Klausimas dėl laikino kelio tiesimo ant valstybinės žemės iki sklypo yra aktualus daugeliui gyventojų. Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, reikalavimus ir galimas problemas, susijusias su šiuo procesu, remiantis konkrečiu pavyzdžiu iš Palangos.
Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).
Konflikto Esmė Palangoje
Palangoje, Molo gatvėje, kilo ginčas dėl savivaldybės išduoto leidimo tiesti kelią per valstybinę žemę. Aptarsime šią situaciją išsamiau. Gyventojai teigia, kad šis kelias ne tik nesprendžia susisiekimo problemos, bet ir daro žalą aplinkai.
Kaip LRT.lt nurodė Molo g. 44 ir 46 namų gyventojams atstovaujantis Paulius (tikrasis vardas redakcijai žinomas), juos papiktino Palangos miesto savivaldybės veiksmai. Anot gyventojų, savivaldybė išdavė leidimą nutiesti kelią greta jų namų esančio Ošupio tako, užuot, jų žodžiais, rūpinęsi šalia esančios Molo g., kur ir įsikūrę gyventojai, įrengimu.
Gyventojams atstovaujančio vyro teigimu, kiek anksčiau šioje vietoje buvo pastatyti ir parduoti gyvenamosios paskirties namukai. Pasirašius preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, paaiškėjo, kad įteisinto privažiavimo sklypas neturi, tačiau tam, anot jo, buvo teismo nutartis dėl apribojimo disponavimo teise Molo g. 50 ir Molo g. Paulius sako, kad per šiuos sklypus detaliajame plane ir žemės sklypų planuose taip pat nurodytas servitutas Molo g.
Vis dėlto, jo teigimu, Palangos savivaldybė išdavė leidimą bendrovei „BTR Logistics“ nuo Ošupio tako tarp Molo g. „Kažkokiu mistiniu būdu Palangos m. NŽT išdavė sutikimą įrengti dar vieną naują kelią, <...> kur šiandien auga daugiametė pieva ir yra išsikerojęs miško šaknynas. Taip pat su savivaldybe pasirašė infrastruktūros išplėtimo sutartį, nors ši įmonė jokio nekilnojamojo turto čia neturi. O kelias veda tik iki Molo g. 18 sklypo, kuriam kelio čia irgi nereikia. Ošupio takas skirtas pėstiesiems ir dviratininkams, be to, yra galiojanti teismo nutartis, kad privažiavimas Molo g.
Vietoj tokių veiksmų „BTR Logistics“ turėtų rūpintis Molo g. suprojektavimo ir įrengimo klausimais, nes jiems priklausantis sklypas yra Molo g. 50. Vėlgi, mistiniu būdu Molo g. 50 sklypui ir „BTR Logistics“ atstovui Kęstučiui Navickui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą 12 gyvenamosios paskirties kotedžų, žinodama, kad nėra net registruotų servitutų, vedančių į Molo g.
Minėta bendrovė, anot gyventojų, nurodė išvažinėti kelią per pamiškę ir, jų žodžiais, išniokoti privačiame Molo g. Įrengus kelią iki sklypo per valstybinės žemės ruožą, Molo g. 44 butų savininkai, anot gyventojų, patekti į savo automobilių stovėjimo vietas vis tiek negalėtų. „Jokie servitutai nėra niekur registruoti, tai leidimas, vadinasi, yra skirtas privažiuoti prie sklypų, bet prie jų privažiuoti neįmanoma, nes už tos valstybinės žemės keliuko visur privatūs sklypai.
Inžinerinės specialybės: kaip suprasti, ar tai mano kelias? | Pameistrystė gyvai #4
„Mūsų noras būtų išsiaiškinti, kokiu pagrindu savivaldybė valstybinėje žemėje išduoda leidimus privažiavimams, kurie apskritai nesprendžia problemos, o tik ją didina. <...> Jie didina eismą Ošupio taku. Savivaldybė nurodė, kad šis kelias laikinas, kol bus įrengta Molo g., bet klausimas, ar jie išvis ką nors daro dėl tos Molo g. Gyventojai teigia gavę teismo nutartį, kad naudotis keliu negalima.
„Laikinas privažiavimas iki Ošupio tako yra įrengtas siekiant suteikti galimybę juo naudotis asmenims, kurie šiuo metu neturi jokio kito privažiavimo prie savo sklypų. Vėliau, įrengus Molo gatvę, šis laikinas privažiavimas tarnaus tik kaip pėsčiųjų ir dviračių takas. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinas privažiavimas yra įrengtas valstybinėje žemėje, išlaikant reikiamus normatyvius atstumus nuo privačių sklypų“, - akcentavo V.
„Išduotos projektavimo sąlygos, 2009 m. Statybos, numatytos infrastruktūros sutartyje, dar nėra pradėtos, tačiau tas pats investuotojas, pastatęs ir pardavęs gretimame sklype esančius poilsio pastatus, pradėjo reikalauti, kad Molo gatvę įrengtų savivaldybė visuomenės lėšomis. Tas pats privatus investuotojas Palangos teisme pareikalavo, kad jam ir parduotų statinių savininkams būtų leidžiama važiuoti į Ošupio taką per privačius sklypus Molo g. 48 ir 50, pro juose pastatytus poilsio pastatus, per privačiuose sklypuose terasoms numatytas vietas“, - komentavo V.
Jo tvirtinimu, gyventojų, kurie kreipėsi, teiginys, esą pagal teismo nutartį įvažiavimas į Molo g. 44 sklypą yra numatytas per Molo g. „Byla nėra išnagrinėta. Palangos teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi byloje taikė tik laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo iki bus išnagrinėta byla leisti važiuoti per Molo g. 48 ir 50 sklypus. Nagrinėjamoje byloje minėtas privatus investuotojas (jo teisių į statinius perėmėjai) įrodinėja, kad neturi jokio kito privažiavimo, tik per privačius Molo g.
„Pagal minėtą LAT praktiką būtina ieškoti visų įmanomų galimybių laikinam privažiavimui prie sklypo Molo g. 44 įrengti“, - nurodė V. Taip pat teigiama, kad gyventojai nepatenkinti, jog Palangos savivaldybė neįrengia Molo gatvės, kuri sujungtų žemės sklypą, esantį Molo g.
Apibendrindamas K. „Kaip bebūtų keista, gyventojai kaltina mus, kad neleidžiame važiuoti per savo privačią žemę, savivaldybę, kuri neva neįrengia Molo gatvės, nors savivaldybė turi sutartį su Molo g. 44 sklypo vystytojais, kad jie įrengs privažiavimą prie Molo g. 44 sklypo (tai yra įrengs Molo gatvę)“, - akcentavo K.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams po publikacijos išleidimo, K. Navickas informavo LRT.lt apie pasibaigusį teismo procesą, kuris, tiesa, nebuvo palankus pasikreipusiems į redakciją gyventojams. „Apžvelgiant vaizdą po visko, matosi ciniškas piktnaudžiavimas teise ir noras bet kokiomis priemonėmis įrodyti savo tiesą. <...> Per sklypus Molo g. „Gynė menamą savo teisę gyventi ramiai kitų asmenų, kaimynų sąskaita“, - taip pat akcentavo K.
Teisiniai Aspektai ir Reikalavimai
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, todėl svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje.
Statant ar planuojant statyti statinį valstybinėje žemėje, visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Svarbu žinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Kada Reikalingas Statybą Leidžiantis Dokumentas?
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
| Aukštis | Atstumas nuo šiaurinės pusės | Atstumas iš kitų pusių |
|---|---|---|
| Daugiau kaip 3 m | 5 m | 3 m |
| Nuo 2 iki 3 m | 2 m | 2 m |
| Iki 2 m | 1 m | 1 m |
Atstumai nuo sklypo ribos sodinant želdinius
Klausimas: Ar prie sklypo galima prijungti dalį valstybinės žemės? Ar tam reikia kaimynų, gyvenančių prie šios žemės, sutikimo? Gavome leidimą rengti detalųjį planą dėl sklypo padidinimo. Dalis liktų kaip laisva valstybinė žemė, nes šalia esantys kaimynai nenori prisijungti. Gyvename miestelyje. Skaičiau, kad miestuose tokiu atveju, įsiterpusį ruožą pirmenybę išsipirkti turi tik savininkai, kurių sklypai turi bendrą ribą kelio pusėje.
Kiek žinau, išsipirkti tokius sklypus galima supaprastinta tvarka. Pirmenybę išsipirkti sklypą turi tas asmuo, kurio sklypas ribojasi su laisvu sklypu, atsisakius kitiems norintiems asmenims. Jūsų įvardintas sklypo prijungimas turėtų būti išpirkimas iš Valstybes žemės fondo. Pagal Jūsų aprašymą, jei nėra kitų trukdžių, turėtų leisti išsipirkti norimą 3 arų sklypą (max. iki 4 arų). Jums reikėtų pateikti prašymą su kitais būtinais dokumentais į miestelio savivaldybės plėtros skyrių, kad leistų išpirkti tą norimą 3 arų žemės gabaliuką, o sklypų apjungimas būtų vienas iš rengiamo detaliojo plano tikslų, t.y.
Palangos žemėlapis