Mirus artimam žmogui, kyla klausimų dėl palikimo. Ar palikimas automatiškai pereina įpėdiniams, ar reikia atlikti tam tikrus veiksmus? Šiame straipsnyje išnagrinėsime paveldėjimo procesą Lietuvoje, įpėdinių teises ir pareigas, testamentų galiojimą bei kitus svarbius aspektus.
Palikimo Priėmimas: Veiksmai ir Terminas
Asmeniui mirus, įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Tačiau palikimas įpėdiniams nepereina automatiškai. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, kuris sukelia teisinius padarinius tik įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Norint gauti palikimą, įpėdinis turi:
- Kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
- Arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti nesikreipiant į notarą.
Abu palikimo priėmimo būdai yra lygiaverčiai. Visgi rekomenduojama kreiptis į notarą su pareiškimu, tokiu būdu išvengiant teisminių procesų ir papildomų išlaidų. Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą su prašymu priimti palikimą yra dažniausias palikimo priėmimo būdas.
Pagal bendrąją taisyklę, palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Palikimo Priėmimas Pagal Turto Apyrašą
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis per dvi savaites pateikia antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro per mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos.
Svarbu: notaras gali išduoti vykdomąjį pavedimą tik tuo atveju, jei įpėdinis pateikia pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Jei įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir pateikia šį faktą nustatantį teismo sprendimą, vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo negali būti išduotas.
Praleistas Palikimo Priėmimo Terminas
Praleidus 3 mėnesių terminą, įpėdinis turėtų kreiptis į teismą:
- Dėl praleisto termino atnaujinimo.
- Arba su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Faktinis paveldimo turto valdymas reiškia, kad asmuo turtu rūpinasi, moka mokesčius, juo naudojasi ir valdo savo nuožiūra. Jei teismas neatnaujina termino arba nenustato fakto, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiniu valdymu, laikoma, kad įpėdinio paveldėjimo teisė pasibaigė.
Kaip priimti palikimą? Dažniausios klaidos ir pavojai!
Paveldėjimo Pagrindai
Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą.
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai:
- Palikėjas nesudarė testamento.
- Sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiais.
- Testamentas apima ne visą turtą.
- Įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo.
Esant galiojančiam testamentui, paveldima pagal testamentą, kuriame testatorius numato, kam ir kokį turtą jis nori palikti po savo mirties. Jei testamentu paskirtas visas palikimas, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda.
Įpėdiniai Pagal Įstatymą ir Jų Dalys
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti:
- Fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu.
- Palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Lietuvos valstybė.
Įstatyme yra įvirtintos šešios įpėdinių eilės:
- Pirmos eilės - palikėjo vaikai (įvaikiai).
- Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), anūkai.
- Trečios eilės - palikėjo seneliai, proanūkiai.
- Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės - palikėjo pusbroliai ir pusseserės.
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
- pirmos eilės - palikėjo vaikai (įvaikiai);
- antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), anūkai;
- trečios eilės - palikėjo seneliai, proanūkiai;
- ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;
- penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės - palikėjo pusbroliai ir pusseserės.
Nesant įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą palikėjo turtą paveldi Lietuvos valstybė.
Sutuoktinių Paveldėjimo Teisiniai Santykiai
Pergyvenęs sutuoktinis nepatenka nė į vieną iš įpėdinių eilių, tačiau turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais (palikėjo vaikais), arba su antros eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir anūkais), jei tokių yra.
Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mirus vienam iš sutuoktinių, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Įstatyme įtvirtinti atvejai, kada sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo:
- Palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką.
- Teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija).
- Buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Nepilnamečių Paveldėjimo Teisės
Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tik teismas gali leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Analogiškai įgyvendinama ir pilnamečių neveiksnių asmenų paveldėjimo teisė. Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu turtinių teisių srityje, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių, teismo leidimas yra būtina sąlyga globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.
Įpėdiniai Pagal Testamentą
Pagal testamentą įpėdiniais gali būti tie patys asmenys kaip ir pagal įstatymą, tik potencialių įpėdinių ratas daug platesnis. Paveldint pagal testamentą įpėdiniais gali būti:
- Fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus.
- Juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.
Testatorius turi teisę ne tik paskirti asmenį (-is) savo turto paveldėtojais, bet ir atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių tai įtvirtindamas testamente.
Testamento Ginčijimas
Testamentą galima ginčyti teismo tvarka ir tik testatoriui mirus. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo dalis būtų pripažinta negaliojančiomis.
Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti testamentą, taip pat išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Dažniausiai testamentas ginčijamas tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, t.y. dėl testatoriaus valios trūkumų.
Testamentu Nepaskirta Turto Dalis
Testamentu nepaskirtą likusią palikimo dalį paveldi įpėdiniai pagal įstatymą, pagal anksčiau minėtą įpėdinių eilę, o jei įpėdinių pagal įstatymą nėra, paveldi Lietuvos valstybė. Testamentinis įpėdinis paveldi tik tiek, kiek paskirta testamentu.
Paveldėto Turto Padalijimas
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali bendru sutarimu pasidalinti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius daiktus padalijimas įforminamas notarinės formos sutartimi, kuri registruojama NTR.
Pavyzdys: Tėvas testamentu visą turtą paliko savo sutuoktinei. Palikėjo suaugęs sūnus yra neįgalus-neveiksnus ir gyvena globos namuose. Jo globėjas - globos namai. Ar sūnui priklauso paveldėjimo dalis? Jei taip, ar globos namai galės tą turtą valdyti savo nuožiūra?
Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.
Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais. Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.
Klausimas: Mano tėvai yra neįgalūs, esu paskirta jų globėja. Mūsų šeimoje yra dar mano brolis, kuris neprižiūri tėvų visiškai. Kam atiteks tėvų turtas po mirties, jeigu nėra testamento? Ar gali brolis atsisakyti tėvų turto dabar?
Jeigu nėra sudarytas testamentas, tai įpėdiniai paveldi pagal eilę numatytą įstatyme. Šiuo atveju tėvų turtą po mirties su broliu kaip pirmos eilės įpėdiniai paveldėtumėte lygiomis dalimis (po ½ turto). Įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, taigi brolis neturi teisės atsisakyti palikimo, jei šiuo momentu palikėjai dar yra gyvi.
Jeigu įpėdinis pagal įstatymą atsisakė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad brolis, atsisakęs palikimo nepaveldėtų nieko, o jus paveldėtumėt visą savo tėvų turtą.
Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Taip pat neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.
Įpėdinis norėdamas atsisakyti palikimo turi paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tai, kad asmuo yra paskirtas savo tėvų globėju situacijos iš esmės nekeičia. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Asmens globa apima ir jo turto globą. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą.