Pastaruoju metu asmens duomenų apsaugai skiriamas didesnis dėmesys nei buvo daroma iki šiol. Asmens kodo panaudojimo problematika yra akivaizdi ir reikalaujanti galimų sprendimų įsiklijimo. Aptarsime įvairius aspektus, susijusius su asmens kodo įrašymu į nuomos sutartį, atsižvelgiant į duomenų apsaugos reikalavimus ir privatumo užtikrinimą.
Asmens Identifikavimo Numerio Supratimas Įvairiose Šalyse
Įvairiose šalyse asmens identifikavimo numeris (Personal Identification Number) (toliau - PIN) suvokiamas skirtingai. Skirtingose šalyse praktika rodo, kad PIN gali būti ir universaliu daugiafunkciniu identifikatoriumi, ir specifinio konteksto numeriu. Būtent pagal tai skiriasi ir jo panaudojimo tikslas. Aptarsime įvairius šalių pavyzdžius ir matysime, kad vieningo atsakymo - kokio konteksto PIN derėtų naudoti - nėra.
Dar 8-ame dešimtmetyje buvo visuotinai pripažinta, kad elektroninis duomenų apdorojimas kelia grėsmę asmenybės autonomiškumui, kontrolės, žmogaus laikymo daiktu simboliu. PIN įvedimas sukėlė dviejų vertybių sistemų susidūrimą. Buvo svarstoma, kam teikiama pirmenybė - techninėms galimybėms ar asmens teisėms. Būtent todėl atsirado tikslios teisinės nuostatos dėl PIN naudojimo. Jo naudojimas tapo visuotinu reikalavimu ir šis procesas prasidėjo netgi tose šalyse, kur PIN jau buvo įvestas prieš tai, kai kilo visuotinis susirūpinimas duomenų apsauga.
Ypatingą dėmesį skiriant PIN naudojimui, užkertamas kelias galimiems asmens duomenų apsaugos pažeidimo atvejams. Kita vertus, šalyse, kur naudojami universalūs daugiafunkciniai identifikatoriai (būtent taip asmens kodas suprantamas ir Lietuvoje), egzistuoja pakankamai aukšto lygio PIN naudojimo kontrolė. Darbe matysime, kad asmens identifikavimo numerio disponavimas galimas, tik esant duomenų subjekto sutikimui. Deja, tenka pastebėti, kad asmens kodo panaudojimo kontrolės įstatyminis reglamentavimas atskirose šalyse vis dar nėra pakankamai išsamus.
Pabrėžtina, kad darbe kalbama apie asmens duomenų apsaugą, kadangi kaip buvo pasisakęs Vengrijos Konstitucinis Teismas - teisė į asmens duomenų apsaugą yra informatyvi teisė į apsisprendimą (teisė apsispręsti - leisti ar uždrausti naudoti savo asmens duomenis), o ne tradicinė teisė į apsaugą.
Asmens Duomenų Apsauga Ir Privatumas
Plačiausia prasme privatumas (lot. privatus - privatus) suvokiamas kaip asmeninis, susijęs su atskiru asmeniu. Tai apima asmens privataus gyvenimo neliečiamumo juridines garantijas, kurios reiškia tokio gyvenimo detalių ir faktų prieinamumo suvaržymą, draudimą neteisėtai rinkti bei įviešinti konfidencialią ir kitą privataus pobūdžio informaciją, kuri priklauso išimtinai asmeniui.
1981 m. Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu 1 straipsnis apibrėžia šios konvencijos objektą ir tikslą: „Šia konvencija siekiama užtikrinti, kad, tvarkant asmens duomenis automatizuotai, visų šalių teritorijose bus gerbiamos kiekvieno asmens, nepaisant jo tautybės ir gyvenamosios vietos, teisės ir pagrindinės laisvės, o svarbiausia, jo teisė į privatų gyvenimą.“ Atkreipiame dėmesį, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija taip pat apibrėžia teisę į privatų gyvenimą, kaip vieną svarbiausių žmogaus teisių: „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas [...]“.
Kaip jau buvo minėta, šis Europos Tarybos 1950 m. priimtas žmogaus teises reglamentuojantis dokumentas, savo veiksmingu apsaugos mechanizmu išsiskiria iš kitų tokio pobūdžio tarptautinių dokumentų. Konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 m. birželio 20 dieną.
Tarp asmens duomenų rinkimo, registracijos, kaupimo, publikavimo ar atskleidimo draudimo ir kišimosi į asmeninį gyvenimą yra labai glaudus ryšys. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. garantuoja privataus ir susirašinėjimo slaptumą, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus Konvencijos 8str. 2d. (kai tai būtina visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams ir t.t.). „Nesikišimas“ gali būti užtikrinamas sukūrus atitinkamą įstatyminę bazę ir užtikrinus kad jos būtų paisoma. Kadangi privataus gyvenimo sąvokos aiškinimas pastaruoju metu yra labai išplėstas, taigi valstybės pozityvi pareiga laikymasis pagal šią Konvenciją apima ir asmens kodo panaudojimą.
Šios konstitucinės žmogaus teisės smulkesnį detalizavimą ir taikymo ribas randame Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, kurio 2.23 straipsnis apibrėžia teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Šiame straipsnyje detalizuojama, kas nelaikoma privataus gyvenimo pažeidimu, kokioms aplinkybėms esant draudžiama rinkti informaciją apie privataus asmens gyvenimą ir t. t.
Duomenų apsaugos teisinis reglamentavimas Lietuvoje pradėtas 1996 m. priėmus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 1998 m. papildytas Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, kliudymą asmeniui susipažinti su savo duomenimis. 2000 m. priimtas naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įtvirtina baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privataus asmens gyvenimą rinkimą, atskleidimą, panaudojimą.
Asmens duomenys - tai bet kuri informacija, susijusi su mumis, duomenų subjektais, kurių tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Panagrinėsime šios sąvokos atskiras detales, siekiant juos identifikuoti, t. y. nustatyti tapatybę.
Neretai pats duomenų subjektas apie save pateikia daugiau informacijos, nei gali reikalauti duomenų gavėjas. Nežinojimas kam ir kokią informaciją apie save galima ar reikalinga teikti yra pagrindinė šio reiškinio priežastis. Ne kiekvienas asmuo susimąsto, kad tarkim, pateikdamas savo asmens kodą, jis iš esmės atskleidžia kone visą informaciją apie save (jei tik norima bei įmanoma toliau ją susižinoti). Kita vertus, kai pasirašant tam tikros paslaugos teikimo sutartį (kabelinės televizijos, Interneto paslaugos teikimo ir pan.), prašoma nurodyti savo asmens kodą - tai laikoma asmens duomenų valdytojo teise reikalauti, kad asmens duomenų subjektas tokią informaciją suteiktų (apsidraudžiant tarkim, asmens nemokumo atveju).
Lietuvoje tokį asmens duomenų valdytojo veiklą, paskirtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nuostatai. Šioji registro tvarkymo įstaiga privalo organizuoti bei stebėti, bet kokio registro kūrimo procesą. Šiai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai teikiami pranešimai apie duomenų tvarkymą.
Tai, kas turi būti pateikiama pranešime apie duomenų tvarkymą, yra reglamentuota Duomenų valdytojo pranešimo apie duomenų tvarkymą taisyklėse:
- duomenų valdytojo ir jo atstovo (pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą), jeigu toks yra, pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinė, telefono ir telefakso numeriai, elektroninio pašto adresas arba, jeigu duomenų valdytojas yra fizinis asmuo, jo vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta ir asmens duomenų tvarkymo vieta;
- asmens duomenų tvarkymo tikslas ar tikslai;
- duomenų subjekto grupė ar grupės, atskiriamos pagal joms būdingus požymius (žemės savininkai, pensininkai, skolininkai ir kiti), ir su jomis susijęs asmens duomenų sarašas;
- asmens duomenų šaltiniai;
- gavėjai arba gavėjų grupė ar grupės, atskiriamos pagal joms būdingus požymius (skolų išieškojimo įmonės, bankai ir kiti), kuriems duomenų valdytojai numato teikti duomenis;
- asmens duomenų teikimas į užsienio valstybes (teikimo tikslas, teikiamų duomenų sarašas, valstybė arba valstybių grupė ar grupės);
- asmens duomenų saugojimo terminas;
- duomenų tvarkytojai ir jų atstovai, jeigu tokie yra, sarašas.
Kaip matyti, duomenų tvarkymo reglamentavimas yra griežtai apibrėžtas, siekiant išvengti asmens duomenų tvarkymo, saugojimo, kaupimo tvarkos pažeidimų.
Buhalterinė apskaita: kaip suteikti įgaliojimą „Sodroje“
Asmens Kodas Lietuvoje: Unikalumas Ir Pavojai
Pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, asmens kodas apibrėžiamas kaip unikali skaitmenų seka, kuri asmeniui suteikiama Gyventojų registro įstatyme nustatyta tvarka, numatant galimus asmens kodo panaudojimo tikslus. Šioji registro tvarkymo įstaiga yra gyventojų registro tarnyba, kurią steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioji registro tvarkymo įstaiga yra registro duomenų valdytoja.
Gyventojų registro įstatyme numatyta asmens kodo sudarymo tvarka, kurią aptarsime tolesniuose skyriuose. Vieną kodą turėti yra ir gerai, ir pavojinga. Viena vertus, esant vienam unikaliam kodui lengviau užtikrinti sąveiką tarp skirtingų registrų ir duomenų bazių, taip pat surasti paieškomus asmenis. Kita vertus, asmens tapatybę gali bet kas lengvai nustatyti, nepriklausomai nuo kodo naudojimo tikslų ir aplinkybių.
Be to, unikalus kodas tam tikra prasme gali padėti užtikrinti įstatymų nustatytą duomenų valdytojo pareigą saugoti tik teisingus duomenis, o tam reikalingas teisingas duomenų subjekto identifikavimo kodas. Tačiau galima būtų vis tiek abejoti, ar Lietuvai tikrai reikia unikalaus asmens kodo, o ne sektoriais grindžiamo asmens kodo, naudojamo asmeniui identifikuoti. Juolab, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Ludvigo Boltzmanno Žmogaus teisių instituto 2004 m. kovo mėn. - 2005 m. liepos mėn. vykdytos diskusijos dėl asmens identifikavimo parodė, kad vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra.
Nuomos Sutartis Ir Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Vilniuje
Daugelį studentų, po mokslų pasilikusiųjų dirbti sostinėje, visai be reikalo kamuoja galvos skausmas, kaip deklaruoti gyvenamą vietą Vilniuje - tai padaryti paprasta ir neįsigijus nuosavo būsto. Kurį laiką sklandė mitas, kad nuomininkai, norėdami deklaruotis ir oficialiai tapti vilniečiais, turi būtinai gauti buto šeimininko leidimą, tačiau tiesa ta, kad vilniečiu tampama greitai ir paprastai - tiesiog pateikus nuomos sutartį.
Dažnai sulaukiame klausimų, ar galima deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą bute, kurį nuomojiesi. Išties norint deklaruotis Vilniuje dar nuo 2016 metų galioja supaprastinta tvarka, kai užtenka tiesiog pateikti nuomos sutartį. Savivaldybės atstovas pabrėžia, kad deklaravimo procesas dabar labai palengvintas: yra net keli būdai, kaip galima greitai ir patogiai, net neišeinant iš savo namų, oficialiai tapti vilniečiu ir tokiu būdu prisidėti prie vis augančio, gražėjančio miesto gerovės. Kita praktinė, pandemijos ir karantinų metu išryškėjusi deklaravimosi Vilniuje nauda - lengvai ir greit gaunamos sveikatos priežiūros paslaugos, neribojamas judėjimas į miestą.
Apibendrinant galima teigti, kad asmens identifikavimo numerio supratimas įvairiose šalyse yra gana įvairiapusis. Skirtingose šalyse jis gali būti daugiafunkcinis identifikatorius. Svarbu vadovautis proporcingumo principu - PIN naudotinas tiek, kiek tai yra būtina reikiamam tikslui pasiekti.
| Šalis | PIN panaudojimas | Duomenų apsaugos lygis |
|---|---|---|
| Lietuva | Universalus daugiafunkcinis identifikatorius | Aukštas |
| Belgija | Svarstoma specifinio konteksto ar universalus | Vidutinis |
| Nyderlandai | Svarstoma specifinio konteksto ar universalus | Vidutinis |