Ar galima laikyti du šunis bute? Reikalavimai ir patarimai

Vis daugiau žmonių renkasi dalintis gyvenimu su keturkoju draugu - šuo tampa ne tik šeimos nariu, bet ir kasdienybės palydovu, emocine atrama. Tačiau gyvenant daugiabutyje ar kitoje bendro naudojimo erdvėje, šis pasirinkimas kartais gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir įtampą dėl kaimynų.

Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausius klausimus apie šuns laikymą daugiabutyje: ar būtinas kaimynų sutikimas, kokie reikalavimai taikomi šunų savininkams, kada kyla daugiausiai nesutarimų ir - svarbiausia - kaip jų išvengti.

Ar Reikia Kaimynų Sutikimo Laikant Šunį? Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje laikyti šunį daugiabutyje galima be atskiro leidimo ar kaimynų sutikimo - jei gyvūnas laikomas atsakingai ir nepažeidžia kitų gyventojų teisių. Vis dėlto yra keli svarbūs niuansai, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam šuns šeimininkui, ypač jei gyvenate mieste ar bendruomenėje.

• Butas - jūsų asmeninė erdvė. Jei šuo laikomas tik bute, nevedžiojamas bendrose patalpose be pavadėlio, nedrasko sienų ar nekelia triukšmo, kaimynų leidimas nereikalingas. Šuo laikomas kaip privatus turtas - svarbu tik laikytis bendrų elgesio ir higienos taisyklių.
• Bendrosios patalpos ir kiemas - visų gyventojų atsakomybė. Jei ketinate statyti voljerą, lauko būdą ar vedžioti šunį kieme be pavadėlio, gali prireikti kaimynų ar namo bendrijos pritarimo. Tai dažniausiai susiję su bendro naudojimo teritorijų tvarka, kurią nustato savivaldybė arba gyvenamųjų namų administravimas.
• Triukšmo ir higienos pažeidimai - pagrindas skundui. Net jei turite teisę laikyti šunį, bet jis nuolat loja, trikdo kitų poilsį ar paliekamas vienas kelia nerimą (pvz., kaukia visą dieną), kaimynai gali kreiptis į savivaldybės gyvūnų priežiūros skyrių arba policiją. Tai nėra tiesiog šuns buvimo klausimas - tai viešosios tvarkos.
• Veislės apribojimai. Kai kurioms pavojingomis laikomoms šunų veislėms gali reikėti papildomų reikalavimų atitikimo dėl laikymo ir vedžiojimo, todėl verta pasitikrinti, ar jūsų augintiniui netaikomi tokie ribojimai.

Taigi, nors formaliai kaimynų sutikimo nereikia, verta laikytis pagarbos principo - bendrauti, informuoti, o kartais ir iš anksto pasikalbėti. Tinkamai prižiūrimas ir sveikas šuo - rečiau kelia problemas.

Kada Kyla Daugiausiai Konfliktų Su Kaimynais?

Nors pats šuns laikymas bute paprastai nebūna problema, tačiau tam tikros situacijos tampa kaimynų nepasitenkinimo priežastimi. Dažniausiai nesutarimai kyla ne dėl paties gyvūno buvimo, o dėl jo elgesio, šeimininko priežiūros trūkumo ar nepagarbos bendrai aplinkai.

Štai keli scenarijai, kuriuos verta žinoti iš anksto:

• Nuolatinis lojimas ar kaukimas. Šunys, ypač palikti vieni ilgam laikui, gali garsiai reikšti savo nerimą. Net jei jums atrodo, kad augintinis yra „tiesiog balsingas“, triukšmas už sienos greitai tampa rimta problema kitiems. Tai dažniausia skundų priežastis, galinti baigtis ne tik pykčiais, bet ir administracinėmis priemonėmis. Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsniu (viešosios rimties trikdymas) skiriama bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotinį nusižengimą skiriama bauda nuo 80 iki 300 eurų.
• Netvarka bendrose erdvėse. Jei šuo vedamas per laiptinę be pavadėlio, paliekami šlapimo kvapai ar plaukai, o šeimininkas nesiima priemonių tvarkai palaikyti - kaimynų kantrybė greitai senka. Atsakomybė už augintinį apima ir bendrą higieną.
• Vedžiojimas be kontrolės. Nors jūsų augintinis jums atrodo draugiškas, kiti gyventojai - ypač su mažais vaikais ar bijantys šunų - gali jaustis nesaugiai. Net mažas šuo be pavadėlio, bėgantis link nepažįstamo žmogaus, gali būti laikomas grėsme.
• Nepakankama priežiūra - gyvūnas išalkęs ar nervingas. Kai šuniui trūksta maisto, dėmesio ar judėjimo, jis dažnai tampa neramus, loja ar elgiasi destruktyviai. Vienas iš sprendimų - užtikrinti, kad gyvūnas būtų gerai šeriamas.

Svarbiausia - atsiminti, kad net mylimiausias šuo aplinkiniams gali tapti nemalonumu, jei šeimininkas neparodo atsakomybės. O nedideli įpročiai, tokie kaip reguliarus vedžiojimas, švara ir tinkama mityba - leidžia išvengti daugumos konfliktų dar prieš jiems prasidedant.

Kaip Palaikyti Gerus Santykius Su Kaimynais Turint Šunį?

Gyvenant daugiabutyje svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir palaikyti draugišką atmosferą su kaimynais. Net jei formaliai turite teisę laikyti augintinį, šilti santykiai su aplinkiniais gali padėti išvengti skundų ir įtampos. O tam reikia visai nedaug - šiek tiek empatijos, atsakomybės ir pagarbos bendrai erdvei.

Štai keletas praktiškų patarimų:

• Bendraukite atvirai. Jei neseniai atsikraustėte su šuniuku - trumpas, draugiškas prisistatymas kaimynams gali padėti išsklaidyti bet kokias baimes. Jei šuo kartais loja - užsukite atsiprašyti ir pasakykite, kad ieškote sprendimų. Atvirumas kuria pasitikėjimą.
• Laikykitės vedžiojimo etiketo. Šuo visuomet turėtų būti su pavadėliu, net jei jis mažas ir „niekam nieko nedaro“. Be to, nepamirškite maišelių - palikta „staigmena“ kieme ar ant šaligatvio dažnai tampa priežastimi skundui.
• Prižiūrėkite šuns elgesį laiptinėje. Jei jūsų šuo loja ar puola į laiptinę įeinančius žmones, verčiau praleiskite juos pirmus. Taip parodysite pagarbą, net jei gyvūnas neagresyvus.
• Užtikrinkite gerą šuns savijautą. Ramus, pavalgęs ir fiziškai išsikrovęs šuo - mažiau los, nekandžios baldų ir nesukels triukšmo. Čia labai svarbi mityba - sausas maistas šunims, pritaikytas pagal dydį, amžių ir aktyvumą, ne tik palaiko fizinę sveikatą, bet ir gali turėti įtakos augintinio elgsenai.
• Reaguokite į skundus ramiai. Jei kaimynas išreiškia nepasitenkinimą, neatsakykite agresija. Išklausykite, pasiūlykite sprendimą - galbūt užtenka pakeisti vedžiojimo laiką ar labiau prižiūrėti šunį, kai išeinate iš namų.

Smulkmenos daro didelį skirtumą. Kuo daugiau pagarbos parodysite kitiems gyventojams, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų keturkojis bus priimamas kaip bendruomenės dalis, o ne kaip triukšmo šaltinis.

Ką Daryti, Jei Kyla Nesutarimai?

Net ir stengiantis būti atsakingu šuns šeimininku, kartais konfliktų su kaimynais išvengti nepavyksta. Vieniems trukdo lojimas, kitiems - augintinio vedžiojimas kieme ar net pati jo buvimo idėja. Tokiais atvejais svarbiausia - išlikti ramiam ir ieškoti konstruktyvių sprendimų.

Štai keli žingsniai, kurie gali padėti:

• Pasikalbėkite tiesiogiai. Dažnai nesusipratimai kyla dėl informacijos trūkumo ar klaidingų prielaidų. Paprastas, ramus pokalbis gali padėti išspręsti problemą dar prieš jai peraugant į skundą. Galite paklausti, kas tiksliai trukdo, ir pasiūlyti kompromisą - pavyzdžiui, keisti vedžiojimo laiką ar pasirūpinti papildoma dresūra.
• Stebėkite šuns elgesį. Jei šuo loja jums nesant namuose - tai gali būti streso ar nuobodulio ženklas. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru arba dresuotoju. Kartais padeda net paprasti sprendimai - žaislai, ilgesni pasivaikščiojimai ar kokybiškas maistas.
• Kreipkitės į bendriją ar administratorių. Jei situacija kartojasi arba kyla nesutarimų dėl bendro naudojimo teritorijų (pvz., kiemo, voljero), verta tartis su gyvenamojo namo bendrija. Dažnai administratoriai padeda rasti abiem pusėms tinkamą sprendimą.
• Kraštutiniais atvejais - institucijos. Jei konfliktas perauga į skundus dėl gyvūno laikymo sąlygų, triukšmo ar agresyvaus elgesio, gali tekti bendrauti su savivaldybės viešosios tvarkos specialistais ar policija.

Svarbiausi Dalykai, Susiję Su Jūsų Augintiniu Daugiabutyje

Laikantiems gyvūnus daugiabučiuose norėčiau pasakyti svarbiausius dalykus, kurie susiję su Jūsų augintiniu, tad iš įvairių įsakymų išrinkau tai, kas svarbiausia laikant gyvūnus daugiabučiuose:

• Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.
• Gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo sudaryti sąlygas policijos ar Administracijos pareigūnui nustatyti gyvūno tapatybę.
• Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
• Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu. (Šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.). Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
• Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti įmonė privalo teikti Administracijai informaciją apie administruojamuose namuose laikomus šunis, kates.
• Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos.
• Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

Draudžiama:

• Daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
• Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių).
• Gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.

Kokius Šunis Draudžiama Laikyti?

Savivaldybių atstovų teigimu, savivaldybės leidimą privaloma gauti norint laikyti pavojingų veislių šunis. Vis tik pavojingų veislių šunis bet kokiu atveju draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą sąrašą, pavojingomis veislėmis laikomos šios:

• Amerikiečių Stafordšyro terjeras
• Stafordšyro bulterjeras
• Amerikiečių buldogas
• Argentinos dogas
• Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
• Kangalą (Turkų aviganį)
• Kaukazo aviganis
• Pietų Rusijos aviganis

Taip pat yra patvirtinta viena kovinė šunų veislė - amerikiečių pitbulterjeras: „Kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus Lietuvoje laikyti ir veisti yra draudžiama.“

Privalomas Augintinių Ženklinimas Ir Registravimas

Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.

Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 30 iki 120 eurų. Už nusižengimą, padarytą pakartotinai, gresia bauda nuo 120 iki 230 eurų.

Ar Šuo Daugiabutyje Yra Gera Idėja?

Mes dažnai susiduriame su šio sprendimo priešininkais. Tačiau tai yra klaidinga nuomonė, nes yra veislių, kurios idealiai tinka gyventi daugiabučiame name. Tačiau šuniui reikia suteikti tinkamą fizinę apkrovą pagal jo veislę ir amžių.

Kai kurios šunų veislės, tinkamos daugiabučiams:

• Prancūzų buldogai
• Maltos bišonas
• Mopsas
• Jorkšyro terjeras (jorkas)
• Taksas

Priešingai nei atrodo, dėl didelio šuns nereikia įsigyti namo ar didelio buto. Žinoma, namas su sodu savininkams palengvina reikalus, tačiau gyventi su dideliu augintiniu bute įmanoma, nes bet kokiu atveju šuniui ir taip reikia papildomų pramogų, nesvarbu, ar tai būtų vienos šeimos namas, ar butas daugiabutyje.

Svarbu! Šeimininkas turėtų suteikti šuniui pakankamai vietos. Labai mažame kambaryje gyvūnas gali nerasti savo vietos žmogaus erdvėje.

Gyvūnų laikymo sąlygos

• Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis.
• Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
• Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.

Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos.

Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai, šuo!“, o jeigu yra laikomas pavojingas šuo, tai ženklas su užrašu „Atsargiai, pavojingas šuo!“ Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį.

Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti.

Balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose ir tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.

Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus.

Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu.

Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų.

Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn.

Asmuo gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, vadovaudamasis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.

Laboratoriniams bandymams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai. Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.

Visi laikomi gyvūnai - potencialūs pasiutligės platintojai - privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus. Registratorius registruotų gyvūnų sąrašus perduoda Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti.

Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.

Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kai kurias veterinarines procedūras leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims.

Operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Viešuoju miesto transportu galima vežti tik ne ūkinius sveikus gyvūnus. Gyvūnai vežami krepšiuose, pintinėse, narveliuose ir kt., kurių matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm.

Viešuoju transportu vežamas gyvūnas neturi trikdyti kitų keleivių.

Prekiauti ūkiniais sveikais gyvūnais, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų, leidžiama turgavietėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų savininkų privačiose valdose.

Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tik specializuotuose tokių šunų veislynuose.

Asmuo, parduodamas ar perduodamas pavojingą šunį kitam asmeniui, pastarąjį turi informuoti apie pavojingam šuniui vieną ar kelis kartus atliktą vakcinaciją ir kitus svarbius pavojingo šuns duomenis, taip pat jam perduoti šuns tapatybės ir kilmės dokumentus.

Asmenys, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus.

Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.

Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 14 parų.

Juridinis asmuo, ketinantis vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates.

tags: #ar #imanoma #bute #laikyti #du #sunis