Ką daryti, jei užliejo butą: patarimai ir teisiniai aspektai

Buto užliejimas yra dažnas reiškinys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, o trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei jūsų butą užliejo kaimynas, kaip išsireikalauti žalos atlyginimą ir kokie teisiniai aspektai svarbūs.

Ką Daryti Iškart Po Užliejimo?

Visų pirma, svarbu ramiai reaguoti į nelaimę.

Sustabdykite vandens tekėjimo šaltinį. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą.

Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo.

Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą.

Svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.

Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei.

Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojama turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.

Žalos Fiksavimas ir Įrodymai

Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Pirmas teisiškai svarbus veiksmas būtų užfiksuoti patį užliejimo faktą.

Galimi bent trys variantai.

• Jeigu jūsų namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai, tą galėtų padaryti bendrijos pirmininkas, turėtumėte kreiptis tiesiogiai į jį.
• Kitu atveju užfiksuoti faktą galėtų avarinės tarnybos darbuotojai. Turėtumėte kreiptis į bendrovę, kuri teikia komunalines paslaugas jūsų namui, nes dažniausiai šios bendrovės teikia ir avarinės tarnybos paslaugas namo gyventojams.
• Galiausiai, jei jūs nesikreipėte nei į bendrijos pirmininką, nei į avarinę tarnybą, pažeidimo faktą galėtų užfiksuoti antstolis aplinkybių konstatavimo protokole. Tiesa, šis būdas būtų brangiausias.

Nuostolių Dydžio Nustatymas

Antra, kada jau grėsmė padaryti didesnių nuostolių yra praėjusi, o faktas užfiksuotas, reikėtų nustatyti patirtų nuostolių dydį.

Jeigu butas apdraustas, tą darytų draudimo bendrovė. Jūsų atveju tą galėtų padaryti laisvai samdomas ekspertas. Tokiu ekspertu galėtų būti, pavyzdžiui, įmonė, užsiimanti statybų verslu arba asmuo, kuris yra įgijęs atitinkamą kvalifikaciją.

Be eksperto išvados nuostolių dydžio nustatymui taip pat galėtų būti tinkama prekybos centro pažyma apie tam tikro kiekio medžiagų kainą.

Kitaip tariant, jei jūs tiksliai žinotumėte, kad, pavyzdžiui, bus reikalinga perdažyti vieną sieną, tai išsiaiškinusi, kiek tam reikės medžiagų, galėtumėte pateikti pažymą apie reikalingam kiekiui medžiagų tuo metu galiojančią kainą.

Bandymas Susitarti Taikiai

Trečia, būtų galima dar kartą pamėginti su kaimyne susitarti gražiuoju. Geriausiai būtų ne tik kalbėtis, bet ir pateikti pretenziją raštu, kad kaimynė atlygintų jūsų patirtus nuostolius. Raštu pateikta pretenzija būtų svaresnis įrodymas teisme, kad bandėte rasti taikų sprendimo būdą.

Vis dėlto jeigu kaimynė ir toliau nebūtų linkusi su jumis tartis gražiuoju, galiausiai dėl savo pažeistų teisių gynimo turėtumėte kreiptis į teismą.

Svarbu išsaugoti visus dokumentus, įrodančius visas jūsų turėtas išlaidas, pavyzdžiui, kvitus ar sąskaitas už avarinės tarnybos ar eksperto paslaugas, nes teisme būtų galima reikalauti ir šių išlaidų atlyginimo.

Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę turi būti atlyginama ne už dalį, bet už visus jūsų patirtus nuostolius. Nuostoliai gali būti atlyginami natūra, t.y. teismas gali įpareigoti jūsų kaimynę atlikti remonto darbus. Kitu atveju galėtumėte atlikti remonto darbus savo lėšomis, o teisme reikalauti atlyginti jūsų už remonto darbus patirtas išlaidas.

Kreipimasis į Teismą

Norint prisiteisti nuostolių atlyginimą, turi egzistuoti visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: a) neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, c) kaltė bei d) žala ir nuostoliai. Kitaip tariant reikėtų įrodyti, kad jūsų butas buvo užlietas ir jam dabar reikalingi remonto darbai dėl konkretaus asmens veiksmų ar neveikimo.

Tokiu atveju jūsų turimi dokumentai galėtų būti tinkami reikšmingų aplinkybių įrodymui, t.y. žalos atsiradimo faktui, jos dydžiui, priežasčiai ir pan.

Jei kaimynai nesutinka su žalos atlyginimu, kreipkitės į teismą. Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti. Jei mano butas - nedraustas ir mane užlieja iš aukščiau esančio buto, jo savininkas ir yra kaltas. Tad teismo kelias yra tikrai efektyvus.

Reikia suprasti, kad išmokėdamos draudimą jos negali nueiti į minusą, jos turi tuos pinigus atgauti ir dažniausiai tą padaro prisiteisdamos juos iš kaltininko.

Reikia įvertinti butui padarytą žalą. Tą galima padaryti ir pačiam savininkui, tačiau geriau išsikviesti vertintoją.

Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą.

Dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu. Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti. Pati suma ir būna pagrindinis ginčo objektas. Ir nenuostabu, kad nukentėjusysis visada yra suinteresuotas prisiteisti kuo didesnę sumą.

Dėl to, anot advokato, nelabai dažnais, tačiau nelabai ir retais atvejais žmonės turi ankstesnių buto brokų ir bando juos pritempti, prisidengdami užliejimo įvykiu.

Teismo Išlaidos

Už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų - tai labai individualu. Vis tik jis pabrėžė, kad laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos. Visos šios išlaidos, anot pašnekovo, teikiamos teismui kaip įrodymai, kad laimėjus bylą jos būtų priteisiamos.

Tačiau A. Budnikas pažymėjo, kad išlaidos priteisiamos pagal tai, kiek procentų bylos buvo laimėta.

Tokios bylos trunka apie 6 mėnesius. Bet, jeigu mane aplieja, aš pasidarau privačią žalos ekspertizę ir ja remiantis paduodu ieškinį prieš kaltininką, o jis sako, kad ta ekspertizė netiki ir prašo teisminės ekspertizės, tada teismas skiria ekspertą pakartotiniam žalos įvertinimui. Tokiu atveju procesas gali vykti ir ilgiau. Dar apeliaciją galima pateikti, tai dar papildomi 4 mėnesiai gali būti. Su visu tuo gali trukti ir metus.

Kas Atsakingas Už Užliejimą?

Jei buto užliejimas įvyko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra atsakingas už kilusį įvykį. Kitaip tariant - dėl kokių priežasčių įvyko buto užliejimas. Patartina neskubėti daryti išvadų ir kaltinti viršutinio aukšto buto savininko. Taip pat neverta skubėti sutikti su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo.

Žalos kaltininkas konkrečiu atveju gali skirtis, pavyzdžiui, dėl to, kad trūkęs vamzdis gali priklausyti ne tik konkrečiam buto savininkui, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrai.

Taip yra dėl to, kad pagal bendrą Civilinio kodekso 4.82 str. įtvirtintą taisyklę, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi - ir vamzdynai.

Tad teismų praktikoje yra buvę tokių bylų, kur teismai aiškinosi, kokioje tiksliai vietoje buvo pažeistas konkretus vamzdis ir kieno nuosavybei jis priskirtinas - kaip bendroji dalinė visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ar kaip konkretaus buto savininko nuosavybė. Be to, galimas variantas, kad atsakomybė pilnai ar dalinai gali tekti ir daugiabutį namą prižiūrinčiam administratoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą pastato priežiūrą.

Buto užliejimo priežastį nustatyti neretai gali tik atitinkamos srities ekspertai, kurie atlikę vietos apžiūrą bei išanalizavę daugiabučio namo projektinius bei kitus dokumentus, pateikia išvadas apie buto užliejimo priežastis bei galimus kaltininkus. Neretai dėl buto užliejimo būna kaltas ne vienas iš minėtų subjektų.

Tikrojo buto užliejimo kaltininko nustatymas yra labai svarbus. Pareiškus ieškinį ne tam subjektui, teismas ieškinį visiškai atmes ir priteis kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas, kurias teks atlyginti ir taip jau nukentėjusiam užlieto buto savininkui.

Kasacinis teismas, spręsdamas analogiškus atvejus nagrinėjam deliktui, formuoja praktiką, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių - patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų.

Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas atitinkamas daiktas atsakovo bute, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.

Jei Butas Nuomojamas?

Nuomotojo ir nuomininko atsakomybės klausimai, taip pat ir žalų atlyginimo avarijų atveju, priklauso nuo to, kaip susitarta nuomos sutartyje. Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalas, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas. Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas.

Vis dėlto, siekiant išvengti didelių nuostolių ir rizikos, mes visuomet rekomenduojame nuomojant butą susitarti, kas - nuomotojas ar nuomininkas apdraus jį, tuomet atsitikus avarijai žalą atlygintų draudimo bendrovė.

Svarbu paminėti, jog nuomos sutartyje turėtų būti apibrėžtos labai aiškios nuomininko pareigos, kuriomis nuomininkui yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti butą (tame tarpe bute esančią inžinerinę įrangą, sanitarinius mazgus ir pan.), t. y. iš nuomos sutarties nuostatų turi būti aišku, jog nuomininkas nuomos sutartimi prisiėmė turto valdytojo atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas.

Sudarius tokią nuomos sutartį ir, žinoma, atitinkamai ją įregistravus viešame registre, laikytina, kad prievolinės teisės pagrindu butas nuomininkui perduotas faktiškai naudotis ir valdyti.

Aptariamu atveju draudikas gali kreiptis į buto savininką dėl žalos atlyginimo, tačiau draudikui būtina įvertinti tai, jog buto nuomos sutartis atitinkama tvarka buvo įregistruota viešame registre bei pasidomėti, ar buto nuomos sutartimi nuomininkas tam tikra apimtimi iš buto savininko neperėmė teisės bei kartu ir atsakomybės valdyti butą.

Draudimas

Jei užlietas butas, kuriam žalą padarė jūsų bute trūkęs vamzdis, buvo apdraustas, savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę.

Draudikas gali reikalauti atlyginti žalą pvz. šilumos tiekėjo, jei nustatoma, kad vamzdis sprogo dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Tokiais atvejais, kai buto, kuriame kilo avarija, savininkas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, jis išvengia prievolės atlyginti nuostolius užpiltajam kaimynui, nes juos atlygina draudikas.

Kuomet žalą sukėlusio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė nebuvo drausta, o buvo apdraustas tik nukentėjusiojo butas, tuomet draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, pateiks atgręžtinį reikalavimą atlyginti žalą sukėlusiam buto savininkui.

Jei niekas nebuvo apsidraudęs, jei dėl avarijos nukentėjo jūsų butas, patariama pačiam raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą ir klausimą išspręsti taikiai. Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygintina tik iš dalies - jums teks priverstinai išieškoti žalą per teismą.

Bendro Naudojimo Vamzdžiai

Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę.

Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).

Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.

Jei kaimynas piktybiškai atsisako leisti taisyti kanalizaciją, kreipkitės į namo administratorių. Jei administratorius nereaguoja, kreipkitės į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Praktiniai Patarimai

• Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.
• Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
• Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
• Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti.
• Jeigu norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.
• Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.

Žalos Atlyginimo Eiga

Apibendrinant, žalos atlyginimo eiga po...

• Avarinės tarnybos iškvietimas ir vandens sustabdymas.
• Žalos užfiksavimas (nuotraukos, antstolio protokolas).
• Žalos dydžio įvertinimas (ekspertas, sąmatos).
• Bandymas susitarti taikiai su kaltininku.
• Kreipimasis į teismą (jei susitarti nepavyksta).
• Teismo sprendimas ir žalos atlyginimas.

Dabar būsto užliejimo atvejų yra daugiau nei bet kada anksčiau. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir Jums. Užliejimo padarinių šalinimas dažnai apima ne tik daiktus (pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas, spinteles, minkštus baldus), bet ir namų elektroniką ir brangius buities prietaisus (pavyzdžiui, šaldytuvą, orkaitę, skalbimo mašiną, džiovyklę ir pan.). Situacija būna dar prastesnė, jeigu užliejimas nepataisomai sugadina grindis, grindų šildymo sistemą, pilnai užlieja rūsius arba reikalingas sienų dažymas.

tags: #kas #uzfiksuoja #buto #uzliejima