Beveik kiekvienuose namuose gyvena naminiai gyvūnai. Gyvūnų savininkai rūpinasi jais, auklėja, dresuoja, dovanoja jiems savo meilę ir švelnumą. Naminiai gyvūnai, nepriklausomai nuo jų išvaizdos ypatumų ir dydžio, daugeliui žmonių yra kaip šeimos nariai.
Laikyti namuose egzotinius gyvūnus, tokius kaip gyvatės, rizikinga. Nuodingos gyvatės, pitonai ir smaugliai gali būti labai pavojingi, jeigu nesilaikyti saugumo taisyklių arba palikti gyvūną alkaną.
Gyvūnų mylėtoja pasakoja, kad su jų pienine gyvate buvo toks nutikimas: "Kai tik ją įsigijome, kitą - lygiai tokią pačią - radome pas save darže. Nežinau, iš kur ji atklydo. Bet, matyt, vargšelė buvo pasiligojusi, kad neilgai pas mus pagyveno."
Niekada nebuvau anksčiau lietusi tokio roplio, tad smalsumas iš pradžių varžėsi su baime. Kai abu su vyru parsivežė gyvatę namo, ji buvo didumo sulig slieku. Teko įsigyti terariumą, pasidomėti, kaip ją auginti.
Populiariausia namuose laikoma gyvatė
Moteris sužinojo, kad dėl savo dailios išvaizdos ir nesudėtingos priežiūros Kalifornijos karališkoji gyvatė yra bene populiariausia namuose laikoma gyvatė, užauganti iki 90-120 cm. Jos prisilietimas mane labai ramina. Dažniausiai ją pasiimu ant rankų, kai žiūriu televizorių.
"Kad jūs matytumėte, kaip toji gyvatė išsižioja, - juokiasi Kristina, prisiėmusi atsakomybę už pieninukės priežiūrą. - Taip išsižiojusi ji gali praryti kur kas didesnį grobį nei ji pati. Apsiplaukavusios pelytės, kuriomis ji minta dabar, irgi gerokai didesnės už gyvatės galvą. Bet ji moka išsižioti dideliu kampu ir gurktelėti vienu ypu.
Tokią šėrimo ceremoniją tenka organizuoti maždaug kas keturias dienas. Tiesa, dabar suaugusi gyvatė pietums sušveičia jau dvi peles. Kartkartėmis pieninė gyvatė išsineria. Prieš nėrimąsi būna labai negraži. Ji tarsi papilkėja - nublanksta visos spalvos.
Jei patalpoje, kurioje laikoma pieninė gyvatė, bus vėsiau, ji gali užmigti žiemos miegu. Įvairius gyvūnus be galo mylinti moteris prisipažįsta, kad liestis prie pieninės gyvatės jai yra malonumas. "Jos prisilietimas mane labai ramina. Dažniausiai ją pasiimu ant rankų, kai žiūriu televizorių. Tuomet ji apsisuka aplink riešą tarsi apyrankė. Kai jai pabosta - parodo judesiu: ima muistytis, rangytis.
"Ji neturi dantų ir tikrai nepavojinga, - juokiasi mama. - Apsivyniojusi aplink ranką ji mėgsta savo galvytę visur kaišioti ir ja baksnoti, savo liežuvėliu aplinką tyrinėti.
Kai tik ją įsigijome, jaunėliui Justui buvo dveji. Teko ne jį, bet gyvatę nuo vaiko saugoti, kad netyčia ko nepadarytų. Vis mokėme, kad elgtis su gyvate reikia švelniai, gražiai. Priprato: kai Rinkevičiai įsigijo gyvatę, Justui buvo dveji. Kai K.Rinkevičienė laiko gyvatę ant rankų, katinui ir šuniukams reikia pasitraukti.
Teko matyti ne vieną atvejį, kai naminiai gyvūnai tyčia ar netyčia nuskriaudžia egzotiškąjį, arba įvyksta atvirkščiai. Todėl moteris, prieš išimdama gyvatę iš terariumo, visuomet pasirūpina pieninukės saugumu. "O jei katinas netyčia nageliu brūkštelės: jos odelė tokia plona...
Kai važiuoja atostogauti, Rinkevičiai gyvatę palieka namuose. Prieš tai sočiai pašeria. Anot jų, gyvatė gali išbūti be maisto iki pusės metų. Svarbu, kad roplys, kurio tėvynė Šiaurės, Centrinė ir Pietų Amerika, turėtų vandens.
Pašnekovė prisimena nutikimą, kaip jų pieninukė sykį buvo pabėgusi. "Tai išsigandau! Pasiskambinome tam žmogui, iš kurio buvome pirkę gyvatę. Šis nuramino, pamokė, ką daryti. Nors Rinkevičiai padarė, kaip liepė pardavėjas, gyvatė negrįžo. O po kiek laiko jų pieninukę surado katė. Moteris pastebėjo, kad rainė po spintele kažko labai tykoja. Ir nutykojo pražuvėlę gyvatę!
Kristina sako, kad jei ne katė, kažin, ar gyvatė būtų sugrįžusi į terariumą, nes iš antro aukšto, kuriame buvo terariumas, ji jau buvo nušliaužusi į pirmąjį, kur pro dažnai varstomas lauko duris galėjo patekti į lauką. Kai vasarą šeima važiuoja į sodybą, kartais pasiima ir savo pieninukę. Ant rankų prieš saulutę palaiko, o paskui į dėžutę su skylutėmis padeda.
Kalifornijos karališkosios gyvatės auginimas namuose
Kalifornijos karališkoji gyvatė - viena dažniausiai pasirenkamų ir namuose auginamų gyvačių rūšių. Šioms gyvatėms nereikia itin didelio terariumo. Jaunoms gyvatėms apgyvendinti įsigykite nedidelę plastikinę dėžutę (50x50x50 cm būtų pats tas). Būtinai padarykite ir kryžminę ventiliaciją. Nedidelės talpos dėžutė jaunai gyvačiukei reikalinga tam, kad ji jaustųsi saugiau. Į didelę erdvę įleista gyvatė dažnai tampa labai gynybiška.
Suaugusiai Kalifornijos karališkajai gyvatei reikėtų kur kas didesnio terariumo (apie 110x60x60 cm). Jis turi būti labai sandarus, nes radusi menkiausią tarpą gyvatė tikrai paspruks. Į terariumą reikėtų įdėti bent dvi slėptuves skirtingose jo šilumos zonose ir įvairių dekoracijų, kurios padėtų gyvatei nėrimosi metu.
Dėmesio: jokiu būdu nelaikykite kelių gyvačių viename terariume!
Visi ropliai - šaltakraujai gyvūnai, o tai reiškia, kad jų kūno temperatūra labai priklauso nuo aplinkos. Štai kodėl terariume privalo būti bent dvi skirtingų temperatūrų zonos: karštoji ir vėsioji. Kalifornijos karališkosioms gyvatėms nereikia jokių apšvietimo lempų terariume, jei tik gyvūnas turi galimybę atskirti dienos fazę nuo nakties. Kaitrinių lempų terariume taip pat derėtų vengti, kadangi šios rūšies gyvatės yra naktinės. Taigi joms ryški šviesa terariume tikrai nesuteiks drąsos išlįsti iš slėptuvių.
Kaip šilumos šaltinį terariume geriau rinkitės kaitrinį kilimėlį arba kaitrinį kabelį. Juos galima dėti tik po terariumu (jokiu būdu ne į jį patį), kad nebūtų kontakto su substratu. Šių prietaisų galingumas turėtų priklausyti nuo terariumo dugno storio. Puikiai tiktų 16 W galingumo kaitrinis kabelis. Temperatūrai palaikyti nereikėtų naudoti šildančių akmenų, kurie labai pavojingi ropliams. Vidutinė Kalifornijos karališkųjų gyvačių terariumo temperatūra turėtų būti apie 24-28 °C.
Drėgmę galima palaikyti elektriniais garintuvais arba pavieniais papurškimais vandeniu. Labai svarbu roplio terariume parinkti tinkamą substratą. Jaunas gyvates geriausia auginti ant vienkartinių virtuvinių rankšluosčių arba laikraščių vien tam, kad būtų lengviau sekti jauniklių sveikatą pagal išmatas. Suaugusioms Kalifornijos karališkosioms gyvatėms labai svarbu toks substratas, į kurį jos galėtų įsirausti. Šiam tikslui geriausiai tinka kokoso drožlės, dar - kokoso durpės. Pasiteisina ir buko drožlės, tačiau su jomis gerokai sunkiau palaikyti drėgmę.
Jaunas gyvatėles reikėtų šerti du kartus per savaitę naujagimiais peliukais. Suaugusios gyvatės šeriamos kartą per vieną dvi savaites atitinkamo dydžio grobiu: suaugusiomis pelėmis, smulkiomis žiurkėmis, viščiukais ar kt. Labai svarbu parinkti tinkamo dydžio vandens baseinėlį. Jis turėtų būti tokio dydžio, kad gyvatė galėtų laisvai jame susisukti ir mirkti vandenyje. Baseinėlis turėtų būti pakankamai sunkus, kad roplys negalėtų jo apversti ir išpilti terariume. Pastatykite jį vėsioje terariumo zonoje tam, kad vanduo negaruotų nuo šilumos karštojoje zonoje ir papildomai nepakeltų drėgmės.
Kaip sako šių gyvačių pavadinimas, tai karališko charakterio gyvūnai. Praeis šiek tiek laiko, kol jos pripras prie žmogaus rankų. Iš pradžių jauna gyvatė tikrai bandys kandžiotis arba paėmus ją ant rankų ims tuštintis itin dvokiančiomis išmatomis. Tačiau po poros mėnesių darbo (t.y. po 15-20 min. Paimti gyvatę iš terariumo reikėtų labai lėtai, užtikrintais judesiais, apgaubiant ranka jos pilvuką ir jokiu būdu nečiumpant už nugaros. Kad gyvatė greičiau priprastų prie jūsų, galima į terariumą įdėti kažko, kas turi jūsų kvapo, pvz., marškinėlius, su kuriais miegojote.
tags: #ar #gyvates #gali #but #prijaukinti