2 metus ne mažiau kaip 50 procentų pajamų jis gauna iš žemės ūkio veiklos.

Pardavėjas apie ketinimą parduoti žemės sklypą turi paskelbti vietos laikraštyje, nurodydamas žemės sklypo kainą, plotą, adresą, kadastro numerį ir kt.

Aptartas įstatymas nepadarė išimčių dovanojimo sutarčiai, todėl padovanoti neūkininkaujančiam sūnui daugiau kaip tris hektarus tėvas negalės. Nors paveldėti po tėvo mirties sūnus galės bet kokį žemės sklypą.

Ar Galima Įkeisti Nuomojamą Sklypą?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo įvairių aplinkybių, įskaitant įkeitimo sutarties sąlygas ir banko ar kitos finansų įstaigos, kuri įkeitė žemę, nuostatų. Paprastai, norint išnuomoti įkeistą žemės sklypą, reikalingas kreditoriaus sutikimas. Kreditorius gali nustatyti papildomas sąlygas arba apribojimus, siekdamas apsaugoti savo interesus.

Jei planuojate išnuomoti įkeistą žemės sklypą, rekomenduojama:

• Atidžiai išnagrinėti įkeitimo sutartį.
• Kreiptis į kreditorių dėl sutikimo.
• Pasikonsultuoti su teisininku.

Šie veiksmai padės užtikrinti, kad nuomos sandoris būtų teisėtas ir nepažeistų kreditoriaus interesų.

Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyris (J. Gruodžio g.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu ir 27 straipsnio 2 dalies 29 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. nuomojamo žemės sklypo planas.

kai išnuomotame Žemės sklype buvo naujai pastatytas (-i), rekonstruotas (-i), kapitališkai suremontuotas (-i) ar kitaip pertvarkytas (-i) statinys (-iai) - Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, patvirtinanti, kad Žemės sklype statinys (-iai) buvo naujai pastatytas (-i), rekonstruotas (-i), kapitališkai suremontuotas (-i) ar kitaip pertvarkytas (-i) (kaip nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 18 punkte).

Dokumentai, Reikalingi Parduodant Namą

Pateikiame dokumentų sąrašą, reikalingų namo pardavimui:

• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
• Turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis; paveldėjimo teisės liudijimas; dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
• Namo kadastrinių matavimų byla, kurioje yra namo planas ir namo kiti techniniai duomenys. Šis dokumentas reikalingas visais atvejais be išimčių. Namo kadastrinių matavimų byloje esantys namo brėžiniai turi atitikti su realiu namo išplanavimu. Jei šį dokumentą pametėte, tuomet kopiją galite gauti fiziškai apsilankę VĮ ‘Registrų centro” padalinyje arba prisijungę prie savitarnos nesudėtingai užsisakysite elektroninę dokumento kopiją.
• Žemės sklypo planas. Taip pat būtinas dokumentas. Jei jūsų namas yra rajono ribose ir turite preliminarių matavimų žemės sklypo planą, tai nėra didelė problema. Rajono ribose leidžiami ir preliminarūs matavimai, svarbu, kad sklypo planas atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus. Jei sklypas yra miesto teritorijoje, tuomet kadastriniai matavimai yra būtini.
• Namo ir žemės sklypo VĮ Registrų centro išrašas. Šį dokumentą klientai dažnai vadina „nuosavybės dokumentu”. Jei dokumentas pasimetė, tuomet per pora minučių išsitrauksite iš VĮ „Registrų centro” savitarnos.
• Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2023 m. sausio - jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas namas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas - notaro leidimas namą parduoti.
• Jei turtas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti. Šis leidimas galioja nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio. Jį užsisakyti reikia tik jau turint pirkėją. Jei jūsų namą pirkėjas pirks su būsto paskola, tuomet reikalingas kreditoriaus leidimas parduoti ir pakartotinai įkeisti.
• Jei namas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai.
• Jei esate išsituokę - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Jei esate susituokę - sutuoktinio sutikimas parduoti. Sutikimas reikalingas net tuo atveju, jei namą paveldėjote ar gavote dovanų ir turtas Jums priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sutuoktinis savo asmeninėmis arba bendromis lėšomis galėjo pagerinti namo būklę, todėl privalo žinoti apie turto pardavimą ir tokiam veiksmui neprieštarauti.
• Jei namas yra sodų bendrijoje, tuomet bus reikalinga pažyma iš bendrijos apie nesamas skolas.
• Pažyma iš atliekų tvarkymo administratoriaus apie nesamas skolas.
• Energetinio naudingumo sertifikatas. Dokumentas nusakantis namo energetinę klasę.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

• Užbaigus naujų pastatų statybą. Sertifikavimas užsakomas užbaigus naujo pastato statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
• Parduodant pastatus, butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas - tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę.
• Metinis žemės mokestis, šis pareiga metų gale atitenka tam asmeniui, kuriam birželio 30 d. priklausė žemės sklypas pagal VĮ „Registrų centro” duomenis.

Ar Galima Įsigyti Namą Be Žemės Sklypo?

Galima, tačiau yra specifinės taisyklės dėl tam tikrų sąlygų tokiose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse. Šias sąlygas reikia žinoti tiek nekilnojamojo turto pardavėjams, tiek pirkėjams.

Pirma, visas nekilnojamasis turtas gali būti įsigyjamas ir neperleidžiant žemės sklypo, kuriame jis yra, nuosavybės teisių. Tokioje pirkimo-pardavimo sutartyje būtinai turi būti sutartas (numatytas) vienas iš kitų galimų žemės sklypo naudojimo teisinių pagrindų.

Antra, įsigyjant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, jeigu pardavėjas yra ir žemės sklypo savininkas, žemės sklypo dalies nuosavybės teisės privalo būti perleistos pirkėjui. Tai reiškia, kad visais atvejais, t. y. jog teisė į žemės sklypo naudojimą tokiais atvejais gali būti pagrįsta ne tik eksplicitiškai (tiesiogiai) įvardintais žemės nuomos ar žemės užstatymo teisės pagrindais, bet ir bet kokiais kitais Civilinio kodekso leidžiamais ir jam neprieštaraujančiais pagrindais, taip pat ir, pavyzdžiui, panaudos ar servituto.

Lietuvos aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat akcentavo, jog Civilinio kodekso nuostata „atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis“, leidžia daryti išvadą, kad šioje normoje pateiktas pavyzdinis, o ne baigtinis naudojimosi žemės sklypu pagrindų sąrašas.

Apibendrinant šią Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartį galima daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse būtina aptarti ir žemės naudojimo teisinį pagrindą bei sąlygas. Nepriklausomai nuo to, koks tas nekilnojamasis turtas yra (pvz., individualus namas ar butas daugiabučiame name), žemės naudojimo teisinis pagrindas gali būti tiek nuosavybės teisė, žemės nuomos teisė, užstatymo teisė, tiek panauda, servitutas ar bet kokie kiti Civilinio kodekso leidžiami žemės naudojimo teisiniai pagrindai.

Kai nekilnojamojo turto savininkas nusprendžia parduoti ant valstybės išnuomoto žemės sklypo esančius nekilnojamuosius daiktus, įstatymas numato esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą, t.y. kartu aptarti ir užstatyto valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės perleidimą. Įdomu tai, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu, neaptarus pirkėjo teisių į valstybės išnuomotą žemės sklypą, ant kurio yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, o užstatytas sklypas yra būtinas naudoti šiam daiktui pagal paskirtį - nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris negali būti notaro patvirtintas, o jei toks patvirtintas - laikomas negaliojančiu.

Taigi, parduodant nekilnojamuosius daiktus, naujajam jų įgijėjui kartu perduodama ir teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir iki šiol naudojosi nekilnojamojo turto pardavėjas. Advokatė pažymi, kad esant valstybinio žemės sklypo nuomos sutarčiai, atskiras žemės sklypo savininko sutikimas (jei tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms), nereikalingas.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta, jog žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis - joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Taigi siekiant parduoti nekilnojamąjį daiktą, esantį ant išnuomoto valstybės žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartyje iš esmės užtenka tinkamai įforminti nuomos teisės perdavimą naujajam įgijėjui bei aiškiai apibrėžti nuomojamą žemės sklypą (ar jo dalį). Advokatė pažymi, kad atskiras žemės sklypo savininko ar jo patikėtinio sutikimas nereikalingas.

Tačiau kiek kitokia situacija susiklosto kai juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas yra ant valstybinio žemės sklypo, kuriuo daikto savininkas naudojasi be jokio teisinio pagrindo, t.y., nesudaręs nei nuomos, nei kitokios sutarties. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, perleidžiant nekilnojamuosius daiktus, kartu pardavėjas privalo perleisti ir žemės sklypą, ar teisę naudoti šį žemės sklypą (ar jo dalį) būtiną parduodamiems daiktams naudoti pagal paskirtį.

Taigi jeigu nekilnojamojo turto pardavėjas, valdo žemės sklypą be teisinio pagrindo, jis, visų pirma, turi gauti valstybinio žemės sklypo savininko, įprastai tai jo patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) sutikimą. Pažymėtina ir tai, jog negavus tokio sutikimo, asmuo negali parduoti nekilnojamojo daikto.

S. Akelaitienės teigimu, nors toks Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas neabejotinai apsunkina nekilnojamojo daikto savininko teises siekiant jį parduoti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau minėtoje byloje yra išaiškinęs, kad jis nelaikytinas asmens teisės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais apribojimu.

Kas Svarbu Perkant Sklypą?

Sklypo pirkimas yra vienas iš sudėtingesnių nekilnojamojo turto pirkimų, nes sklypas nėra vien tik tai, ką matote, tai yra galimybė kažką sukurti. Ir visiškai nesvarbu, kokiam tikslui jūs perkate sklypą: investicijai, komercinės veiklos vystymui, žemės ūkio produkcijos auginimui, nuosavo namo, poilsiavietės statybai, naudingųjų iškasenų kasimui, galvijų, miško auginimui ar tiesiog mėgavimuisi gamtos vaizdais.

Galima sakyti, kad pirkdami sklypą jūs perkate galimybes, taigi, sklypas yra galimybių pirkimas. Būtent galimybių išsiaiškinimas (susižinojimas, išsinagrinėjimas, informacijos susirinkimas), kaip viename ar kitame sklype vystyti vienokią ar kitokią veiklą, ir yra sudėtingas procesas, susijęs su laiko ir finansinėmis sąnaudomis.

Sudėtinga todėl, kad daugelis nežino, kur reikia surasti reikiamą informaciją ar gauti šsamią ir teisingą konsultaciją, o pačiam išsiaiškinti begalę niuansų kartais yra per sunku, retkarčiais netgi neįmanoma, ypač per trumpą laiko tarpą.

Niekuomet netikėkite pardavėjo pažadais ar visa jo pateikiama / sakoma informacija apie sklypą, kad ir kokia reali ji atrodytų jums. Savininkas apie turimą sklypą gali visko nežinoti ar nesakyti, nes sklypo valdymo laikotarpis ilgas ir per tą laiką daug kas galėjo pasikeisti; savininkas pirko sklypą ir neįsigilino į visas subtilybes; savininkas sąmoningai ar nesąmoningai nesako kai kurios informacijos apie parduodamą turtą, nes tai gali daryti įtaką jūsų apsisprendimui pirkti ir jo galimybei gauti norimą sumą.

Pardavimo sąlygos - pirmasis atspirties taškas, nuo kurio reikia pradėti nagrinėti bet kurį jus dominantį sklypą. Jeigu Jūs suradote dominantį sklypą, pirmiausia jums reikia jį apžiūrėti ir įsivertinti: kaip jums šis objektas atrodo, darant prielaidą, kad viskas, kas yra parašyta skelbime ar gautoje informacijoje iš pardavėjo, yra teisinga, t. y. vieta, plotas, paskirtis, galima paskirtis, naudojimo pobūdis, detalusis planas, komunikacijos, kaina, dokumentai, leidimai, ir kita.

Derybos įvyko, jų baigtis jums priimtina - galima pereiti prie svarbiausio skyriaus - dokumentų. Dokumentai - tai bendras apibūdinimas, jų gali būti labai daug ir begalės rūšių, todėl aptarsiu juos plačiau.

Dokumentai gali būti kelių tipų: tiesioginiai sklypo dokumentai, tokie kaip sklypo įsigijimo dokumentas, kadastrinių matavimų byla. Taip pat gali būti detalusis planas, priešprojektiniai pasiūlymai, statybos leidimas, sąlygų sąvadas.

Kita grupė - susiję (neturimi bendrieji teritorijos) dokumentai: bendrasis planas, kelių planas, komunikacijų planas, išteklių planas.

Dokumentas, kurį būtina peržiūrėti iki bet kokios sutarties pasirašymo - turto nuosavybės pažymėjimas. Jame gali būti įrašytas vienas ar keli savininkai. Šis dokumentas yra turto pasas, svarbus dėl daugelio priežasčių, viena kurių, kad galėtumėte žinoti, ar tikrai kalbatės su savininku ar savininkais ir ar tas žmogus iš tiesų turi teisę pasirašinėti avansinę ar kokią kitokią jums rūpimą sutartį ar susitarimą.

Labai svarbus ir įgaliojimas. Jis turi būti galiojantis, jo funkcija - įgalioti asmenį atlikti konkretų veiksmą, kurio Jums reikia, t. y. parduoti, pasirašyti avansinę ar preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ar kitokio pobūdžio susitarimą, dėl kurio deratės su įgaliotu turto savininko atstovu.

Jeigu pardavėjas veikia su įgaliojimu, patariu pasirašinėti avansinę ar preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį tik notarų kontoroje, kad įsitikintumėte, jog įgaliojimas neatšauktas ir dar galiojantis. Savininko asmens dokumentas turi būti galiojantis. Vairuotojo pažymėjimas be parašo yra ne dokumentas.

Labai svarbi yra nuosavybės pažymėjimo „gavimo data“. Nuosavybės dokumetas gali būti „senas“ ir neatspindėti visos realios informacijos, susijusios su konkrečiu perkamu sklypu tuo metu. Jeigu nuosavybės pažymėjimui yra daugiau kaip 2 mėnesiai, dėl finansinio saugumo rekomenduojame kreiptis į notarą ar kitą instituciją / įmonę / asmenį, turintį prieigą prie Registrų centro informacijos - bus patikrinta, ar nėra atsiradę pasikeitimų, pavyzdžiui, apribojimų / suvaržymų, susijusių su konkrečiu sklypu.

Ar tikrai perkate tą sklypą, kurį Jums parodė pardavėjas? Taip atsitinka, jeigu turite reikalų su perpardavinėtojais ar „investuotojais“. Pasitaiko atvejų, kai jie patys tiksliai nežino, kur yra jų turimas sklypas, ypač tuomet, kai nėra atlikti tikslieji geodeziniai matavimai.

Šiuo metu leidžiama parduoti sklypus ir su preliminariaisiais kadastriniais matavimais - jeigu jūs perkate didelį 1 ha ir didesnio ploto sklypą, tai didelės įtakos gali ir neturėti, tačiau, kai perkate sklypą iki 10 a ir paklaida gali būti iki 2a, tai įtakos jau turi.

Detaliojo plano trumpinys yra pagrindinis brėžinys - tai A0 formato lapas, kuriame skirtingomis spalvomis (priklausomai nuo sklypo paskirties ir nadojimo pobūdžio) pažymėtas sklypas ir išdėstyti esminiai sklypo rodikliai: plotas, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, aukštingumas, komunikacijos, keliai, galimi statiniai, ir kita.

Nuosavybės Formos

Kas tampa savininku įsigijus, pavyzdžiui, kotedžą su žemės sklypo dalimi? Kokia nuosavybės forma savininkui ar savininkams priklauso turtas ir kokie galimi netikėtumai? O jei kotedžą sudaro daugiau nei vienas būstas, tad yra daugiau nei vienas savininkas? Tokie klausimai, pasak teisin...

tags: #ar #galima #ikeisti #nuomojama #sklypa