Doc. dr. Įmonės vadovo teisinio statuso ypatumai lemia, kad jis turi ne tik būti susipažinęs su įmonės veikla, finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau ir turi priimti sprendimus, susijusius su įmonės valdymu.
Įmonei esant mokiai, įmonės vadovas turi išimtinai fiduciarines pareigas jos dalininkams, bet ne kreditoriams. Tačiau įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais ir dėl to tapus nemokia ar atsiradus nemokumo tikimybei, įmonės vadovas privalo imtis priemonių tam, kad apsaugotų tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus.
Netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas įmonei tapus nemokiai gali sukelti reikšmingas teismines pasekmes, pavyzdžiui, delsus laiku inicijuoti įmonės nemokumo procesą, jam gali būti pareikštas asmeninio pobūdžio ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, teikiamas pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir (ar) taikomas apribojimas teisės eiti įmonės vadovo pareigas tam tikrą laikotarpį.
Todėl įmonės vadovas, siekdamas išvengti įvairių formų teisinės atsakomybės, privalo imtis veiksmų tam kad sumažintų nemokumo sukeliamas neigiamas pasekmes įmonės kreditoriams.
Tarptautiniai nemokumo teisės standartai
I. Tarptautiniai nemokumo teisės standartai nustato, kad įmonės vadovas gresiant įmonės nemokumui ar jai tapus nemokiai, privalo aktyviai veikti.
UNCITRAL nemokumo teisės įstatyminės taisyklės dėl vadovų pareigų gresiant įmonės nemokumui (angl. Legislative Guide on Insolvency Law Part four: Directors’ obligations in the period approaching insolvency (including in enterprise groups)) (2022 m.) nustato įmonės vadovo pareigas esant įmonės nemokumo tikimybei ir atsakomybę už pareigos reaguoti į nemokumo problemą pažeidimą.
Pagrindinės įmonės vadovo pareigos, nustatytos šiose taisyklėse, yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo užtikrinimas, tikslios, reikšmingos informacijos apie įmonės finansinę padėtį gavimas ir vertinimas, valdybos ir/ar visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas, kuriame pateikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, konsultavimasis su atitinkamais specialistais dėl įmonės finansinės padėties, sprendimų, susijusių su įmonės galimu pertvarkymu, sprendimų, susijusių su suinteresuotais asmenimis (tiekėjais, darbuotojais, klientais ir kitais), priėmimas, priemonių, apsaugančių įmonės turtą, taikymas.
Europos Sąjungos nemokumo teisėje nustatytos bendro pobūdžio įmonės vadovui keliamos pareigos.
Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva ((ES) 2019/1023) (toliau ir - Direktyva) nustato tam tikras pareigas, kurios taikomos įmonės vadovams kilus įmonės nemokumo grėsmei. Direktyva neapibrėžia nemokumo ir nemokumo tikimybės terminų, todėl jie turėtų būti suprantami taip, kaip nacionalinėje teisėje (Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis).
Direktyvos 19 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad iškilus nemokumo tikimybei direktoriai deramą dėmesį skirtų bent jau šiems aspektams: a) kreditorių, dalininkų ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesams; b) poreikiui imtis veiksmų, kad būtų išvengta nemokumo, ir c) poreikiui vengti tyčia arba dėl didelio neatsargumo sukelti pavojų įmonės gyvybingumui.
Šiomis minimaliomis taisyklėmis siekiama skatinti įmonės valdymo organus naudotis restruktūrizavimu, vengti veiksmų, darančių neigiamą įtaką kreditorių interesams. Direktyvoje nustatytų pareigų tinkamas vykdymas yra reikšmingas sprendžiant ginčus dėl įmonės vadovo veiksmų (ne)teisėtumo kilus ginčui dėl jo pareigos tinkamai reaguoti į gresiantį nemokumą pažeidimą (Ch. Paulus, R. Dammann, Europan Preventive Restructuring, C. H. Beck, 2021, p.
Lietuvos nemokumo teisėje taip pat nustatyta, kad įmonės vadovas privalo reaguoti į įmonės nemokumą (gresiantį nemokumą).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu bendrovė tampa nemoki arba yra žinoma, kad taps nemoki, kaip suprantama pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą.
Be to, remiantis ABĮ 73 straipsnio 3-4 dalimis, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę ir bendrovė dėl bankroto likviduojama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.
Tai reiškia, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumui privalo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame turėtų būti pateikiama informacija apie įmonės mokumo padėtį, sprendžiama, ar įmonės mokumas gali būti atkurtas.
Pagrindinės įmonės vadovo pareigos, įmonei esant nemokiai (nemokumo tikimybei), nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 6 straipsnyje. JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos juridinio asmens vadovo pareigas esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, o šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos jo pareigos įmonei tapus nemokia.
Iš esmės šios pareigos yra susijusios su juridinio asmens dalyvių informavimu apie įmonės nemokumo būklę bei imtis veiksmų kreditorių interesų apsaugai.
Manytina, kad esminė įstatyme nustatyta pareiga įmonės vadovui įmonei tapus nemokia yra nemokumo proceso inicijavimas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kuris yra sąlyga ir nemokymo bylos teisme iškėlimui.
Nemokumo proceso inicijavimas reiškia, kad įmonės vadovas privalo informuoti visus įmonės kreditorius apie jos nemokumą ir pasiūlyti galimus jos mokumo atkūrimo sprendimo būdus (susitarimo dėl pagalbos sudarymą), o nepavykus mokumo atkurti, pradėti formalų nemokumo procesą.
Apibendrinant UNCITRAL nemokumo teisės įstatyminėse taisyklėse, Lietuvos ir Europos Sąjungos nemokumo teisėje nustatytas įmonės vadovo pareigas įmonei esant nemokiai (esant nemokumo tikimybei), galima teigti, kad įmonės vadovas turi pareigą veikti aktyviai, imtis veiksmų įvertinti realią įmonės finansinę padėtį, jos veiklos perspektyvas, konsultuotis su profesionalais, susilaikyti nuo įmonės valdymo sprendimų, darančių neigiamą poveikį įmonės kreditoriams priėmimo bei inicijuoti nemokumo procesą.
II. Netinkamas įmonės vadovo pareigų, susijusių su reagavimu į įmonės nemokumą, pažeidimas gali lemti įvairių formų teisinę atsakomybę.
Įmonės vadovo atsakomybės sąlygas nustato JANĮ ir bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.
Deliktinė civilinė atsakomybė
Pagrindinė įmonės vadovo atsakomybės forma dėl netinkamo reagavimo į įmonės nemokumą yra JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo.
Teismų praktikoje laikoma, kad tai specifinio pobūdžio deliktinės atsakomybės forma, taikoma dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimą (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
Tokiu atveju, iš įmonės vadovo galima reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl laiku neinicijuoto nemokumo proceso, kuri gali būti suprantama kaip po įmonės nemokumo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai (sudaryti nauji sandoriai, padaryta žala ir pan., ar padidėję kreditorių reikalavimai (palūkanos, delspinigiai) (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-327-706/2016).
Apribojimas eiti įmonės vadovo pareigas
Remiantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti.
Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu
Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei jis kilo dėl sąmoningai neteisėto įmonės valdymo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Sąmoningai neteisėto įmonės valdymo pavyzdys gali būti nemokumo proceso neinicijavimas įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir interesus sudarymas (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
Todėl į įmonės valdymo sampratą patenka ir pareigų, susijusių su nemokumo proceso inicijavimu, tinkamas vykdymas. Remiantis 70 straipsnio 3 dalimi, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
Tai reiškia, kad įmonės bankrotas ne tik gali būti paskelbiamas tyčiniu, bet ir nustatomas konkretus asmuo (asmenys), kurio veiksmai jį nulėmė.
Šios trys pagrindinės JANĮ nustatytos įmonės vadovo atsakomybės dėl netinkamo reagavimo į įmonės nemokumo problemas (nemokumo proceso neinicijavimo) formos rodo, kad šios pareigos pažeidimas gali lemti asmeninę įmonės vadovo turtinę atsakomybę (deliktinę civilinę atsakomybę) ar iš esmės baudinio pobūdžio priemonių taikymą (pripažinimą įmonės bankroto tyčiniu ir už jį atsakingo asmens nustatymą) bei apribojimo eiti įmonės vadovo pareigas taikymą.
III. Įmonės vadovo teisinė pareiga tinkamai reaguoti į įmonės nemokumą (tikėtiną nemokumą) nėra tik formalumas. Tinkamas šios pareigos vykdymas yra visuma su įmonės valdymu susijusių veiksmų, kuriuos įmonės vadovas privalo atlikti, siekdamas išvengti įmonės nemokumo arba neišvengiamo nemokumo neigiamų pasekmių.
Šių pareigų atlikimas reiškia ne tik įmonės galimą restruktūrizavimą, kreditorių interesų apsaugą, bet ir tinkamą įmonės valdymą. Netinkamas pareigų reaguoti į įmonės nemokumą (gresiantį nemokumą) vykdymas gali lemti kompleksines neigiamas teisines pasekmes įmonės vadovui.
Aplinkosauginis auditas, konsultacijos.
Dokumentų dėl Poveikio aplinkai vertinimo atrankos pildymas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr.
Nuotekų tvarkymo apskaitos“, „Aplinkos oro apsaugos“, „Vandens naudojimo apskaitos“, „Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas, ir profesionaliai naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo ir tolesnio paskirstymo, pateikimas valstybės institucijoms”, „Tirpiklius naudojančių įrenginių apskaitos” ir kt.