Būstas yra pamatinė žmogaus teisė, svarbi socialinės politikos dalis. Suteikime žmogui orų būstą ir jo gyvenimo kokybė tuoj pat pagerės. Todėl labai svarbu kalbėti apie būstą ne tik kaip investiciją ar turtą, kurį reikia apmokestinti, bet ir kaip apie žmogaus socialinio saugumo garantą, namus, kuriuose mes ilsimės, atgauname jėgas, jaučiamės saugūs nuo išorinio pasaulio.
Saugus ir kokybiškas būstas siejamas su geresne sveikata, mažesne šeimų skyrybų tikimybe, geresniais mokinių pažymiais. Galime toliau vardyti ir vardyti teigiamus dalykus, susijusius su kokybišku ir įperkamu būstu.
Pagrindiniai finansiniai poreikiai
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų kaip vieną pagrindinių savo finansinių poreikių šiuo metu išskiria norą paprastai ir lengvai atlikti finansines operacijas. 34 proc. siekia sutaupyti didesniam pirkiniui - automobiliui, buitinei technikai ar namams atnaujinti, dar 30 proc. norėtų sukaupti arba kaupia finansinę pagalvę, rodo SEB banko inicijuotas Baltijos šalių gyventojų finansinių poreikių tyrimas.
Valdyti asmeninį biudžetą Lietuvoje aktualiau moterims (21 proc.). Joms svarbu ir sutaupyti lėšų didesniems pirkiniams (35 proc.), o finansinės pagalvės kaupimu labiau rūpinasi trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai vyrai (32 proc.). Svarbiausi Baltijos šalių gyventojų finansiniai poreikiai panašūs - paprastai valdyti savo kasdienius finansus. Tai populiariausias finansinis prioritetas.
Skirtumai tarp šalių:
- Kas antras estas mini poreikį sukaupti finansinę pagalvę.
- Šį tikslą rinkosi ir panaši Latvijos gyventojų dalis, o lietuviams šis prioritetas nebuvo toks svarbus.
„Estijos ekonomika išgyvena giliausią tarp kaimyninių šalių nuosmukį, tad suprantama, kad šios šalies gyventojai didesnį dėmesį šiuo metu skiria finansiniam saugumui užtikrinti, - sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. - Lietuviai mažiau dėmesio kreipia į finansinę pagalvę, vidutiniškai rūpinasi asmeninio biudžeto valdymu ir, palyginti su kaimynais, menkai kreipia dėmesį į pensijos kaupimą. Kita vertus, pagal norą pradėti investuoti jau pasivijome estus - šį prioritetą rinkosi 12 proc.“
Kaip gauti 30 000 EUR. PINIGAI verslo pradžiai
Jaunimo iki 29 metų finansiniai prioritetai
Skirtingose amžiaus grupėse išsiskiria jaunimas iki 29 metų. Jam būdingas poreikis sukaupti didesniems pirkiniams ar pradinei būsto paskolos įmokai ir išmokti valdyti savo asmeninį biudžetą. Investicijomis jauni žmonės Lietuvoje taip pat domisi dažniau.
40 proc. jaunų žmonių Lietuvoje norėtų sutaupyti pakankamai pinigų didesniam pirkiniui, kas trečias - nusistatyti biudžeto tikslus ir jų laikytis, dar 26 proc. - sukaupti finansinę pagalvę. Latvijos ir Estijos jaunimo prioritetai yra panašūs, tik mūsų kaimynai gerokai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti. Šį prioritetą kaip svarbiausią rinkosi 48 proc. jaunų latvių, 58 proc. estų ir tik 26 proc.
„Sukaupti finansinei pagalvei turėtų būti vienas pirmųjų ir svarbiausių finansinių poreikių. Jaunam žmogui rekomenduojama turėti bent vieno-trijų mėnesių finansinę atsargą, ir kaupti ją derėtų vos pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą“, - akcentuoja E.
Pagrindinis prioritetas tarp Baltijos šalių jaunimo buvo tas pats - noras paprastai valdyti savo kasdienius finansus - pervesti pinigus, apmokėti sąskaitas, naudotis mobiliąja programėle. Šis pasirinkimas tarp visų kitų poreikių yra ypač būdingas Lietuvoje.
Estijos jaunimo finansinis raštingumas geresnis: be jau minėto finansinės pagalvės klausimo, savo biudžeto valdymą kaip vieną svarbiausių finansinių poreikių nurodo 42 proc. Jaunieji estai taip pat išsiskiria pagal tikslą sutaupyti verslo pradžiai (11 proc.) ir norą investuoti (18 proc.). Lietuvoje tik 4 proc. jaunų žmonių minėjo, kad nori sukaupti lėšų verslo pradžiai. Investavimo srityje mūsų ir Latvijos jaunimo poreikiai taip pat mažesni - šį atsakymą rinkosi po 15 proc. apklaustųjų iki 29 metų abiejose šalyse.
„Didesnis ekonominis optimizmas Lietuvoje jaučiamas ir tarp jaunimo - jauni žmonės mažiau rūpinasi finansine pagalve, tačiau labiau dėmesį kreipia į pradinę įmoką būstui įsigyti. Noras įsigyti savo būstą Lietuvoje yra ypač didelis tarp jaunimo, - sako E. Dovbyšienė. - Neramina tai, kad jaunieji lietuviai rodo menką susidomėjimą kaupti kapitalą verslo pradžiai. Matome, kad šis klausimas tampa svarbus tik žmonėms, jau atšventusiems savo keturiasdešimtmetį.
Būsto įsigijimo biudžetai
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas sostinės gyventojų tyrimas atskleidė, kad pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui reikšmingai augo. Bendrai sudėjus 42 proc. apklaustų vilniečių įsigijo ar planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia 151 tūkst. ir daugiau eurų, o į prabangius, nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių. Reikšminga dalis gyventojų taip pat įvardija, kad pasikeitė jų poreikiai būsto plotui, vietai, kainai bei statybos metams.
Tyrimas atskleidė, kad didžiausia dalis apklaustųjų (36 proc.) įsigijo ar planuoja įsigyti 101-150 tūkst. Eur vertės būstą, 28 proc. - 151-250 tūkst. Eur, 20 proc. - iki 100 tūkst. Eur, 9 proc. - 251-300 tūkst. Eur, 5 proc. - daugiau nei 351 tūkst. Eur, o likę nenurodė sumos.
Palyginimui, ankstesnių metų duomenys:
- 2022 metais 21 proc. respondentų rinkosi būstą iki 90 tūkst. Eur;
- Būstą tarp 91-110 tūkst. Eur - 19 proc. apklaustųjų, 111-140 tūkst. Eur ir 141-200 tūkst. Eur. vertės rėžiuose - po 20 proc. vilniečių.
- Didesnę sumą nei 201 tūkst. Eur buvo linkę išleisti 14 proc. tyrimo dalyvių.
- Dar seniau - 2020 metais - 87 proc. respondentų dairėsi į pigesnius nei 140 tūkst. Eur vertės būstus.
„Biudžetai auga dėl objektyvių priežasčių - gerėjančių gyventojų finansinių galimybių ir dar iki praėjusių metų vykusio spartaus kainų kilimo, susijusio su statybų savikaina, infliacija, sąlyginai nedideliu būsto sandėliu sostinėje. Tyrimas atskleidė, kad didesnė dalis respondentų per praėjusius metus pakeitė savo lūkesčius ir pradėjo dairytis į didesnio ploto, naujesnių statybos metų ir arčiau centro esantį būstą.
24 proc. įsigijo ar planuoja įsigyti didesnio ploto būstą nei planavo anksčiau, mažesnį renkasi 22 proc. respondentų. Tuo tarpu į objektus esančius arčiau centrinės dalies pradėjo dairytis 16 proc. respondentų, o į nutolusius - 11 procentų. Vertinant būsto statybos metus, beveik ketvirtadalis nurodė, jog svarsto tiek senos, tiek naujos statybos būstus. Dar 32 proc. domina tik naujos statybos būstas, o 30 proc. svarsto tik senos statybos objektus.
Pirkėjų lūkesčių analizė atskleidė, kad per pastaruosius metus 9 proc. apklaustųjų pradėjo dairytis į naujesnės statybos būstus nei planavo anksčiau, o į senesnius atsigręžė 3 procentai respondentų.
Anot „Darnu Group“ atstovo, šie duomenys indikuoja, kad klientų nuotaikos neprastėja - paprasčiausiai neskubama priimti sprendimų, atidžiau vertinamos asmeninės finansinės perspektyvos, asmeniniai arba šeimos tikslai bei planai tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje perspektyvose. Likęs trečdalis respondentų nurodė, jog per praėjusius metus nepasikeitė jų poreikiai įsigytam ar planuojamam įsigyti būstui.
„Darnu Group“ atlikto tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma tyrimo dalyvių - 83 proc. - būsto ieškojo ar vis dar ieško savarankiškai, 16 proc. naudojasi NT brokerių paslaugomis, dar tokia pati dalis kreipiasi į NT vystymo bendrovę. Pastarųjų reputacija būsto rinkimosi procese yra svarbi - 70 proc. nurodė, jog jiems svarbu, kokia NT bendrovė vysto juos dominantį objektą.
Jaunimo požiūris į būstą
Siekis turėti nuosavą būstą yra labai stipriai įsišaknijęs tarp Lietuvos gyventojų. Pirmuosius savarankiško gyvenimo metus žengiantys jaunuoliai jau tvirtina, kad jiems labai svarbu turėti nuosavą būstą, ir šis troškimas su amžiumi stiprėja. Jaunimas ne tik svajoja, bet ir imasi veiksmų. „Tarp 18-22 m. amžiaus jaunuolių, turinčių būsto paskolą, dalis nėra didelė, tačiau beveik kas dešimtas būsto paskolos gavėjas yra 22-25 metų amžiaus. Tai patvirtina, kokį stiprų poreikį turėti nuosavą būstą jaučia jaunimas, o, atsiradus galimybei, įsigyja nekilnojamojo turto“, - sako J. 22-25 metų jaunimas praėjusiais metais sudarė 8 proc. visų „Swedbank“ būsto paskolų gavėjų.
Daugiausia būsto paskolų išduota 26-30 ir 31-35 metų amžiaus žmonėms: jie sudarė atitinkamai 29 ir 28 proc. Įdomu tai, kad pagal 26-30 amžiaus žmonėms išduotas būsto paskolas Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių. Latvijoje šios amžiaus grupės „Swedbank“ būsto paskolų gavėjai praėjusiais metais sudarė - 17 proc., o Estijoje - 19 proc. Viena ryškesnių to priežasčių, pasak J. Bagdanavičiūtės, skirtingos valstybės paramos būstui sistemos.
„Swedbank“ būsto paskolų duomenys rodo, kad jaunimas įsigyja pigesnį būstą nei vyresni gyventojai. Tam įtakos turi ir kiek mažesnės finansinės galimybės, ir kiek kitokie būsto poreikiai. Jaunuoliai dažniau renkasi mažesnio ploto butus, rečiau - didesnio ploto būstą ar individualius namus.
Tad jei vidutinė būsto paskola mūsų banke yra 100 tūkst. eurų, tai 18-30 metų amžiaus klientų grupėje ji yra net ketvirtadaliu mažesnė - 76 tūkst. eurų“, - pastebi J. Tiesa, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, jaunuolių Lietuvoje įsigyjamas būstas nėra pigiausias Baltijos šalyse. Lietuvoje 18-30 m. amžiaus grupėje įsigyjamo nekilnojamojo turto kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 1,4 tūkst. eurų, Latvijoje - 1,1 tūkst. eurų, o Estijoje vidutinė jaunimo įsigyjamo būsto kvadratinio metro kaina siekia net 2,1 tūkst.
Infrastruktūros svarba
Kalbant apie reikalavimus infrastruktūrai, didžiajai daliai - net 73 proc. - apklausos dalyvių, renkantis būstą svarbiausia, kad šalia būtų prekybos centras. Antroje vietoje pagal svarbą yra viešojo transporto stotelė bei infrastruktūra užtikrinti patogų susisiekimą - tai reikšminga 54 proc. apklausos dalyvių. Žaliosios zonos greta namų svarbios 45 proc., darželis ar mokykla - 43 proc., poliklinika - 32 proc. apklaustųjų.
Jauni žmonės į būsto paieškas žvelgia pragmatiškai - jie ieško vietos, kur būtų patogu gyventi, dirbti ir greitai pasiekti reikiamas paslaugas. Tačiau jų norai ne visada dera su galimybėmis, o pasitenkinimo būstu lygis išlieka žemiausias tarp visų amžiaus grupių, rodo naujausio „Norstat“ tyrimo duomenys.
Jauno amžiaus pirkėjai būsto rinkoje elgiasi racionaliai, tačiau jų lūkesčiai ne visada sutampa su realybe, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Daugiau nei trečdalis 18-29 m. amžiaus žmonių nurodo vertinantys darbo vietos artumą (33 proc.), viešojo transporto prieinamumą (37 proc.) bei mikrorajono saugumą (35 proc.), tačiau mažiau dėmesio skiria gamtai (21 proc.) ar aplinkos išskirtinumui (6 proc.). Būsto paskolos gyventojams iki 30 m. amžiaus sudarė 27 proc. visų per 2024 m. išduotų būsto paskolų, o vidutinė tokios paskolos suma siekė 123 tūkst.
Nepasitenkinimas būstu
Jaunesni respondentai rečiau yra visiškai patenkinti savo gyvenamosiomis sąlygomis, nei vyresnio amžiaus žmonės. Vos 47 proc. 18-29 metų respondentų nurodė esantys patenkinti savo būstu, tuo metu tarp 30-39 metų amžiaus žmonių šis rodiklis siekia 52 proc., o tarp 40-49 m. Be to, jaunesni žmonės dažniau išreiškia ir žymesnį nepasitenkinimą: net 13 proc. 18-29 metų respondentų teigė, kad savo būstu yra labiau nepatenkinti nei patenkinti. Tarp vyresnių amžiaus grupių šis skaičius gerokai mažesnis - svyruoja nuo 5 iki 9 proc.
„Didesnį nepasitenkinimą galima sieti tiek su mažesniu finansiniu pajėgumu, tiek su pereinamuoju gyvenimo etapu. Jauni žmonės dažniau nuomojasi, gyvena su kitais šeimos nariais ar tik pradeda savarankišką gyvenimą, todėl jų pasirinkimai dažnai yra kompromisas tarp to, ko norėtų, ir to, ką šiuo metu gali sau leisti“, - pažymi L. Pasak ekspertės, dažniausiai tokie gyventojai dairosi senesnės statybos būtų antrinėje rinkoje, o ateityje neretai yra linkę keisti būstą, taip gerindami gyvenimo sąlygas.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jauni žmonės, planuodami įsigyti būstą, pirmiausia galvoja apie būsto kainą (50 proc.) ir kasdienius poreikius - gerą paslaugų prieinamumą (40 proc.), patogų susisiekimą viešuoju transportu (37 proc.), galimybę dirbti netoli namų (33 proc.).
Pasak L. Žukovės, tai atspindi ir platesnes gyvenimo būdo tendencijas - jauni žmonės dažniau gyvena aktyviau, keliauja po miestą, nori greitai pasiekti tiek darbą, tiek laisvalaikio vietas. „Jaunas NT pirkėjas dažnai sprendimą priima ne vien dėl komforto, bet ir dėl mobilumo - jis vertina laiką ir lankstumą, todėl būstas turi atitikti greitesnį gyvenimo ritmą. Dėl to prioritetas teikiamas ne ramybei, o funkcionalumui: arti darbas, parduotuvė, viešasis transportas“, - sako L. Tai patvirtina ir tyrimo skaičiai - vos 29 proc. 18-29 metų amžiaus žmonių kaip svarbų kriterijų įvardijo mažą triukšmą ar nedidelį eismo lygį.
Kartų skirtumai
Atlikta apklausa rodo ir aiškius kartų skirtumus. Daugiau nei pusė (58 proc.) 50-59 metų Lietuvos gyventojų dažniau linkę galvoti apie ramesniame rajone esantį būstą - tai svarbu vos 29 proc. 18-29 m. respondentų. Taip pat, priešingai nei jaunesni pirkėjai, jie žymiai mažiau nerimauja dėl geopolitinių rizikų - saugumo situacija Europoje jiems rečiau tampa sprendimą dėl NT įsigijimo lemiančiu veiksniu (8 proc. lyginant su 24 proc.). Iš kitos pusės, mikrorajono saugumas - vienas svarbiausių prioritetų jaunimui. Šiam veiksniui renkantis būsto vietą 18-29 m. respondentai teikia dažniausiai iš visų kitų amžiaus grupių (35 proc., lyginant su 29 proc. 30-39 m. amžiaus žmonėmis, 22 proc. 50-59 m.
„Vyresnio amžiaus žmonės renkasi ramesnį būstą, daugiau dėmesio skiria komfortui, aplinkai, gyvenimo kokybei. Tuo metu jaunoji karta vis dar ieško, kaip optimaliai išnaudoti laiką ir erdvę, todėl jų būsto sprendimai šiandien skiriasi. Tačiau žmonės linkę keistis, todėl, nepriklausomai nuo amžiaus, anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai keisis ir jų poreikiai“, - apibendrina L.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2025 metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“.
Lietuvos visuomenė yra būsto savininkų visuomenė. Eurostat duomenimis, beveik 90 procentų Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste.
Nuosavo būsto svarba
Lietuvos gyventojai nėra labai suinteresuoti nuomojamo būsto rinka, mat absoliuti dauguma svajoja įsigyti nuosavą būstą. Žinoma, toks požiūrius yra padiktuotas Lietuvos būsto sektoriuje esančios situacijos: nuomojamas būstas yra nesaugi, laikina alternatyva, o ilgalaikės nuomos alternatyvos beveik nėra. Galbūt jei ji atsirastų, gyventojai pradėtų pamažu keisti savo požiūrį. Todėl kai kalbame apie nenorą investuoti į nuomojamo būsto statybą, nepamirškime ir to, kad Lietuvos gyventojai taip pat jaučia didelę stigmą nuomojamam būstui. Taigi, galime kalbėti apie įsigalėjusią nuosavo būsto kultūrą Lietuvoje, kai nuosavas būstas yra ne tik būtinybė, kai tiesiog nėra kitos alternatyvos, bet ir norma.
Įdomu ir tai, kad Lietuvos gyventojai skundžiasi dėl didėjančių būsto kainų, bet didžioji dalis neišleidžia daugiau nei 30 procentų savo namų ūkio pajamų su būstu susijusioms išlaidoms apmokėti (būsto nuomai ar paskolai, komunalinėms paslaugoms ir kt.). Tie, kuriems sunkiau sumokėti su būstu susijusias išlaidas, yra jaunesni gyventojai, dažniausiai nuomojantys būstą, turintys mažesnes pajamas. Nors dažnai kalbama apie vyresnio amžiaus žmonių nepriteklių, mūsų tyrimas rodo, jog ši amžiaus grupė susiduria su mažiau sunkumų apmokant su būstu susijusias išlaidas.
Dar vienas Lietuvos gyventojams būdingas bruožas - didelis pasitenkinimas savo būstu. Mūsų tyrimas atskleidė, jog daugiau nei 70 procentų Lietuvos gyventojų yra labai patenkinti arba patenkinti savo būstu. Labiausiai yra patenkinti tie, kurie nusipirko savo būstus su paskola ir dar ją moka. Antroje vietoje yra tie, kurie įgijo būstą be paskolų arba jas jau išmokėjo. Tie, kurie įsigijo būstą su paskola ir ją vis dar moka, gyvena naujesnės statybos namuose ir tuo galima paaiškinti jų didesnį pasitenkinimą savo būstu. Kuo naujesnės statybos būstas, tuo yra didesnis pasitenkinimas juo.
1 lentelė. Būsto paskolų gavėjų pasiskirstymas pagal amžių
| Amžiaus grupė | "Swedbank" būsto paskolų gavėjai |
|---|---|
| 22-25 metai | 8% |
| 26-30 metai | 29% |
| 31-35 metai | 28% |
Nori nuosavo būsto ir tik nuosavo būsto, pageidautina nuosavo namo, naujos statybos. Galima teigti, kad ateityje būsto kainos tik didės. Tai diktuoja procesai, vykstantys pasaulinėje būsto rinkoje, kai būstas tampa vis labiau spekuliacijų ir investicijų objektas, ir yra mažiau siejamas su pamatine žmogaus teise turėti saugius namus. Turtingi Lietuvos gyventojai investuoja į būstą Lietuvoje ir užsienyje, tikėdamiesi, kad ši investicija ateityje atsipirks. Be to, Lietuvoje mes visi esame būsto savininkai ir visi esame suinteresuoti, kad mūsų būsto kaina didėtų.
Taip pat nepamirškime, kad egzistuoja ne tik valstybės pagalba (subsidijos jaunoms šeimoms) ar rinkos pagalba (bankų paskolos) įsigyjant būstą, bet ir šeimos. Būstas perduodamas iš kartos į kartą. Tėvai remia savo vaikus ir padeda jiems įpirkti pirmąjį būstą.