Būsto klausimai visuomet kelia daug streso ir neaiškumų, ypač kai susiduriama su nuosavybės ir registracijos klausimais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje galima išdeklaruoti asmenį iš buto, jei jis nesutinka išsikelti, ir kokios yra savininko teisės šioje situacijoje. Dažnai pasitaiko situacijų, kai buto savininkai susiduria su problema, kai asmuo, turintis deklaruotą gyvenamąją vietą jų būste, nenori išsikelti. Tokia situacija gali sukelti daug streso ir klausimų, ypač jei tarp savininko ir gyventojo yra nesutarimų.
Vienas iš skaitytojų pasidalijo savo patirtimi: mama deklaravo vieną asmenį savo bute, tačiau butą padovanojo jam. Dabar skaitytojas nori išdeklaruoti tą asmenį, kuris yra psichiškai nesveikas ir atsisako gydytis.
Gyvenamosios vietos deklaravimas: ką svarbu žinoti
Deklaravimas gyventojų suprantamas kaip kažkoks tarpinis produktas tarp sovietinės registracijos (prapyska) ir sovietinio orderio leidžiančio įsikelti į butą (order na kvartiru) leidžiantis apsigyventi bute. Tai tėra tik mitas. Iš tiesų, deklaravimo paskirtis yra gerokai kitokia, nei čia daug kas mano.
Nors deklaravimas jokių teisių į nekilnojamąjį turtą nesuteikia, tačiau deklaravimo tikslas yra kaupti informaciją apie asmenų gyvenąmąją vietą. Taigi deklaravimas yra santykių dėl asmens teisėto gyvenimo bute, susiklosčiusių tarp mamos ir to asmens, pasekmė.
Svarbu atskirti gyvenamosios vietos deklaravimą nuo nuosavybės teisės. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik faktas, kad asmuo tam tikroje vietoje gyvena, tačiau tai nesuteikia jam nuosavybės teisių į tą būstą. Nuosavybės teisę įrodo dokumentai, tokie kaip pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis ar paveldėjimo liudijimas.
Ar registracija bute suteikia teises?
Ne, registracija (deklaruota gyvenamoji vieta) nesuteikia jokių teisių į būstą. Tai tik administracinis veiksmas, skirtas informacijos apie asmenų gyvenamąją vietą kaupimui. Kitaip tariant, tai yra santykių dėl asmens teisėto gyvenimo bute pasekmė, susiklosčiusi tarp savininko ir to asmens.
Svarbu atsiminti, kad jūsų nuosavybės teisė negali būti suvaržyta ar apribota dėl asmens, kuris kaip savo gyvenamąją vietą deklaravo Jūsų buto adresą, kadangi nuosavybės teisė priklauso savininkams. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Jums, Jūsų pažįstamas neturės.
Šeimos susijungimo procesas, patarimai ir reikalingi dokumentai Lietuvoje
Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka Lietuvoje
Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės yra patvirtintos VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Pagal šias taisykles, gyvenamosios vietos deklaracija įvedama į duomenų bazę, o paslaugos suteikimo trukmė yra 1 darbo diena. Deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo paslaugos suteikimo trukmė gali trukti iki 20 darbo dienų.
Kas atsakingas už paslaugos suteikimą?
- Savivaldybės priimamasis (13, 14 kabinetas, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai).
- Asmenų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistai (kontaktai: +370 41 383 438, el. paštas; +370 41 383 439, el. paštas).
- Medelyno seniūnija (Birutės g. 40, Šiauliai, el. paštas, vyr. specialistas +370 41 425 297). Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais, trečiadieniais 8-12 val.
- Rėkyvos seniūnija (Energetikų g. 6-39, Rėkyva, Šiauliai, el. paštas, vyr. specialistas +370 41 392 260).
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip: socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
- Socialinių išmokų ir paslaugų: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
- Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
- Internetu per e.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą. Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Kada savininkas gali iškeldinti asmenį?
Savininkas turi teisę iškeldinti asmenį iš savo būsto, tačiau tai turi būti daroma teisėtai. Iškeldinimo sąlygos priklauso nuo to, kokiu pagrindu asmuo gyvena būste: nuomos sutartis, panaudos sutartis ar kitas susitarimas.
Nuomos sutartis
Jei tarp savininko ir gyventojo yra sudaryta nuomos sutartis, iškeldinimo sąlygos nurodytos šioje sutartyje. Sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nemoka nuomos mokesčio, gadina turtą ar pažeidžia kitas sutarties sąlygas.
Advokatas Arūnas Bertulis teigia, kad Civilinis kodeksas nenustato išimčių, draudžiančių ar ribojančių nutraukti būsto nuomos sutartį su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, ar tokius iškraustyti. Tačiau teismai griežčiausiai taiko teisinę priemonę - būsto netekimą - individualiai, vertindami proporcingumą padarytam pažeidimui.
Panaudos sutartis
Panaudos sutartis yra susitarimas, kai savininkas leidžia asmeniui neatlygintinai naudotis savo būstu. Jei tokia sutartis yra sudaryta, savininkas gali ją nutraukti įspėjęs gyventoją prieš tam tikrą laiką. Jei panaudos sutartis nebuvo registruota viešajame registre, o naujasis savininkas nežinojo apie tokią sutartį, jam nepereina pareiga tęsti tokius santykius.
Kiti atvejai
Jei asmuo gyvena būste be jokio teisinio pagrindo (pvz., neteisėtai įsibrovė), savininkas turi teisę kreiptis į policiją ir reikalauti, kad asmuo būtų iškeldintas. Tačiau savavališki veiksmai, tokie kaip spynos pakeitimas ar jėgos naudojimas, yra neteisėti.
Kaip išdeklaruoti asmenį iš būsto?
Jei asmuo yra tik deklaravęs gyvenamąją vietą, bet negyvena būste, savininkas gali kreiptis į seniūniją su prašymu panaikinti deklaravimo duomenis. Seniūnija gali paprašyti pateikti įrodymus, kad asmuo negyvena nurodytu adresu (pvz., kaimynų liudijimus). Jei seniūnija atsisako išdeklaruoti asmenį, savininkas gali kreiptis į teismą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad deklaravimo įstaiga turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Tačiau teisės aktai nenumato pareigos seniūnijai kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl buto savininko prašymo teisėtumo patikrinimo vietoje.
Veiksmai, kurių galite imtis
- Kreipimasis į seniūniją: Pirmiausia, pakanka savivaldybei (ar seniūnijai) pateikti gyvenamosios patalpos savininko prašymą panaikinti gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis. Taigi, jokio teismo Jums nereikia. Pabandykite remdamiesi nuosavybės dokumentu seniūnijoje išdeklaruoti asmenį. Tai kažkiek irgi užtruks, matyt, nes turėtų užklausti asmenį. Tas, jei turės kuo (kokia nors panaudos sutartimi) - ginsis. O jei jis tiesiog nereaguos, neatsilieps, viešas paskelbimas ar pan. ir seniūnija turėtų išdeklaruoti.
- Teismo kelias: Jei seniūnija negali padėti, gali tekti kreiptis į teismą. Kaip teigiama, išdeklaruoti asmenį jam nesutinkant galima tik teismo sprendimu. Klausimas - kaip toks prašymas turi būti motyvuotas? Nejaugi negalima išdeklaruoti to asmens be rimtos priežasties? Kadangi tarp senojo savininko ir senojo gyventojo susiklostė panaudos santykiai, kurie tęsėsi ir esant naujajam savininkui, nepageidaujamam gyventojui išsiunčiamas registruotas įspėjimas, apie tai kad jis nepageidaujamas, duodamas berods mėnesis kitas susirasti būstą, po to kreipiamasi į teismą.
Svarbu: Jei asmuo reikalauja gyventi Jūsų bute, jis pažeidžia Jūsų teises ir teisėtus interesus.
Galimi scenarijai ir jų sprendimo būdai
Jei tarp senojo savininko ir senojo gyventojo susiklostė panaudos santykiai, kurie tęsėsi ir esant naujajam savininkui, nepageidaujamam gyventojui išsiunčiamas registruotas įspėjimas, apie tai kad jis nepageidaujamas, duodamas berods mėnesis kitas susirasti būstą, po to kreipiamasi į teismą. Tačiau, jei panaudos sutartis nebuvo registruota viešajame registre, o naujasis savininkas nežinojo apie tokią sutartį, jam nepereina pareiga tęsti tokius "panaudos santykius". Ir tam teismo nereikia.
Panauda galima tik daikto savininko sutikimu. Šiuo atveju daikto savininkas tokio sutikimo neadavė. Ir jei toks visažinis esate, torite žinoti, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Jei gražiuoju nesusišnekama, pulti - tegul ginasi ir parodo tą teisę.( vienas iš ikiteisminių būdų - mėgint išdeklaruot, tai seniūniją gal ką iškvos iš jo, atkas kokią sutartį ar liudininkus siejančius su senąja šeimininke.
Būsto nuomos procesas. Į ką atkreipti dėmesį?
Jei savininkas ir asmuo nesutaria dėl iškeldinimo, ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Teismas įvertins visas aplinkybes, įskaitant nuomos sutarties sąlygas, asmens socialinę padėtį ir kitus svarbius faktus. Svarbu atsiminti, kad savavališki veiksmai iškeldinant asmenį gali užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę.
Advokatas A. Bertulis pabrėžia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, t. y. pagal būsto savininko ieškinį, pareikštą teisme.
Patarimai, kaip išvengti konfliktų
- Sudarykite raštišką nuomos ar panaudos sutartį, kurioje aiškiai nurodykite šalių teises ir pareigas.
- Laikykitės sutarties sąlygų ir venkite pažeidimų.
- Jei kyla nesutarimų, stenkitės juos spręsti taikiai, ieškodami abiem pusėms priimtino sprendimo.
- Jei nepavyksta susitarti, kreipkitės į teisininką ar mediatorių.
Situacijos pavyzdžiai ir sprendimai
Žemiau pateikiama lentelė su dažniausiai pasitaikančiomis situacijomis ir galimais sprendimais:
| Situacija | Galimas sprendimas |
|---|---|
| Asmuo registruotas, bet negyvena būste | Kreiptis į seniūniją dėl išdeklaravimo; jei atsisako - į teismą. |
| Nuomininkas nemoka nuomos | Įspėti raštu; jei nemoka - kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. |
| Sugyventinis nesutinka išsikelti | Kreiptis į teismą dėl iškeldinimo; jei kelia grėsmę - skambinti 112. |
| Būstas padalintas po skyrybų, bet nesutariama dėl pardavimo | Kreiptis į teismą dėl būsto pardavimo ar vieno iš sutuoktinių išpirkimo. |