Būsto Nuoma Iš Valstybės: Sąlygos Ir Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su gyvenamojo būsto nuoma Lietuvoje. Aptarsime, į ką atkreipti dėmesį prieš sudarant nuomos sutartį, kokios yra nuomininko ir nuomotojo teisės bei pareigos, kaip teisingai deklaruoti gyvenamąją vietą ir kokius mokesčius reikia mokėti už nuomą.

1. Nuomos Sutartis - Būtinybė

Advokato Deivio Valiulio teigimu, nuomos sutartis ne visada turi būti rašytinė, tačiau tik raštu įforminti šalių įsipareigojimai padės išvengti ginčų ar juos išspręsti.

Pirmiausia, anot jo, yra du sutarčių tipai:

• Paprasta nuomos sutartis
• Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis

Esminis skirtumas tarp jų - forma ir nutraukimo ypatumai.

„Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė, o gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma skiriasi, priklausomai nuo ją sudarančių asmenų bei nuomos termino. Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo ją sudarančių šalių, privalo būti sudaroma raštu“, - teigia advokatas.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuo paprastos nuomos sutarties skiria dar ir jos nutraukimo ypatumai. Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus Civilinio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. O kitų rūšių nuomos sutartys gali būti nutrauktos ir nesikreipiant į teismą.

2. Nuomos Sutartis Turi Būti Išsami

Pasak advokato, nuomos sutartyje svarbu tinkamai nurodyti objektą - išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, bendras plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis, taip pat šio mokesčio mokėjimo tvarka, terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka.

Taip pat nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus. „Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Taip pat nuomotojas neturi teisės reikalauti nuomos mokestį mokėti iš anksto, išskyrus už pirmąjį mėnesį“, - atkreipia dėmesį D.Valiulis.

Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui nuomos sutarties objektą, užtikrinti jo tinkamumą gyventi bei visus reikalavimus atitinkančią būsto būklę perdavimo momentu ir visą nuomos sutarties laikotarpį. Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, tinkamai valdyti ir naudoti būstą, grąžinti jį tokios būklės, kokia buvo perdavimo momentu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

„Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises pagal nuomos sutartį, kaip ir nuomininkas“, - 15min teigė D.Valiulis. Einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, nuomotojo pareiga yra atlikti kapitalinį remontą.

Jis atkreipia dėmesį, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, o terminas nustatomas šalių susitarimu. Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą sutartį sudarydamos naują terminuotą ar neterminuotą nuomos sutartį. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas.

„Nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartį nuomininkui yra lengviau nei nuomotojui. Nuomininkas tiek terminuotą, tiek neterminuotą sutartį turi teisę nutraukti prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Nuomotojas, norėdamas nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, nuomotoją raštu turi įspėti prieš šešis mėnesius, o terminuotą nuomos sutartį gali nutraukti tik esant esminiam sutarties pažeidimui ir tik teismo tvarka“, - teigė jis.

Kas Laikoma Esminiu Sutarties Pažeidimu?

• Nuomininkas turi daugiau kaip 3 mėnesius nemokėti nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas.
• Nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą, arba ją naudoja ne pagal paskirtį
• Asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Esant bent vienam iš šių pažeidimų, nuomotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl terminuotos nuomos sutarties pažeidimo.

3. Kapitalinis Ir Einamasis Remontas. Kieno Pareiga Juos Atlikti?

D.Valiulio teigimu, einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, nuomotojo pareiga yra atlikti kapitalinį remontą. Kapitalinis remontas - tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai. Būtent šių darbų atlikimo nuomininkas turi teisę reikalauti iš nuomotojo.

Atliekant kapitalinį remontą nuomotojas turi teisę reikalauti nuomininko laikinai nesinaudoti išnuomotu būstu, tačiau tokiu atveju nuomininkas turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimą, kompensaciją ar nuomos sutarties nutraukimą.

Kadangi viena iš nuomininko pareigų yra išlaikyti išnuomotą būstą tvarkingą ir atlyginti būsto išlaikymo išlaidas, nuomininkas turi pareigą daryti einamąjį remontą, nebent būtų susitarta kitaip. Einamuoju remontu laikomas eilinis taisymas, kaip, pavyzdžiui, elektros lemputės pakeitimas, įbrėžimų sienose užglaistymas ir panašiai. Tai yra nuomininko atsakomybė.

„Dažnai pasitaiko, kad nuomininkas, begyvendamas būste, nori atlikti tam tikrus pagerinimus, tačiau ne visais atvejais juos bus galima pasiimti nuomos sutarčiai pasibaigus. Jei nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą būstą pagerina, jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei nuomotojo sutikimas nebuvo gautas ir nuomotojas nesutinka atlyginti pagerinimų vertės, nuomininkas atliktus pagerinimus gali pasiimti tik tada, jei juos galima atskirti be žalos išnuomotam būstui“, - komentavo D.Valiulis.

4. Prieš Mokėdami Depozitą Įsitikinkite, Kad Jį Mokate Asmeniui, Turinčiam Teisę Nuomoti Būstą

Advokatas pataria, kad, prieš mokant nuomotojo reikalaujamas sumas, reikia įsitikinti, kam jas ketinate mokėti. Įprasta praktika, kad sudarant būsto nuomos sutartį nuomotojai reikalauja sumokėti vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą, kuris padengtų nuomotojo nuostolius, jei tokių atsirastų per visą nuomą.

Tačiau prieš mokant depozitą svarbu įsitikinti, ar mokėsite asmeniui, turinčiam teisę to reikalauti. Tokiu atveju vertėtų paprašyti pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame matysite, kas yra būsto savininkas. „Jei paaiškėtų, kad asmuo, ketinantis išnuomoti jums būstą, nėra įrašytas viešojo registro išraše kaip savininkas, galbūt jis turi nuomos sutartį su savininku ir būstą ketina subnuomoti. Tuomet reikėtų paprašyti pateikti nuomos sutartį bei savininko sutikimą subnuomoti būstą, jei tai nebūtų įrašyta nuomos sutartyje“, - patarė D.Valiulis.

5. Nufilmuokite Ar Nufotografuokite Visą Būstą

Gyvenant būste gali atsirasti įbrėžimų sienose, gali būti apgadinami baldai ar įskeliamos plytelės, dėl ko pasibaigus nuomos sutarčiai dažnai kyla ginčai su nuomotoju. Nuomotojas tuo gali piktnaudžiauti, norėdamas pasilikti sumokėtą depozitą.

„Pirmiausia patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, taip pat vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti ir šias nuotraukas ar įrašą pridėti kaip nuomos sutarties priedą“, - teigė D.Valiulis.

6. Apdrauskite Turtą

Norint išvengti nuostolių dėl būsto, baldų ar kaimynų turto sugadinimo įvykus, pavyzdžiui, vandentiekio avarijai, taip pat norint apsaugoti turtą nuo vagystės, Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris pataria aptarti būsto, kaip turtinio vieneto, jame esančio turto ir būsto valdytojo civilinės atsakomybės draudimo klausimus.

Nuomininkui svarbu išsiaiškinti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas yra apdraustas. Jei ne, reikėtų susitarti, ar sudaromos draudimo sutartys, susitarti dėl draudimo įmokų mokėjimo tvarkos.

„Tačiau būsto ir jame esančio turto draudimas nuomininkui padės išvengti nuostolių atlyginimo tik dėl būsto ir jame esančio turto sugadinimo. Jei dėl įvykusios avarijos ar gedimo būtų sugadintas kaimynų turtas, būsto ir jame esančio turto draudimas neapsaugos. Norint apsisaugoti nuo kaimynų turto sugadinimo, nuomininkui yra reikalinga sudaryti būsto valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią kaimynų patirtus nuostolius padengtų draudimo bendrovė“, - komentavo D.Valiulis.

7. Teisė Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Nuomojamame Būste

Sudarydamas nuomos sutartį, nuomininkas įgyja teisę deklaruoti gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Jei savininkas nesuteikia atskiro sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste, tokiu atveju sudaryta nuomos sutartis gali būti dokumentu, kurį užteks pateikti gyvenamąją vietą deklaruojančiai įstaigai.

„Tačiau tokiu atveju nuomos sutartyje patartina nurodyti, kad nuomotojas neprieštarauja, jog nuomininkas deklaruotų gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Jei tokios nuostatos nuomos sutartyje nebus, tikėtina, kad deklaruojanti įstaiga paprašys pateikti papildomą atskirą nuomotojo sutikimą“, - sakė D.Valiulis.

Tarp nuomininko ir nuomotojo sudaryta nuomos sutartis taip pat turi apibrėžti ir laiką, kuriam gyvenamoji vieta deklaruojama išsinuomotame būste. Jeigu sudaroma terminuota nuomos sutartis, tai ir gyvenamoji vieta išsinuomotame būste deklaruojama tam terminui, jei sudaryta neterminuota nuomos sutartis, tai ir gyvenamoji vieta deklaruojama neterminuotam laikotarpiui.

Kaip Deklaruoti Savo Faktinę Gyvenamąją Vietą?

Mokesčiai Už Nuomą

Pirmas žingsnis link "legalumo" yra nuomos sutartis, kurioje numatytos visos nuomos sąlygos ir kaina. Norint prisiregistruoti nuomojamame bute ar name, reikalinga galiojanti nuomos sutartis su visais būtinais rekvizitais.

Kadangi nuomojate savo turtą ir už tai gaunate nuolatines pajamas, esate traktuojamas kaip savarankiškai dirbantis žmogus. Ne, jūs verslo nevykdote, tačiau dirbate savarankiškai. Dėl to valstybei reikia susimokėti mokesčius.

Yra du būdai mokėti mokesčius už nuomą:

• Pagal verslo liudijimą
• 15 proc. GPM (Gyventojų pajamų mokestis)

Pagal verslo liudijimą tai yra fiksuotas metinis mokestis. Visos savivaldybės mokestį nustato pačios, tad mokesčiai rajone ir didmiestyje yra skirtingi. Pavyzdžiui, nuomojant būstą Vilniaus rajone, o ne mieste, mokestis yra tik 130 eurų, Kauno rajone - 35 eurai, o Klaipėdos rajone - 1 euras. 15 proc. GPM - tai yra 15 proc. nuo gautų pajamų.

Lentelė: Verslo liudijimo kainos skirtinguose Lietuvos miestuose

Socialinis Būstas

Socialinis būstas - tai galimybė įsigyti nuosavą būstą asmenims, turintiems mažas pajamas arba esantiems socialiai pažeidžiamiems. Norint pretenduoti į socialinį būstą, būtina pateikti prašymą įrašyti į sąrašą socialinio būsto nuomai. Šis prašymas yra pirmasis žingsnis link nuosavo būsto įsigijimo, todėl svarbu jį užpildyti tinkamai ir pateikti visus reikalingus dokumentus.

Pildant prašymą socialiniam būstui, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Būkite atidūs ir tikslūs. Pateikite teisingą informaciją apie savo pajamas, šeiminę padėtį ir kitus svarbius duomenis.
• Pateikite visus reikalingus dokumentus. Įsitikinkite, kad turite visus dokumentus, patvirtinančius jūsų pateiktą informaciją.
• Kreipkitės į specialistus. Jei turite klausimų ar abejonių, kreipkitės į savivaldybės specialistus, kurie konsultuoja socialinio būsto klausimais.

Savivaldybių Iniciatyvos: Vilniaus Rajono Pavyzdys

Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat vykdo socialinio būsto pirkimus. Pavyzdžiui, savivaldybė planuoja įsigyti vieną 1-o kambario butą ir keturis 2-jų kambarių butus, esančius Vilniaus rajono teritorijoje.

Reikalavimai Būstui Vilniaus Rajone

• I pirkimo dalis: 1-o kambario butas, kurio naudingas plotas negali būti mažesnis nei 20 kv. m ir neturi viršyti 35 kv. m.
• II-V pirkimo dalys: 2-jų kambarių butas, kurio naudingas plotas negali būti mažesnis nei 35 kv. m ir neturi viršyti 52 kv. m.

Anykščių Rajono Socialinio Būsto Pirkimo Sąlygos

Šiame straipsnyje aptariamos socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygos Anykščių rajone.

Pagrindiniai aspektai

• Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir kiti susiję teisės aktai.
• Finansavimas: Anykščių rajono savivaldybės biudžeto lėšos.
• Organizavimas: Pirkimą organizuoja ir vykdo Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Socialinio būsto Traupio seniūnijoje pirkimo komisija (toliau - Komisija).
• Būdas: Pirkimas atliekamas skelbiamų derybų būdu.

Pagrindiniai reikalavimai būstui:

• Bendras naudingas Būsto plotas negali būti mažesnis kaip 60 kv. m.
• Būstas Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis negali būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
• Būstas perkamas kartu su inventorizuotais ir teisiškai įregistruotais priklausiniais (rūsiais, sandėliukais, ūkiniais pastatais ir pan.), jei tokie yra, ir jam priskirtu žemės sklypu, jeigu toks yra, o būsto kadastro byla turi atitikti esamą būsto patalpų padėtį.
• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų ir kitų pagalbinių patalpų) plotas.

Vilniaus Miesto Iniciatyvos

Savivaldybė, vykdant suplanuotus strateginius tikslus, planuoja įsigyti 180 būstų Vilniaus mieste.

Pirkimo objektas - 1-4 kambarių gyvenamosios paskirties būstai, esantys ne ankstesnės nei 1961 m. statybos mūriniuose/plytiniuose pastatuose. Didžiausias prioritetas teikiamas mažesnio ploto įrengtiems būstams.

Perkant būstus atkreiptinas dėmesys, kad būsto faktinis išplanavimas atitiktų kadastrinius matavimus, priešingu atveju, kandidatų prašoma užsakyti naujus kadastrinius matavimus.

Būsto Nuomos Kompensacija

Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:

• 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
• 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

tags: #ar #galiu #isinuomuot #busta #is #valstybes