Gartraukis ir tinkamas patalpų vėdinimas: Reikalavimai ir sprendimai

Tinkamas patalpų vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti gerą oro kokybę, išvengti drėgmės problemų ir apsaugoti sveikatą bei turtą. Šiame straipsnyje aptarsime drėgmės problemas, jų priežastis ir sprendimo būdus, įskaitant gartraukio svarbą ir kitas vėdinimo sistemas.

Drėgmės problemos ir jų atpažinimas

Dažnai perteklinė drėgmė sukelia ne tik jutimini diskomfortą, tačiau ir pridaro rimtos žalos sveikatai bei turtui. Atsiradęs pelėsis vešėdamas ardo mūrą, išskiria toksines medžiagas, gali pakenkti dažams, tapetams, netgi tinkui. Drėgname ore sparčiai dauginasi organizmai, kurie dažnai gali būti įvairių alerginių reakcijų ir susirgimų sukėlėjai.

Šį rodiklį paprasčiausia išmatuoti drėgmės matuokliu, bet galite nuspėti pernelyg didelį vandens kiekį ore, jeigu:

  • Patalpoje nemaloniai vėsu, nors temperatūra nėra žema;
  • Atsiranda specifinis kvapas;
  • Pastebimas drėgmės kondensatas ant langų ir kitų paviršių;
  • Nedžiūsta skalbiniai;
  • Atsiranda pelėsis arba grybelis.

Drėgmės priežastys

Priežasčių dėl pernelyg aukšto drėgmės lygio yra nemažai. Pavyzdžiui renovavus senos statybos daugiabučius, įstačius plastikinius langus ir šarvuotos duris, padidėja drėgmės lygis namuose. Taip atsitinka padidėjus sandarumui - oras necirkuliuoja per duris ir per langus. Greitai gali apkarsti ir naujai atliktas būsto remontas, kadangi dauguma statybinių medžiagų yra vandens pagrindu ir gali džiūti dar kelis mėnesius po remonto. Šiuo etapu tikimybė atsirasti pelėsiui ar grybeliui yra itin didelė.

Jeigu drėgmė kaupiasi vonios kambaryje, galima įtarti, nusidėvėjusius vamzdžius arba nekokybiškai padarytą vandentiekio sistemą. Drėgmės lygis pakyla namuose, dėl nepakankamo šildymo, nukritus oro temperatūrai žemiau 18 laipsnių. Priežastys gali būti ir pačios paprasčiausios - skalbinius džiovinate namuose, uždengiate radiatorius, intensyviai gaminate, kai prastai veikia ventiliacija ir gartraukis.

Sprendimo būdai

Norint išspręsti drėgmės problemas, galima imtis įvairių priemonių:

  1. Įsigykite ir naudokite drėgmėmatį (palaikykite komfortiškiausią 55 - 65 proc. santykinį oro drėgnumą).
  2. Jeigu drėgmės lygis pakilęs nedaug normos - turėtų padėti vėdinimas keletą kartų per dieną plačiai atidarius langus, taip sukeliant skersvėjį, t.y. oro judėjimą ir kaitą.
  3. Panaudokite infra raudonųjų spindulių termometrą („termovizorių“), šaltų vietų paieškai (blogai apšiltintos ar drėgnos vietos). Šaltos vietos - pastato trūkumai, kuriuos reikia pašalinti.
  4. Atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų - kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas.
  5. Naudokitės ventiliatoriais virtuvėje ir vonioje (geriausia, jei ventiliatorius išsijungia automatiškai pagal drėgmės lygio daviklį).
  6. Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose - termostatiniai reguliatoriai).
  7. Naudokite oro sausintuvą - tuomet reikia visiškai uždaryti patalpos langus ir duris, ventiliacijos angas. Oro sausintuvas ne tik ištraukia drėgmę, bet ir šildo patalpą.

Oro sausintuvai

Šiuo metu rinkoje rasti oro sausintuvą, arba kitaip vadinamą drėgmės surinkėją nėra sunku, tačiau dažnai susiduriama su klausimu - kokią technologiją reikėtų pasirinkti, koks sausintuvas bus našus ir tikrai patenkins lūkesčius? Mikroklimato ekspertų UAB "Rubisolis" atstovas Vytautas Žukaitis ragina renkantis sausintuvą atkreipti dėmesį į įrenginio aptarnaujamą plotą, drėgmės lygį ir temperatūrą patalpoje bei įrenginio surenkamo vandens talpą. Dažniausiai sausintuvo bakelio talpa būna apie 4-5 l, prisikaupus vandens, jį reikia išpilti. Įrenginys gali turėti galimybę vandenį nuvesti į išorinius mazgus ar lauką - tokiu būdu nereikės vandens išpylinėti. Patogu, kai įrenginys turi ratukus, tuomet nesunkiai jį galima perkelti iš vienos patalpos į kitą.

Kiti būdai, kurie ne pigūs, tačiau yra labai efektyvūs: priverstinė ventiliacija ir rekuperatoriai. Priverstinės ventiliacijos sistemos gali paduoti ir ištraukti norimus kiekius oro iš patalpų nepriklausomai nuo besikeičiančių oro sąlygų, taupydamas išlaidas šildymui 50-80 proc. Rekuperatorius vėdina orą priverstiniu būdu, tačiau šilumą iš šalinamo oro išsaugo ir perkelia ją į paduodamą orą.

Kaip veikia energiją atgaujanti vėdinimo sistema? | This Old House

Rekuperatoriai

Patalpų vėdinimui ir šilumai išsaugoti skirtas įrenginys - rotacinis rekuperatorius yra vienas iš geriausių sprendimų mūsų klimato sąlygoms. Rotacinis rekuperatorius, kaip ir visi rekuperatoriai, įtraukia panaudotą nešviežią patalpos orą, paima iš jo šilumą, perleidžia per šilumokaitį ir būgninį rotorių bei pašildo įeinantį vėsų lauko oro srautą.

Dar nemažai žmonių vėdina patalpas “po senovei” - atidaro langus, orlaides ir balkonų duris. Vasaros metu tai nepakenktų, išskyrus pašalinių kvapų patekimą iš lauko į butą, bet vėdinant per atidarytus langus žiemą iš patalpų pasišalina visa sukaupta šiluma. Sumontuoti plastikiniai langai, ypač pigesni, irgi sutrikdo normalų vėdinimą - patalpos tampa sandarios, šilumos nuostoliai sumažėja, bet nešviežias rūgštus "prikvėpuotas" patalpos oras negali pasišalinti, didėja drėgmės procentas, ant langų susidaro kondensatas. Visų šių nepatogumų galima išvengti įsirengus rotacinį rekuperatorių, kuris laikomas tinkamiausiu variantu mūsų klimatui, kur vyrauja drėgni ir žvarbūs rudenys ir žiemos.

Bute ar biure įrengtas rotacinis rekuperatorius ne tik įleidžia iš lauko šviežio oro, bet ir pašildo jį ištraukiamu oru bei išsiurbia nešviežią orą iš patalpų. Nereikia atidarinėti langų bei švaistyti brangios šilumos, patalpoje temperatūra lieka ta pati. Rotacinis rekuperatorius grąžina į kambarį apie 85 proc. šilumos.

Rotacinio rekuperatoriaus veikimo principas

Kai šviežias vėsus lauko oras patenka į rekuperatorių, srautas iš pradžių praeina pro išvalantį filtrą link šilumokaičio. Pašildytas lauko oras iš šilumokaičio juda į patalpą. Ten įkvepiamas, iškvepiamas, tampa nešviežiu. Šilumokaityje vyksta apykaita - šiltas “atidirbęs” patalpos oras atiduoda savo šilumą rotoriaus plokščių pašildymui. Taip rotacinio šilumokaičio dėka į patalpas grąžinama apie 85 proc. šilumos kartu su naujai paduodamais šviežio oro srautais. Nuolatinis rotoriaus sukimasis leidžia šilumokaičiui neužšalti ir išvengti kondensato lašelių suledėjimo.

Rotaciniame rekuperatoriuje irgi susidaro kondensatas, bet jis būna trumpalaikis ir nespėja suledėti. Kondensatu virsta smulkūs drėgmės lašeliai iš pašalinamo šilto nešviežio patalpos oro, kurie nusėda ant besisukančio rotoriaus kanalų paviršiaus. Bet, rotoriui pasisukus, apsikondensavę kanalai patenka į oro padavimo zoną, kur drėgmės kondensatas tiesiog išgaruoja į patalpon paduodamo oro srautą. Taip naujas oras pašildomas, o kondensatas nevirsta ledu.

Gali kilti klausimas - jeigu rotacinio rekuperatoriaus rotorius nuolat sukasi, reiškia, jis skleidžia triukšmą ir vibruoja? Rekuperatoriaus rotoriaus skleidžiamas garsas prilygsta paprastam buitiniam šiuolaikiniam šaldytuvui - apie 40 decibelų.

Rekuperatoriaus priežiūra

Svarbiausi priežiūros darbai yra oro valymo filtrų keitimas, bet ir tai ne kasdien, o daugmaž kartą per 6 mėnesius (jeigu rekuperatoriaus eksploatavimas nėra pernelyg intensyvus, o vyksta įprastame vidutiniame režime).

Valdymo būdai

Priklausomai nuo asmeninio technologinio pažangumo, turimų galimybių ir patalpos inžinerinių savybių, rekuperatorių savininkai gali rinktis įrenginio valdymo būdus: pulteliu su rankiniu ir automatiniu režimu arba internetu, naudojant mobiliąją programėlę, įdiegtą išmaniajame telefone.

  • Valdymo pultelis SAVE LIGHT.
  • Valdymo pultelis SAVE TOUCH: turi platesnį funkcijų spektrą ir jutiklinį ekranėlį, per kurį vartotojas informuojamas apie temperatūrą, oro kokybę ir srautą ir kt. Naudotojas savo patogumui gali pasirinkti automatinį valdymo režimą arba rankinį.
  • Mobilioji programėlė SAVE CONNECT: dėka jos rekuperatorius valdomas nuotoliniu būdu per interneto modulį. Programėlė įdiegiama išmaniajame telefone ir iš esmės yra valdymo pultelio SAVE TOUCH mobilusis variantas, kadangi visos funkcijos tos pačios.

Karkasinio namo vėdinimo sistemos įrengimas

Renkantis būstui karkasinį namą, yra nemažai privalumų. Tai greita statyba, sąlyginai pigus statybos būdas ir galimybė pasiekti aukštą energinį efektyvumą. Tačiau vis dar gyvuoja nemažai prietarų, susijusių su karkasiniais pastatais. Daugelis tokių prietarų kilę dėl taupymo, kur negalima taupyti ir meistrų nemokšiškumo.

Vienas iš karkasinės statybos prietarų, kad užsandarinta mediena pūva. Tai netiesa, nes sandarinimo plėvelės laidžios garams. Daug svarbiau parinkti tinkamą medieną.

Išvados

Drėgmės sukeliamų problemų tikrai galima išvengti. Todėl reikėtų nelaukiant padarinių stebėti drėgmės lygį namuose ir užkirsti kelią pelėsiui, sukeliančiam ne tik estetines problemas, tačiau ir ypatingas grėsmes sveikatai.

tags: #ar #gartraukis #vedina #patalpa