Širvintų rajone, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, pasitaiko bešeimininkio turto atvejų. Tai turtas, kuris neturi savininko arba savininkas yra nežinomas. Toks turtas dažniausiai neturi savininko (arba savininkas nežinomas).
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 9,9 mln. eurų pajamų, tai yra 85 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai pajamos siekė 5,34 mln. eurų. Kaip ir prognozuota, šį pajamų augimą lėmė perėjimas nuo panaudos prie nuomos santykių.
Širvintų rajono žemėlapis
Teisinis Procesas
Tokiais atvejais Valstybės įmonė Turto bankas kreipiasi į teismą, kad turtas būtų perduotas valstybės nuosavybėn. Skiltyje „Bešeimininkis turtas“ talpinami informaciniai pranešimai apie objektus, dėl kurių Valstybės įmonė Turto bankas kreipiasi į teismą, kad turtas būtų perduotas valstybės nuosavybėn.
Pavyzdžiui, bešeimininkiu turtu pripažintos AB Kauno grūdai akcijos, priklausiusios išregistruotoms Šakių r. Braškių ŽŪB, Šakių r. Gerdžiūnų ŽŪB, Širvintų r. ŽŪB „Kabarkšta“, Širvintų r. Kiauklių ŽŪB, Liučiūnų ŽŪB, Kauno r. ŽŪB „Masteikiai“, Šakių r. Morkų ŽŪB, Kauno r. ŽŪB „Pagiriai“, Kėdainių r. Tiskūnų ŽŪB, Šakių r. Turčinų ŽŪB, Kėdainių r. Gudžiūnų ŽŪB, Zarasų r.
Civilinė byla Nr. (Proceso Nr. Procesinio sprendimo kategorija: 128.15.3. 2014 m.) rodo, kad pareiškėjas nurodė, jog visas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra bešeimininkis. Savivaldybė jau daugiau kaip metai visą šį turtą yra įtraukusi į savo apskaitą.
Savivaldybė apie ketinimą nekilnojamąjį turtą pripažinti bešeimininkiu skelbė daugiau kaip 6 mėnesius savo interneto svetainėje ir laikraščiuose „Širvintų kraštas“ ir „Lietuvos aidas“ 2012 m. gegužės 23 d., 2012 m. liepos 8 d., 2012 m. lapkričio 10 d., 2013 m. kovo 16 d., 2013 m. birželio 22 d. ir 2013 m. lapkričio 9 d.
Pareiškėjas per visą laiką negavo jokių žinių apie galimus minėto turto savininkus, sąžiningus įgijėjus ar teisėtus valdytojus, todėl mano jog jie nėra žinomi.
Bešeimininkio turto pripažinimo procesas
Lentelėje pateikiami pagrindiniai etapai, kaip turtas pripažįstamas bešeimininkiu:
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Turto identifikavimas | Nustatomas turtas, kuris neturi savininko arba savininkas nežinomas. |
| Apskaitos įtraukimas | Savivaldybė įtraukia turtą į savo apskaitą. |
| Skelbimas | Savivaldybė skelbia apie ketinimą pripažinti turtą bešeimininkiu internete ir spaudoje. |
| Kreipimasis į teismą | Valstybės įmonė Turto bankas kreipiasi į teismą dėl turto perdavimo valstybės nuosavybėn. |
Turto Banko Veikla
Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugų pajamos pirmąjį šių metų pusmetį sudarė apie 59 proc. visų Turto banko pajamų - viso 5,86 mln. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, šios pajamos buvo 3,27 mln.
2020-ųjų pabaigoje įvykdžius paskutinį - šeštąjį valstybės administracinio nekilnojamojo turto centralizavimo etapą, nuo šių metų pradžios centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės turtas yra suteikiamas ne panaudai (neatlygintinai), o nuomai. Šis pokytis palietė 140 valstybės institucijų, kurios tapo Turto banko klientėmis.
„Šiuo metu intensyviai dirbame ir vėliausiai kitų metų pirmąjį ketvirtį baigsime net 24 objektų, kurie bus modernizuojami 2022-2023 metais, projektavimą. Investicijos į šiuos objektus perkops 50 mln. eurų“, - tvirtina Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius. Iš viso per artimiausius dešimt metų į centralizuotai valdomo turto atnaujinimą bei naujų projektų vystymą Turto bankas investuos apie 255 mln.
„Ruošdamiesi nuomos santykiams, atnaujinome informacines sistemas, įdiegėme klientų užklausų valdymo sistemą, klientų aptarnavimo standartą, ir toliau peržiūrime ir tobuliname apskaitos bei viešųjų pirkimų procesus. Džiugu, kad padidėjusios administracinio turto apimtys, COVID-19 pandemijos situacija bei kiti veiksniai neturėjo neigiamos įtakos Turto banko klientų aptarnavimo kokybei.
Pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje Turto bankas valdė 681 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės turto, kurio vertė siekė 467,1 mln. eurų. Tuo pačiu metu pernai Turto banko portfelyje buvo 595,4 tūkst. kv. m, o turto vertė siekė 409,4 mln. eurų. Portfelio pokytį sudaro paskutiniu - šeštuoju etapu 2020 m.
Šiais metais ženkliai išaugę valstybei nebereikalingo nekilnojamojo turto pardavimų apimtys lėmė ir Turto banko pajamų už šios veiklos vykdymą augimą - jos sudarė net penktadalį pirmojo šių metų pusmečio įmonės pajamų arba 1,9 mln. eurų. Dar 571 tūkst.
Išaugus valdomo turto portfeliui, šiais metais didėjo išlaidos jo priežiūrai, remontams, priimta daugiau darbuotojų, kurie ne tik vykdo turto priežiūrą, bet ir ruošiasi plataus masto centralizuotai valdomo valstybės administracinio turto modernizacijos programai. Turto banko sąnaudos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 8,44 mln. eurų ir buvo beveik 3 mln. eurų didesnės nei tuo pačiu metu pernai, kai sudarė 5,46 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų pusmetį palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus amortizacijos ir nusidėvėjimo išlaidos augo 20 proc. (nuo 1,88 iki 2,25 mln. eurų), priežiūros ir eksploatacijos - 87,5 proc. (nuo 735 tūkst. Eurų iki 1,38 mln. eurų), remonto išlaidos augo net penkis kartus (nuo 179 tūkst. eurų iki 950 tūkst.
Tarp didžiausių šiuo metu vykdomų projektų - į pabaigą judanti šįmet pradėta naujojo Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos biuro pastato rekonstrukcija T. Ševčenkos g. Vilniuje. Šio projekto vertė 10,74 mln. eurų. Jau įvyko Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato ir kelių policijos pastato Sietyno g. Vilniuje rangos darbų konkursas, dar šįmet tikimasi pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju ir pradėti šį 15 mln.
Grynasis Turto banko pelnas pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 1,49 mln. eurų. 2021 m. pirmojo pusmečio EBITDA, lyginant su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo nuo 1,75 iki 3,69 mln. Visą pirmojo 2021 m.
Problemos pavyzdys Širvintų rajone
Kita aktuali problema Širvintų rajone - Girėnų bendruomenės narių susirūpinimas dėl tilto, pastatyto per Siesartį ir jungiančio Girėnus ir Aržuolupių kaimą. Vaikščioti ir važiuoti tiltu šiandien išties pavojinga.
Tipinis tilto vaizdas
Tiltui reikalingas remontas, todėl girėniškiai kreipėsi į tarybos narį Ramūną Kauną, apie jo būklę žino ir Šakių seniūnas, apie tiltą šią savaitę kalbėta ir skyrių vedėjų pasitarime.
Pasak girėniškio Raimundo Mureikos, maždaug apie 1988 m. jis pats dar prisidėjo prie šio tilto rekonstrukcijos - ant tų pačių betoninių atramų buvo uždėtos tvirtos betoninės plokštės. Pastaraisiais metais, pavasarį arba rudenį, patvinus Siesarčiai, vanduo plauna žvyrkelio pagrindą ir prieš tilto betoninę perdangą nuolat atsiveria duobės, žvyras tiesiog nugarma į upelį.
„Automobilių judėjimas per tiltą nėra didelis. Tačiau ypač šiltuoju metų laikų pagrindinis srautas šiuo keliu per tiltą yra dviratininkai, kurie važiuoja prie Valiulių tvenkinio ar tiesiog ant dviračių leidžia laisvalaikį“, - kalbėjo girėniškis R. Šio krašto ūkininkas R.
„Labai intensyvus judėjimas ir automobilių eismas šituo keliu buvo, kai vyko Striūpų tilto remontas Šakių mieste. Dabar taip pat daugelis žmonių aplenkdami miestą važiuoja šiuo keliu, tik gaila, kad tik kokį kartą per metus šitą kelią greideriuoja. Nesuprantu - kelio kraštai apžėlę žole, vanduo laikosi ant kelio... Tai kaip jie greideriuoja?
Minėjome, kad šio tilto likimu jau susirūpinta. Rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Slidziauskienė patikino, kad minimas tiltas nėra nei melioratorių, nei savivaldybės apskaitoje. „Mes tik galim pasakyti, kad tilto būklę reikia apžiūrėti ir įvertinti inžineriškai“, - tepasakė V.
„Visi šitą bėdą jau žinome. Jau šį klausimą svarstėme skyrių vedėjų pasitarime, nes Šakių seniūnas Dalius Jasevičius iškėlė klausimą dėl šio tilto būklės. Galbūt gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę raštu dėl tilto, bandysime ieškoti lėšų tilto tvarkymui iš biudžeto lėšų“, - svarstė A. Slidziauskienė ir pridūrė, kad tiltas nėra pritaikytas važiuoti sunkiasvorei technikai.
Kaip patikslino Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, kol kas nepriimtas joks sprendimas dėl tilto, jungiančio Siesarties gatvę ir Aržuolupių kaimą, remonto.
Kauno miesto savivaldybės pavyzdys
Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-06-13 įsakymu Nr. A-2301 patvirtinto Neeksploatuojamų transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 21 punktą, siunčiame priverstinai nuvežtų transporto priemonių sąrašą (toliau Sąrašas), kuris vadovaujantis Aprašu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 341 punktu 6 mėnesius skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų informaciniuose stenduose, kviečiant atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą.
„Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius vykdo neeksploatuojamų, paliktų be priežiūros transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. Kviečiame atsiliepti šios transporto priemonės savininką ar kitus asmenis, turinčius į ją turtinių teisių. Pasiteirauti dėl transporto priemonės grąžinimo tvarkos galite telefonu (8 37) 20 16 62 arba el.
tags: #ar #galima #vykdyti #beseimininkio #turto #rekonstrukcija