Nekilnojamojo turto registravimas yra svarbus žingsnis įtvirtinant nuosavybės teises. Lietuvoje šis procesas turi savų niuansų, ypač kai kalbama apie atvejus, kai notaro įsikišimas nėra būtinas.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime nekilnojamojo turto registravimo procesą, reikalingus dokumentus, mokesčius ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia tema.
Notaro vaidmuo nekilnojamojo turto sandoriuose
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą.
Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo - visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Paveldėjimo byla ir Europos paveldėjimo pažymėjimas
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Prašymų teikimas Notarų rūmams
Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:
- Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale.
- Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.
Nuosavybės teisės liudijimai
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys).
Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui.
Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti. Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.
Parašo tikrumo liudijimas
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.
Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas fiziniam asmeniui atvykus į notaro biurą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
Dokumentų pateikimo laiko tvirtinimas ir pareiškimų perdavimas
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškimai, kuriuos prašoma perduoti, pateikiami notarui ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas paštu, gaunant atgal pranešimą, kad jis perduotas, arba įteikiamas pačiam adresatui asmeniškai, jam pasirašant, o kitas egzempliorius lieka notaro biure. Padavusiam pareiškimą asmeniui prašant, notaras išduoda jam liudijimą, kad jo pareiškimas perduotas adresatui.
Piniginių sumų priėmimas į depozitinę sąskaitą
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą. Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą.
Prievolės įvykdymas įmokant pinigus į notaro depozitinę sąskaitą galimas tuo atveju, kai prievolės atsiradimo pagrindas yra notariškai patvirtintas sandoris ar kitas notariškai patvirtintas juridinis faktas arba kai pinigų įmokėjimas į depozitinę sąskaitą susijęs su būsimu notariniu veiksmu.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.
Vekselių ir čekių protestavimas
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius. Notaras, vadovaudamasis Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12 punktu, įformina tokius įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus:
- protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį;
- protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje;
- protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį;
- protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą.
Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, jeigu pagal jo reikalavimą čekio davėjas atsisako apmokėti čekį (Taisyklių 29 punktas). Asmuo, norintis įforminti protestą, privalo pateikti notarui du prašymo (pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėse nurodytą formą) egzempliorius bei vekselio arba čekio originalą. Jeigu vekselis ar čekis surašytas ne lietuvių kalba, turi būti pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą.
Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą.
Tuo atveju, jei išieškojimą pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą reikia vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, asmuo gali kreiptis į vykdomąjį įrašą atlikusį notarą (ar jį pavaduojantį notarą arba notaro atstovą) dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.
Ar verta Lietuvoje pirkti butą
Vykdomieji įrašai pagal notarinius sandorius
Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarką reglamentuoja 2015 m. gruodžio 30 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. Notaras vykdomąjį įrašą atlieka gavęs kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Kartu su prašymu notarui turi būti pateikiamas sandoris, iš kurio atsirado piniginė prievolė (Tvarkos aprašo 5 punktas).
Vykdomąjį įrašą notaras atlieka pasibaigus dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkui siūloma įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (Tvarkos aprašo 11 punktas). Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti.
Tuo atveju, jei išieškojimą pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą reikia vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, asmuo gali kreiptis į vykdomąjį įrašą atlikusį notarą (ar jį pavaduojantį notarą arba notaro atstovą) dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.
Duomenų apie juridinius asmenis tikrumo tvirtinimas
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Notarui pateikiami dokumentai po reorganizavimo registruojant naujus juridinius asmenis, išskyrus politines partijas, tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, religines bendruomenes ar bendrijas, profesines sąjungas ir jų susivienijimus, biudžetines įstaigas, valstybės įmones, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes ir viešuosius juridinius asmenis, veikiančius pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisės aktą arba Lietuvos Respublikos Seimo priimtu teisės aktu patvirtintus įstatus (Juridinių asmenų registrų nuostatų 48 punktas).
Notaras, gavęs juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentus, įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą, patvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės.
Notarui pateikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo. Šis reikalavimas netaikomas, kai dokumentai gauti per Registrų sąveikos sistemą.
Juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties tvirtinimas
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais - nuostatai).
Dokumentų legalizavimas ir tvirtinimas pažyma (Apostille)
Pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo 8 punktą dokumentai gali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu jie patvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovo ar kito pasirašyti dokumentą įgaliojimus turinčio asmens arba valstybės įgalioto asmens (toliau - dokumentą išdavęs subjektas) parašu ir dokumentą išdavusio subjekto antspaudu, kai dokumentų rengimą reguliuojantys teisės aktai nustato, kad parašo rekvizite turi būti antspaudas, ir juose nurodytos dokumentą pasirašiusio asmens pareigos.
1961 m. spalio 5 d. buvo priimta Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau - Hagos konvencija).
Kiti notariniai veiksmai
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.
Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą. Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.
Paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas
Paveldėtas nekilnojamasis turtas - tai dažna situacija, su kuria susiduria daugelis asmenų po artimųjų netekties. Nors paveldėjimas dažnai tampa svarbia emocine patirtimi, realybėje tai taip pat susiję su teisiniais, mokestiniais bei praktiniais klausimais. Vienas iš dažniausiai kylančių praktinių klausimų - paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas.
Šis procesas ne tik reikalauja tinkamai sutvarkyti visus teisės aktų numatytus formalumus, bet ir priimti strateginius sprendimus dėl turto vertinimo, pirkėjų paieškos, mokesčių optimizavimo, sandorio dokumentacijos tvarkymo.
Teisinis paveldėjimo įforminimas
Prieš pradedant svarstyti apie pardavimą, būtina užtikrinti, kad paveldėjimo procesas būtų tinkamai užbaigtas. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą arba pagal įstatymą. Po turto palikėjo mirties paveldėtojai turi per įstatymuose numatytą terminą (paprastai 3 mėnesius) kreiptis į notarą ir priimti palikimą arba jo atsisakyti.
Jei turto yra keli paveldėtojai, jie gali priimti palikimą bendrai, jį padalyti tarpusavyje arba palikti bendrosios nuosavybės teise.
Notaras, gavęs visą reikiamą informaciją ir įsitikinęs paveldėtojų teisėmis, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Šis dokumentas patvirtina, kad tam tikras asmuo (ar asmenys) yra nekilnojamojo turto savininkas. Tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą galima toliau oficialiai disponuoti turtu, įskaitant jo pardavimą.
Nuosavybės registravimas Registrų centre
Atlikus paveldėjimo procedūras, svarbu paveldėtą turtą įregistruoti VĮ Registrų centre paveldėtojo vardu. Tai leis ne tik oficialiai patvirtinti nuosavybės teisę, bet ir vėliau be trikdžių parduoti turtą. Registracija reikalinga ir siekiant nustatyti tikslias turto ribas, įvertinti jo vertę bei pasiruošti būsimam pardavimo procesui.
Nepriklausomas turto vertinimas
Prieš pradedant pardavimo procesą, rekomenduotina atlikti profesionalų nekilnojamojo turto vertinimą. Sertifikuotas vertintojas, atsižvelgdamas į objekto būklę, lokaciją, paskirtį bei rinkos tendencijas, nustatys realią turto rinkos vertę. Tokia informacija padeda:
- Objektyviai įvertinti pardavimo kainą.
- Išvengti per mažos ar per didelės kainos nustatymo.
- Sustiprinti derybines pozicijas su potencialiais pirkėjais.
Rinkos tyrimas ir kainodaros strategija
Be oficialaus vertinimo, naudinga atlikti ir savarankišką rinkos analizę. Peržiūrėkite panašius parduodamus objektus toje pačioje vietovėje, įvertinkite jų kainas, pasiūlą ir paklausą. Tai padės suprasti, kokia strategija tinkamiausia - ar verta nustatyti šiek tiek didesnę kainą ir laukti ilgiau, ar verčiau pasiūlyti konkurencingą kainą ir parduoti greičiau.
Pajamų mokestis nuo turto pardavimo
Svarbu žinoti, kad pajamos, gautos pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, gali būti apmokestinamos pajamų mokesčiu. Lietuvoje galioja tam tikros išimtys ir terminai, po kurių parduodant savo paveldėtą būstą mokesčių mokėti nereikia, tačiau reikia pasitikrinti galiojantį teisinį reglamentavimą. Dažnai taisyklės sako, kad jei paveldėtą gyvenamąjį būstą parduodate po tam tikro laikotarpio (pavyzdžiui, praėjus daugiau nei 10 metų nuo turto įsigijimo arba gyvenant jame tam tikrą laiką), galite būti atleisti nuo pajamų mokesčio. Jei turtas buvo naudojamas komercinei veiklai ar nebuvo asmeninės gyvenamosios vietos, mokesčiai gali būti neišvengiami.
Dokumentų pateikimas mokesčių institucijoms
Pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, gautas pajamas reikia deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijoje. Jei tenka mokėti pajamų mokestį, sumos turi būti sumokėtos iki atitinkamo termino. Norint išvengti klaidų, rekomenduojama pasitarti su buhalteriu arba kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl individualių konsultacijų.
Bendraturčių sutikimai ir bendro turto pardavimas
Dažnai paveldimas turtas priklauso ne vienam, o keliems paveldėtojams. Tokiu atveju turtas tampa bendrąja daline nuosavybe. Pardavimo procesas gali būti sudėtingesnis, jei ne visi bendraturčiai sutaria dėl kainos, pardavimo terminų ar kitų sąlygų. Jei nesutariama gražiuoju, gali tekti kreiptis į teismą dėl priverstinio nekilnojamojo turto padalijimo ar pardavimo.
Norint išvengti ginčų, rekomenduojama:
- Iš anksto susitarti dėl bendrų tikslų ir strategijos.
- Aiškiai apibrėžti kiekvieno bendraturčio įgaliojimus, dalis ir teises.
- Pasitelkti advokatą ar nekilnojamojo turto specialistą, kuris padės suderinti bendrus interesus.
Notarinio sandorio sudarymas
Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimas turi būti patvirtintas notaro. Notaras patikrina sandorio teisėtumą, užtikrina, kad abi šalys suprastų savo teises ir pareigas, bei patvirtina dokumentus. Notarinis aktas užtikrina didesnį sandorio saugumą, o taip pat yra privalomas, kad sandoris būtų įregistruotas Registrų centre.
Prieš einant pas notarą, svarbu turėti:
- Paveldėjimo teisės liudijimą.
- Įregistruotas nuosavybės teises Registrų centre.
- Nekilnojamojo turto vertinimą (nebūtinai, bet rekomenduotina).
- Identifikacinius dokumentus (asmens tapatybės kortelę arba pasą).
- Jei yra bendraturčių, jų sutikimus arba notariškai patvirtintus įgaliojimus.
Avansas ir mokėjimo sąlygos
Dažna praktika - su potencialiu pirkėju sudaryti preliminarią sutartį, kurioje aptariamos pagrindinės pardavimo sąlygos, mokėjimo tvarka, terminai bei numatomas avansas. Avansas suteikia garantiją tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, kad sandoris bus baigtas numatytu laiku ir sąlygomis. Preliminarioje sutartyje svarbu tiksliai apibrėžti aplinkybes, kurioms esant avansas gali būti negrąžinamas arba grąžinamas dvigubai.
Rinkodara ir pirkėjų paieška
Norint greitai ir sėkmingai parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, svarbu tinkamai jį pristatyti potencialiems pirkėjams. Rekomenduojami šie žingsniai:
- Kokybiškos nuotraukos ir aprašymas: aiškus ir išsamus turto aprašymas su kokybiškomis nuotraukomis padės sudominti daugiau pirkėjų.
- Skelbimai internete: populiarūs nekilnojamojo turto skelbimų portalai, socialiniai tinklai ir specializuoti forumai - puiki vieta pritraukti susidomėjusių asmenų dėmesį.
- Reklama vietiniuose laikraščiuose ar žurnaluose: nors internetas šiandien dominuoja, tradicinė spauda vis dar gali būti naudinga, ypač jei objektas yra specifinėje vietovėje.
- Bendradarbiavimas su brokeriais: nekilnojamojo turto brokeriai gali pasiūlyti savo patirtį, kontaktus ir kompetenciją, siekiant greičiau surasti pirkėją ir gauti geriausią kainą.
Derybų procesas
Pirkėjui susidomėjus turtu, seka derybų etapas. Šiame etape svarbu:
- Lankstumas ir aiškūs prioritetai: žinokite, kokia yra minimali kaina, už kurią sutiktumėte parduoti, bei kokios kitos sąlygos (terminai, mokėjimo būdas) jums svarbios.
- Argumentai dėl kainos: turėkite paaiškinimus, kodėl nustatėte būtent tokią kainą. Remkitės vertinimo ataskaita, rinkos analize.
- Sutarimo paieška: jei pirkėjas siūlo mažesnę kainą, apsvarstykite galimybę įtraukti papildomas sąlygas (pavyzdžiui, greitesnį atsiskaitymą, mažiau formalumų).
Sandorio užbaigimas ir atsiskaitymas
Sutarus dėl galutinių sąlygų, pardavimas užbaigiamas notaro biure. Pirkėjas sumoka sutartą sumą, dažnai bankiniu pavedimu, rečiau - grynaisiais pinigais. Notaras patvirtina pirkimo-pardavimo sutartį, įregistruoja sandorį Registrų centre, o pardavėjas gauna likusią sumą (atskaičius avansą, jei jis buvo sumokėtas anksčiau).
Patarimai ir rekomendacijos
tags: #ar #galima #iregistruoti #nekilnojamaji #turta #be