Lietuvos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro bendrą valstybės žemės fondą. Pagal teritorijos gamtinius ypatumus ir tradicinę žmonių veiklą Lietuvoje žemė skirstoma į 6 kategorijas, iš kurių svarbiausia yra žemės ūkio paskirties žemė. Ji sudaro didžiausią žemės fondo dalį (60,6 proc.).
Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pokyčiai
Per 2003-2010 metus žemės ūkio paskirties žemės plotas šalyje mažėjo. 2010 m., palyginti su 2003-aisiais, jis sumažėjo 6,6 tūkst. ha, dalį šių žemių apsodinus mišku, padidinus konservacinės ir kitos paskirties žemių plotus. Didžiausią žemės ūkio paskirties žemės dalį sudaro žemės ūkio naudmenos (85,0 proc.), kurios yra tiesiogiai naudojamos žemės ūkio produktų gamyboje. Savo ruožtu žemės ūkio naudmenos pagal naudojimo pobūdį susideda iš atskirų naudmenų, iš kurių svarbiausia yra ariamoji žemė. 2010 m. ariamosios žemės plotas, palyginti su 2003 m., padidėjo 2,2 tūkst. ha.
Privačios Žemės Augimas
Pastaruoju metu labiausiai pakito privačios žemės plotai. 2003 m. pradžioje privati žemė užėmė 2 mln. 280,9 tūkst. ha, arba 57,6 proc. šalies žemės ūkio paskirties žemės. Privačios žemės plotas išaugo 795,7 tūkst. ha, arba 77,8 proc. Privačios žemės didėjimą lėmė tai, kad piliečiams buvo atstatomos nuosavybės teisės į turėtą žemę, sugrąžinant ją buvusiems savininkams arba jų paveldėtojams.
Žemės Naudotojai
Žemę Lietuvoje naudoja įvairūs naudotojai. Dalis žemės savininkų žemės nedirba ir ją išnuomoja. Pagal Statistikos departamento 2010 m. atliktą žemės ūkio surašymą, pagrindiniai žemės ūkio paskirties žemės naudotojai yra ūkininkų ir gyventojų asmeniniai ūkiai. Ūkininkų ir gyventojų asmeninių ūkių naudojamas žemės plotas per 2003-2010 metus išaugo 4,1 proc. ir 2010 m. šie ūkiai naudojo 2 mln. 616,6 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, o žemės ūkio bendrovės ir įmonės - tik 381,1 tūkst. ha.
Per analizuojamą laikotarpį ūkininkų ūkių skaičius sumažėjo 26,6 proc., vidutinis jo plotas padidėjo nuo 8,2 ha iki 12,0 ha. Ūkininkų ūkiai plėtoja žemės ūkio veiklą ne tik nuosavybės teise priklausančioje žemėje, bet ir išnuomotoje. 2003 m. vidutinė respondentinių ūkininkų ūkių valdomos žemės struktūra buvo tokia: nuosavybės teise priklausanti žemė - 57,1 proc.; išsinuomota iš fizinių asmenų ir valstybės - 42,9 proc., o 2009 m. Ūkininkų ūkių registre 2010 m. įregistruoti ūkininkų ūkiai naudojo 1 mln. 40,8 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, vidutinis vieno ūkininko ūkio dydis buvo 9,7 ha žemės ūkio naudmenų.
Didžiausią ūkininkų ūkių dalį sudarė nedideli iki 10 ha žemės ūkio naudmenų valdantys ūkininkų ūkiai, ir jų skaičius kasmet auga. Šie ūkiai 2010 m. pradžioje sudarė daugiau nei pusę (61,4 proc.) bendro registruotų ūkininkų ūkių skaičiaus. Vidutinio dydžio ūkininkų ūkiai, turintys 10-50 ha žemės ūkio naudmenų, sudarė apie 32 proc., o dideli ūkiai, turintys daugiau kaip 50 ha - tik 7,0 proc.
| Rodiklis | 2003 m. | 2010 m. |
|---|---|---|
| Žemės ūkio paskirties žemės plotas | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Privati žemė (procentais) | 57,6% | [Duomenys] |
| Ūkininkų ūkių skaičius | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Vidutinis ūkininko ūkio plotas | 8,2 ha | 12,0 ha |
Žemėvaldos Susiskaidymas
Šalyje vyrauja ne tik smulkūs ūkininkų ūkiai, bet ir nėra tinkamai suformuotos jų žemėnaudos. Iki šių dienų šalies žemę administruojančios institucijos nevykdė vieno iš pagrindinių kaimo teritorijų pertvarkymo uždavinių, kuris buvo numatytas dar 1990 m.: pertvarkant žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir naudojimo santykius, sukurti racionalias ir gyvybingas ūkines struktūras. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, žemės reformos metu sugrąžinti nuosavybėn žemės sklypai yra gana smulkūs - 2010 m. sausio 1 d. vienam žemės savininkui vidutiniškai tenka tik 5,2 ha žemės ūkio paskirties žemės, o vieno įregistruoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinis dydis siekia vos 2,9 ha.
Kaimo teritorijose egzistuoja žemėvaldos susiskaidymas, dažnai vienas savininkas arba nuomininkas žemę dirba keliuose mažuose, netaisyklingos formos bei nutolusiuose vienas nuo kito sklypuose, kas yra labai nepatogu ir neefektyvu. Žemės ūkio naudmenų ploto išsaugojimas ir tinkamas jų naudojimas yra privalomi kiekvienam žemės savininkui ir naudotojui. Dėl to labai svarbu kiekviename ūkyje išsamiai nagrinėti, kaip naudojama žemės ūkio paskirties žemė.
Žemės Naudojimo Rodikliai
Yra trys pagrindinės rodiklių grupės, naudojamos analizuojant žemės išteklių naudojimą:
- Faktoriniai rodikliai: Jie rodo žemės ūkio naudmenų kokybę, struktūrą, ariamosios žemės panaudojimą, augalininkystės šakos intensyvinimą.
- Rezultatiniai rodikliai: Šie rodikliai rodo augalininkystės šakų, kartu ir žemės, naudojimo efektą.
- Ekonominio efektyvumo rodikliai.
Pagrindinis faktorinis žemės išteklių naudojimo rodiklis yra žemės ūkio naudmenų struktūra. Didžiausią žemės ūkio naudmenų dalį ūkininkų ūkiuose sudaro ariamoji žemė. Tai našiausia žemės ūkio naudmenų rūšis. Tačiau ūkininkų ūkiuose ši žemės ūkio naudmenų rūšis panaudojama blogiau nei žemės ūkio bendrovėse.
Remiantis Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, ūkininkų ūkiuose ariamoji žemė žemės ūkio naudmenų struktūroje 2003 m. sudarė 55,7 proc., o 2010-aisiais - 74,7 proc., o žemės ūkio bendrovėse - atitinkamai 91,3 ir 92,5 proc. Žemės ūkio naudmenų naudojimas ūkininkų ūkiuose gerėja: per analizuojamą laikotarpį ariamosios žemės plotas padidėjo 45 proc., o pievų ir ganyklų plotas sumažėjo net 49 proc., tačiau pievų ir ganyklų dalis ūkininkų ūkiuose yra žymiai didesnė nei žemės ūkio bendrovėse.
Ariamoji žemė yra pati vertingiausia augalininkystės produktams gaminti, todėl labai svarbu įvertinti jos išnaudojimo laipsnį. Ariamosios žemės panaudojimo lygį parodo žemės ūkio augalų pasėlių plotas, t. y. kiek iš viso yra išarta žemės. Ariamoji žemė visų kategorijų šalies ūkiuose kasmet geriau panaudojama.
Remiantis visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, ūkininkų ūkiuose 2003 m. pasėliai sudarė 89,3 proc. ariamosios, o 2010 m. - 94,2 proc. Tai rodo, kad dėl kai kurių priežasčių tam tikra ariamosios žemės dalis lieka kaip juodasis pūdymas arba kaip nenaudojama žemė - dirvonas.
Žemės ūkio augalų pasėlių struktūra priklauso nuo ūkio gamtinių sąlygų, dirvožemių, augalininkystės produktų paklausos, kainų, gyvulininkystės krypties ir šakų sudėties, laikomų gyvulių skaičiaus bei žinių ir patirties. Žemės ūkio augalų pasėlių struktūra ūkininkų ūkiuose analizuojamais metais nebuvo pastovi, kasmet ji kito, siekiant kuo didesnio pelno.
Labai svarbus žemės išteklių naudojimo rezultatinis rodiklis - žemės ūkio augalų derlingumas. Tai svarbus augalininkystės plėtojimo rodiklis, atspindintis ūkininko pastangas, išlaidas ir darbą, parodantis gaunamą tam tikro žemės ūkio augalo kiekį iš ploto vieneto.
Išnagrinėjus 2003-2009 m. žemės ūkio augalų derlingumus ūkininkų ūkiuose tenka konstatuoti, kad jų pokytis atskirais metais nebuvo labai ryškus. Vidutinis 2003-2009 m. visų žemės ūkio augalų (išskyrus cukrinius runkelius) derlingumas Lietuvos ūkininkų ūkiuose buvo mažesnis, nei žemės ūkio bendrovėse.
Jeigu 2003 m. respondentinių ūkininkų ūkių išlaidos mineralinėms trąšoms sudarė 169 Lt/ha, o visos augalininkystės kintamosios išlaidos - 397 Lt/ha, tai žemės ūkio bendrovių - atitinkamai 229 ir 521 Lt/ha.
Apie žemės ūkio naudmenų naudojimo intensyvumą taip pat galima spręsti pagal deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto santykį su visu statistiniu žemės ūkio naudmenų plotu. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, deklaruoto ir statistinio žemės ūkio naudmenų ploto santykis 2009 m. buvo 0,786, o 2010 m. - 0,799. Tai rodo, kad žemės ūkio veiklos subjektai panaudoja ne visas turimas žemės ūkio naudmenas.
Šiuo metu šalyje yra beveik 1 mln. ha apleistos žemės. Tai sudaro net 28 proc. šalies žemės ūkio naudmenų. nesuteikta naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri 2010 m. sausio 1 d. sudarė apie 177 tūkst. nedeklaruojamos žemės ūkio naudmenos.
Augalininkystės bendrosios produkcijos vertė - svarbiausias žemės ūkio naudmenų naudojimo ekonominio efekto rodiklis, rodantis pagamintų augalininkystės produktų kiekio vertę per tam tikrą laikotarpį, t. y. ūkinius metus. Lietuvos ūkininkų ūkiai yra pagrindiniai augalininkystės produktų gamintojai šalyje.
Kaip matyti iš 5 lentelėje pateiktų duomenų, ši veikla ūkininkų ūkiuose intensyvinama, tačiau jos lygis yra mažesnis nei žemės ūkio bendrovėse. Vidutiniškai per analizuojamus 2003-2009 metus 1 ha žemės ūkio naudmenų augalininkystės bendrosios produkcijos vertė ūkininkų ūkiuose sudarė 1 130 Lt, o žemės ūkio bendrovėse beveik 1,4 karto daugiau, t. y. 1 540 Lt. Be to augalininkystės produktų gamybos augimo tempai ūkininkų ūkiuose yra lėtesni.
Žemės ūkio naudmenų naudojimo ūkininkų ūkiuose ekonominis efektyvumas per analizuojamą laikotarpį sumažėjo. Jeigu kintamųjų išlaidų našumas 2003 m. buvo 2,95 Lt, tai 2009-aisiais - 2,14 Lt. Taip pat daugiau kaip du kartus sumažėjo ir bendrasis pelnas. 2009 m. 1 ha žemės ūkio naudmenų buvo gauta tik 146 Lt bendrojo pelno. Žemės ūkio naudmenų naudojimo rezultatai labai priklauso nuo plėtojamo ūkininkavimo tipo.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad našiausiai žemės ūkio naudmenos naudojamos daržininkystės, sodininkystės tipo ūkiuose. Vidutiniais 2003-2009 m. duomenimis, augalininkystės bendrosios produkcijos vertė 1 ha žemės ūkio naudmenų respondentiniuose daržininkystės, sodininkystės ūkininkų...