Šiame straipsnyje aptarsime restitucijos klausimus, susijusius su būstu ir gyvenimu, įskaitant pirkėjo teises įsigijus netinkamos kokybės būstą ir turto dalybas skyrybų atveju.
Nekilnojamojo daikto kokybė ir pirkėjo teisės
Užtikrinti parduodamo nekilnojamojo daikto kokybę yra pardavėjo pareiga. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau, t. y. už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
Taip pat svarbu paminėti, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
Įstatymas numato, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).
Įstatymas įtvirtinta netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą nusipirkusio pirkėjo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.399 straipsnis).
Teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties galima tik tuomet, kai daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis, būtina įvertinti, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio pardavėjo veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Taigi įstatymas gina Jūsų, kaip nekokybišką nekilnojamąjį daiktą įsigijusio asmens, teises kartu sukurdamas saugiklius ginančius ir pardavėjo interesus.

Turto dalybos skyrybų atveju
Skyrybų metu turtas ir įsipareigojimai yra dalijami, ir šituos klausimus jūs išsprendžiate patys, su vyru, pasirašydami sutartį. Pasirašius sutartį, teismui ją patvirtinus ir tai nutarčiai įsiteisėjus, vyras nebeturės jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl priteisimo, nes viskas jau išspręsta.
Teismo sprendimas, kuris įsiteisėja, yra vykdytinas, laikoma kad ginčas yra pilnai ir visiškai išspręstas, ir draudžiama dėl to paties dalyko ar tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą pakartotinai, toks ieškinys turėtų būti nepriimtas, o jeigu bus priimtas, tuomet turėtų būti atmestas.
Viskas priklauso nuo to, ar jūsų vyras pasirašys sutartį, kurią jūs pateiksite, nes laikoma, kad sutarties laisvės principas yra vykdomas, ir niekas neprivalo pasirašyti tokios sutarties, kuri prieštarauja jo interesams. O jeigu pasirašė, tai tuomet sutinka su tuo, kas išvardinta, ir kažko daugiau reikalauti neturi pagrindo.
Jeigu skiriatės abipusiu sutarimu sąlygas diktuojate jūs su sutuoktiniu įskaitant ir tai kaip dalinatės turtą. T.y. skyrybų pasekmių sutartyje galite nurodyti, kad kiekvieno sutuoktinio lėšos esančios asmeninėje banko sąskaitoje lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (ar pan.). Teismas savo iniciatyva tikrai nesigilins kiek jūs santaupų turite ar kam jas dovanotoje ar pan.
Bet jei, kaip ir minėjote Jūsų sutuoktinis yra konfliktuojantis žmogus, gali būti įvairių situacijų ir, taip gali būti, kad teismas gali įpareigoti Jūsų brolį grąžinti Jums pinigus ir tada juos dalins per pusę Jums su sutuoktiniu ar pan. Gali pasitaikyti, net taip, kad Jūsų butą gali dalinti Jums ir sutuoktiniui per pusę (ar kitokiomis dalimis), jei jame buvo atlikti kokie nors remontai ar pan. Įvairių situacijų gali pasitaikyti tikrai.
Nepamirškite, kad jeigu skiriatės bendru sutarimu, visus iki vieno klausimus išprendžiate sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. O ką jūs nurodysite sutartyje, ir pasirašysite, tą teismas patvirtins, jeigu sutartis neprieštaraus imperatyvioms teisės normoms ar gerai moralei. Bet jeigu vyras grasina, ar nesutinka, tai jis paprasčiausiai nepasirašys tos sutarties ir tiek, jeigu sąlygos jam nepriimtinos.

Supraskite, esmė ne tame jūs turite tas santaupas, ar atiduodate jas broliui, ar išleidžiate, reikalas visai kitas. O jeigu jūsų vyras nepasirašo sutarties, reiškia kad jis nesutinka skirtis bendru sutarimu.
Jeigu klausysit šalto proto, tartis visada geriau, sutaupote ir laiko, ir pinigų. Jeigu kreipiatės į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir reiškite turtinius reikalavimus, yra mokamas žyminis mokestis, tai pirma. Antra, jeigu jūsų vyrui pavyktų apsiginti, kas tikrai yra įmanoma, ir byloje nieko nepasieksite, gali tekti atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.
Bylą laimi ne tas kas laimi, o tas kas jos išvengia, ir tartis gražiuoju vienareikšmiškai geriau.
Turto padalijimo iliustracija, kaip turtas padalijamas skyrybų metu
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir nuosavybės teisė
Jūsų nuosavybės teisė negali būti suvaržyta ar apribota dėl asmens, kuris kaip savo gyvenamąją vietą deklaravo Jūsų buto adresą, kadangi nuosavybės teisė priklauso savininkams. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Jums, Jūsų pažįstamas neturės.
Tuo atveju, jei visgi būtų pažeista teisė į būstą (savavališkas įsikėlimas į butą ar kt.) ją galima ginti Lietuvos įstatymuose nustatyta tvarka. Gynybos būdai šiuo atveju gali būti įvairus: iškeldinimas, žalos atlyginimas, restitucija ar pan.
Dėl pažeistų teisių reikėtų nustatytais terminais kreiptis į Lietuvos Respublikos teismines institucijas su ieškiniu dėl iškeldinimo ar žalos atlyginimo (priklausomai nuo reikalavimo). Jūsų atveju vien asmens įregistravimas bute teisinių pasekmių Jums nesukelia, kadangi nėra jokios realios grėsmės dėl kokių nors teisinių pasekmių.
Remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys gali būti pakeisti, ištaisyti ar panaikinti to prašant gyvenamąją vietą deklaravusiam asmeniui, šiuo atveju Jūsų pažįstamui, arba gyvenamosios patalpos savininkui(-ams).
Todėl bet kuriuo metu, turėsite galimybę pakeisti šiuos duomenis. Prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga.