Ką reiškia „būti savimi“ yra vienas iš dažniausiai keliamų klausimų psichologijoje ir saviugdos pasaulyje. Žmonės dažnai svarsto, kaip būti tikrais savimi, neišduodant savo prigimties, tuo pačiu metu laikantis visuotinai priimtų moralinių ir etikos normų.
Knyga „Drąsa būti savimi” kupina įvairių jausmų ir emocijų, skirtingų situacijų ir sprendimų joms įveikti. Apie vyro ir moters meilę, apie tėvų ir vaikų santykius, apie savo autentiškumo paieškas. Kiekvienas iš šių personažų sukurtas remiantis tikrais žmonių išgyvenimais ir charakterio bei elgesio savybėmis. Šia knyga noriu paskatinti žmogų trumpam sustoti ir pažiūrėti į savo gyvenimą iš šalies. Kadangi herojų asmenybės yra ganėtinai ryškios ir įvairiapusiškos, manau, kiekvienas atpažins juose nors dalelę savęs. Tikiu, jog tam, kad geriau pažintume save, mums reikia „veidrodžio“ - kaip jausmų ir minčių atspindžio. Knygoje dažnai skamba klausimai: „Ar tau patinka, kaip tu gyveni? Apie ką svajoji? Nuo ko ir kur bėgi?
„Drąsa būti savimi“ - tai knyga apie savęs paieškas ir vidinius pokyčius. Apie vienatvę būnant tarp žmonių, kai esi praradęs esminį ryšį - su savimi. Didžiulį troškimą būti priimtam ir mylimam. Pamąstymai apie gyvenimo pasirinkimus ir dėsningumus pateikti netradiciniu, įtraukiančiu formatu. Jautru ir tikra. Rekomenduoju pradedantiems kažką naujo ir svarbaus savo gyvenime - kelionę į save ar profesinį kelią ugdant kitus žmones. Žaisminga, paprasta ir nuoširdi autorės natūra įkvepia kiekviename puslapyje. Pasiekti sėkmės ir vadovauti kitiems žmonėms tampa įmanoma tik tada, kai žmogus lieka ištikimas sau.
Trys žmogaus prigimtys
Žmogaus prigimtis yra daugiapusė. Norint gerai pažinti save, reikia apmąstymų. Jei domitės tik kitais žmonėmis, niekada nesuprasite, ko jums reikia iš gyvenimo. Todėl analizuokite savo mintis ir veiksmus. Savirefleksija padeda pasiekti vidinę harmoniją, kuri padidina jūsų atsparumą stresui. Jūsų nebedomina kitų žmonių statusas, nes esate pakankamai pasitikintis savimi, kad galėtumėte dirbti su savimi. Jūs neturite ko slėpti. Tai suteikia laisvę būti savimi.
- Gyvuliška prigimtis - tai instinktyvioji mūsų dalis, kuri padeda mums išgyventi. Ši prigimtis apima bazinius poreikius, tokius kaip maistas, miegas, saugumas. Gyvuliškos prigimties supratimas gali padėti mums geriau suprasti savo kūno signalus ir poreikius.
- Žmogiškoji prigimtis - tai mūsų socialinė prigimtis, kuri leidžia mums bendrauti, kurti bendruomenes, išreikšti emocijas ir suprasti kitus žmones. Ši prigimtis skatina mus siekti pilnaverčio gyvenimo, bendradarbiauti ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Dieviškoji prigimtis - tai aukštesnioji mūsų dalis, kuri siekia egzistencinių tikslų, tokių kaip dvasingumas, moralė ir savęs tobulinimas. Ši prigimtis pasireiškia tada, kai siekiame tapti geresniais žmonėmis ir prisidėti prie pasaulio gerovės.
Kaip atrasti pusiausvyrą tarp savo vidinių troškimų ir išorės reikalavimų?
Gyventi pagal savo prigimtį nereiškia, kad turime nepaisyti visuomenės taisyklių ir vertybių. Priešingai, tikras savęs išreiškimas turi būti suderintas su pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms.
- Savirefleksija - nuolat analizuokite savo veiksmus ir jausmus, siekdami suprasti, ar jie atitinka Jūsų vertybes ir moralinius principus. Tai padeda išvengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti kitiems ar prieštarauti Jūsų pačių įsitikinimams.
- Empatija - gebėjimas įsijausti į kitų žmonių jausmus ir poreikius. Empatija padeda mums suprasti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus ir leidžia pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie yra naudingi ne tik mums, bet ir aplinkiniams.
- Atsakomybė - prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir stengtis jas taisyti, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes.
Būti savimi kaip žmogumi reiškia prisiimti atsakomybę už savo žmogiškąją prigimtį. Tai apima ne tik savęs pažinimą ir priėmimą, bet ir pagarbią sąveiką su kitais žmonėmis. Būti savimi reiškia suderinti savo prigimtį su visuomenės taisyklėmis ir vertybėmis. Tai reikalauja savirefleksijos, empatijos ir atsakomybės už savo veiksmus. Tikras savęs išreiškimas yra ne tik gyvenimas pagal savo prigimtį, bet ir pagarbi sąveika su kitais žmonėmis. Galiausiai, norėdami gyventi pilnavertį gyvenimą, turime nuolat siekti pusiausvyros tarp savo prigimties ir visuomenės reikalavimų.
10 Būti savimi principų
- Gebėjimas reflektuoti. Norėdami išlaikyti savo individualumą, turite tiksliai žinoti, koks žmogus esate.
- Sveikas egoizmas. Imitatoriai negali rasti pusiausvyros tarp savo ir kitų žmonių interesų. Tie, kurie yra ištikimi sau, žino savo vertę. Tik turėdami sveiką optimizmą galite tapti geru lyderiu.
- Sutelktas dėmesys į galimybes. Ištikimi sau žmonės nesigilina į laikinus ir kartais neišvengiamus nesklandumus.
- Charakterio stiprybė. Žmonės, kurie yra be stuburo ir silpnos valios, negali likti ištikimi sau. Jie atsisako savo žodžių ir pažadų ir nežino, kaip prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Dažniausiai žmonės pasitiki tais, kurie atsako už savo žodžius ir moka suvaldyti emocijas.
- Įžvalgumas. Jūs nebijote elgtis neįprastai ir tai turi įtakos visiems gyvenimo aspektams, ypač karjerai. Esate toliaregis, todėl jus domina kiti žmonės. Žinote, ko siekiate, padėdami kitiems išsikelti reikšmingesnius tikslus ir juos pasiekti. Nuolat stumiate save ir aplinkinius, kad pakeltumėte kartelę.
- Gebėjimas klausytis. Žmonės, kurie visose situacijose išlieka savimi, turi stabilią savigarbą, kuri suteikia jiems galimybę klausytis ir išgirsti kitus žmones, net kai jie reiškia priešingas idėjas. Tokie žmonės nori išklausyti nuomonių, kurios skiriasi nuo jų pačių ir persvarstyti savo požiūrį, kai supranta, kad jie galbūt klysta. Gebėjimas klausytis yra susijęs su gebėjimu mokytis. Tokiems žmonėms natūralu siekti tiesos.
- Sąžiningumas ir tiesmukiškumas. Tik sau ištikimi žmonės geba atvirai bendrauti su kitais. Kai pasitikite savimi, esate sąžiningesni ir labiau kreipiate dėmesį į kitus, o tai veda žmogų į sėkmę. Nereikia versti žmonių spėlioti, ką turėjote omenyje.
- Dvasinė pusiausvyra ir šaltakraujiškumas. Pasitikintys savimi žmonės kitų neteisia. Jie pasveria ir vertina kitų nuomonę, net jei šios nuomonės nesutampa su jų pačių, tai daroma su pagarba. Sveikiems žmonės nereikia nuvertinti kitų. Pasitikėjimas savimi leidžia tokiems žmonėms išvengti pernelyg emocingų reakcijų į išpuolius jų kryptimi.
- Lankstumas ir gebėjimas dirbti komandoje. Žmogus, kuris visada išlieka savimi, išsiskiria orientacija į komandinį darbą. Sveikas lankstumas kitų žmonių atžvilgiu leidžia jam sutelkti dėmesį į kiekvieno interesus. Toks žmogus moka suformuoti komandą, galinčią efektyviai dirbti.
- Atkaklumas ir ištvermė. Sau ištikimas žmogus sugeba atsispirti pagundoms. Jis gyvena pagal principą „yra laikas darbui ir yra laikas pramogoms”. Jis nesijaučia kaltas dėl to, kad yra neproduktyvus, nes žino, kad visada dirba geriausiai. Kiekvieną kliūtį, kurią toks žmogus sutinka kelyje, jis naudoja kaip galimybę tobulėti ir pasinaudoti savo patirtimi.
Atjauta sau: kaip mylėti save net ir sunkiais momentais
Bene kiekvienas mūsų turime tyliau ar garsiau galvoje šnekantį vidinį kritiką, vertinantį, smerkiantį ir smukdantį. Mokslininkė dr. Kristin Neff kaip atsvarą vidiniam kritikui siūlo atjautos sau metodą. Tai gebėjimas mylėti save ir su savimi palaikyti šiltą santykį, net kai užklumpa įvairios gyvenimo negandos, jaučiamasi nevykusiu ir klystančiu. Tai buvimas nesmerkiant, neplakant ir nebaudžiant savęs, gebėjimas paguosti ir jausti empatiją sau, įsisąmoninimas ir priėmimas visų savo asmenybės dalių, net ir tų, kurios atrodo kaip trūkumai.
Atjauta sau susideda iš trijų komponentų: geranoriškumo sau, bendražmogiškumo ir sąmoningumo (angl. mindfulness). Geranoriškumas sau apibūdina gebėjimą švelniai, šiltai reaguoti į save kenčiant bei palaikant santykį su savo paties trūkumais ir ribotumais, užuot neigus negatyvius gyvenimo aspektus ar skriaudus savikritika. Bendražmogiškumas reiškia gebėjimą suprasti, kad kančia ir asmeninės nesėkmės yra dalis bendrų žmones jungiančių patirčių.
Atjautos sau nauda
Zessin su kolegomis išnagrinėjo 79 tyrimus, kuriuose dalyvavo per 16 tūkst. žmonių, ir atrado tvirtas atjautos sau sąsajas su psichologine gerove. Ir, atvirkščiai, P. Muris atlikta tyrimų analizė atskleidė, kad mažesnė atjauta sau susijusi su depresija, nerimu, mitybos sutrikimais, stresu. Akivaizdu, kad atjautą sau neprošal „pasistiprinti“ - kiek gi iš mūsų gali drąsiai teigti, kad gebame savęs nesmerkti, priimti savo ir kitų netobulumus bei nesėkmes, išlikti sau geri, net kai norisi save barti ir peikti?
Pratimai atjautai sau ugdyti
Siūlomi pratimai padės jums praktiškai ugdyti atjautą sau ir geriau priimti save tokį, koks esate.
1 pratimas
Iš pradžių prisiminkite (ar išgalvokite) situaciją, kai artimas draugas jautėsi labai prastai, buvo kažkuo susirūpinęs ar stipriai išgyveno dėl savo paties trūkumų. Kaip elgėtės, kaip mėginote jam padėti? Antra, pabandykite prisiminti, kada pats kentėjote ar išgyvenote kažką nemalonaus. Kaip tipiškai elgiatės su savimi tokiose situacijose? Kokiu tonu bendraujate su savimi? Ką sau sakote? Trečia, pasvarstykite, ar pastebite elgesio su savimi ir draugais skirtumą? Jei taip, kodėl ir kokie šie skirtumai. Kokie veiksniai, kokios baimės verčia jus taip elgtis? Pagaliau užrašykite, kaip situacija pasikeistų, jei sunkiu metu elgtumėtės su savimi taip, kaip su savo draugais? Kodėl nepabandžius padėti sau taip, kaip padėtumėte savo geram draugui, ir pažiūrėti, kas nutiks?
2 pratimas
Pirmiausia pagalvokite apie situaciją savo gyvenime, kuri jums kelia stresą. Įsileiskite ją į savo mintis ir patyrinėkite savo reakcijas. Kokios emocijos kyla? Dabar pasakykite sau: „aš kenčiu“, „man skaudu“, „tai stresas“. Šios frazės skirtos įsisąmoninti savo skausmui. Antra, pasakykite sau: „kentėjimas yra gyvenimo dalis“, „kiti žmonės irgi tai jaučia“, „aš ne vienas“ ar „visi mes kenčiame“. Šios frazės padeda priimti, kad kentėjimas - bendražmogiška patirtis. Ištarę šias frazes užsidėkite ant krūtinės rankas ir leiskite sau pajusti jų skleidžiamą šilumą - galite paglostyti save ar kitaip parodyti sau dėmesį. Trečia, pasakykite sau: „aš galiu būti sau geras“, „aš galiu save atjausti“, „aš galiu save priimti tokį, koks esu“, „aš galiu sau atleisti“, „aš galiu būti stiprus“. Šis kelių žingsnių pratimas gali būti taikomas bet kuriuo metu.
3 pratimas
Šis pratimas susideda iš trijų dalių. Pirmiausia savo netobulumų, dėl kurių jaučiatės menkavertis, tyrinėjimas. Visi žmonės turi tokių savybių ar ypatybių, kurių savyje nemėgsta, netoleruoja ar dėl kurių jaučiasi nepakankamai vertingi. Kartkartėmis taip jaustis yra bendražmogiška patirtis. Pamėginkite aprašyti savo netobulumą, kuris jums neduoda ramybės. Tai gali būti tiek išvaizda, tiek darbo ar santykių problemos ir pan. Antra šio pratimo dalis - laiško sau rašymas. Jį rašykite besąlygiškai mylinčio ir gerbiančio „nematomo draugo“ akimis. Pamėginkite įsivaizduoti, kad jis žino visas jūsų stiprybes bei silpnybes, tačiau yra atjaučiantis, mylintis ir geras žmogus. Pasvarstykite, ką besąlygiškai jus mylintis „nematomas draugas“ galėtų jums parašyti. Gal jis pasakytų, kad visi turime trūkumų? O gal, kad ne visi trūkumai priklauso nuo jūsų - juk yra tiek daug aplinkybių, kurių neįmanoma sukontroliuoti! Tai ir šeimos istorija, ir genai, ir kitos nuo jūsų valios nepriklausančios gyvenimo aplinkybės… Visa tai gali atsispindėti „nematomo draugo“ laiške. Susitelkite į netobulumą, dėl kurio save smerkiate. Kaip jūsų draugas į jį reaguotų, jei besąlygiškai jus mylėtų ir atjaustų? Ko palinkėtų laiške? Trečioji užduotis - įsisąmoninti atjautą ir leisti sau pajusti, kokia ji guodžianti. Parašę laišką jį trumpam padėkite į šalį, o po kurio laiko perskaitykite iš naujo. Leiskite sau pajusti visus jausmus, kurie iškils skaitant: visą šilumą, ramybę ir meilę.
4 pratimas
Šiam pratimui atlikti galima pasistatyti tris kėdes, geriausiai trikampiu, kad visu kūnu pajustumėte jo poveikį. Pirma kėdė skirta vidiniam kritikui: atsisėskite ant šios kėdės ir garsiai iškritikuokite kažkokį jums ramybės neduodantį aspektą. Galite save keikti, barti, smerkti - pasitelkite tą vidinio kritiko kalbą, kuria dažniausiai kalbatės su savimi. Ant antros kėdės atsisėskite kaip kritikuojamasis. Kaip jaučiatės, kai jus bara? Pamėginkite išsakyti tai garsiai, pavyzdžiui: „tai girdėdamas jaučiuosi įskaudintas“. Įsisąmoninkite savo kūno kalbą, intonaciją, emocijas. Galite pamėginti suvaidinti skirtingų vaidmenų dialogą. Trečioji kėdė skirta stebėtojui: pamėginkite išmintingai pažvelgti į situaciją ir įsisąmoninkite visas kylančias įžvalgas. Gal kritiko žodžiai skamba kaip mamos? Gal jis šneka nemalonius dalykus iš baimės, kad kitaip nepavyks kažko pasiekti ar pakeisti?
5 pratimas
Labai dažnai žmonės nejaučia, kaip kritiškai vertina save ir kaip tuo save kankina. Todėl svarbu mokytis pajusti, kada vidinis kritikas įsijungia ir ką jis sako. Kokiu tonu pliekiate save viduje - paniekinančiu, smerkiančiu, piktu, šaltu? Ką sau sakote? Pavyzdžiui, jei sukirtote maišelį traškučių, gal vidinis balsas sako: „tu tiesiog šlykštus“? įdėkite pastangų ir savo mintyse atsikirskite vidiniam kritikui: „žinau, kad rūpiniesi, bet tu keli man skausmą, gal dabar galėtų kalbėti atjaučiantis aš?“. Performuluokite vidinio kritiko balsą į švelnų ir rūpestingą, atspindintį jūsų savijautą ir poreikius, pavyzdžiui: „žinau, kad suvalgei tuos traškučius, nes pavargai po ilgos ir sunkios darbo dienos. Gal yra koks nors sveikesnis būdas pasirūpinti savimi?
6 pratimas
Dienoraštis - puikus būdas išlieti savo jausmus. Tyrimai rodo, kad jis stipriai prisideda prie emocinės gerovės. Pamėginkite bent savaitę rašyti atjautos sau dienoraštį: kiekvieną dieną vakarop permąstykite tos dienos įvykius. Aprašykite patirtis, kai jums buvo sunku, save smerkėte arba kentėjote. Kiekvieną jų aprašykite per tris prizmes: sąmoningumo, bendražmogiškumo ir geranoriškumo sau. Sąmoningumo skiltyje surašykite visus kilusius jausmus. Aprašykite juos perdėtai nedramatizuodami, bet aiškiai įvardydami, kokie kilo jausmai, priimkite juos savęs nesmerkdami. Bendražmogiškumo skiltyje pamėginkite įvardyti, kaip jūsų patirtis susijusi su kitų žmonių patirtimis. Pavyzdžiui, gal ir kiti jaučia panašius išgyvenimus? Šioje skiltyje taip pat galite parašyti, kas paskatino jūsų kančią (gal buvote jautresnis, nes peršalote arba vakar vėlai nuėjote miegoti?). Geranoriškumo sau skiltyje parašykite keletą šiltų, palaikančių ir supratingų žodžių sau.
7 pratimas
Pirmiausia pagalvokite, ar savikritika jus motyvuoja ir kaip. Ar turite kažkokią ypatybę, dėl kurios save nuolat kritikuojate, siekdami ją pakeisti? Gal nuolat sau kartojate: „aš per tingus“, „aš per storas“, „aš pernelyg impulsyvus ir nesivaldantis“ ar pan.? Jei pagaunate, kad save stumiate pirmyn per kritiką, įsisąmoninkite, kiek toks savęs nuvertinimo motyvavimo būdas sukelia nemalonių emocijų. Antra, pasvarstykite, ar nėra kito, geranoriškesnio, rūpestingesnio, būdo save paskatinti. Kokiais žodžiais, kokia intonacija jus mėgintų motyvuoti geras draugas, tėvai, mentorius? Kaip jie palaikydami ir pagarbiai pasakytų, kad kažkoks jūsų elgesys yra neproduktyvus ir kad jį reikėtų keisti? Kiekvieną sykį, kai pajusite, kad stumiate save pirmyn per savikritiką ir smerkimą, išmokite įsisąmoninti tokio „motyvavimosi“ keliamą skausmą. Pamėginkite pastūmėti save pirmyn per atjautą ir savęs palaikymą švelniu bei draugišku būdu. Išmokite performuluoti savo mintis į pozityvesnes, labiau palaikančias.
8 pratimas
Jei dirbate sferoje, kur reikia rūpintis kitais (arba esate kažkieno šeimos narys ir tenka rūpintis aplinkiniais), kartkartėmis jums tikrai prireiks „įsikrauti savo baterijas“. Leiskite sau pasirūpinti ir savo poreikiais, pripažinkite, kad tai pagerins jūsų gyvenimo kokybę, suteiks daugiau jėgų rūpintis kitais. Aišku, pasitaikys tokių situacijų, kai negalėsite tiesiog dingti ir pasirūpinti savimi. Tuo metu bent mintyse padarykite mažą pertraukėlę ir sau priminkite: „šiuo metu man sunku, natūralu, kad jaučiu stresą, bet aš galiu save palaikyti“.
Kiekvienam duotas individualus kelias, būdas ir duotybės, kurias realizuodamas jis bus laimingas o sekdamas ne savo keliu, nusivils. Kiekvienas jaučiame savyje kas “mano”, o kas ne, bet nebūtinai tuo vadovaujamės savo gyvenime.