Renkantis naują būstą, balkonas yra vienas svarbiausių kriterijų. Beveik pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) nurodo jį kaip svarbų aspektą. NT plėtros bendrovės „Realco“ ekspertai pastebi, kad balkonais dažniau domisi moterys nei vyrai, o neretai teiraujamasi ir apie galimybę balkoną įstiklinti.
Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.
Pasak NT vystytojos „Realco“ pardavimų vadovės Raimondos Meškelės, bendrovės vystomuose projektuose kiekvienam būstui priklauso balkonas ar terasa, o kai kuriais atvejais ir vienas, ir kitas. R. Meškelė komentuoja: „Kiek projekte yra būstų su balkonais, labai priklauso nuo galimybės tuos balkonus suprojektuoti konkrečioje miesto dalyje, taip pat nuo paties projekto koncepto ir sprendinių, kuriuos kuria architektas. Būna atvejų, kai gaunamas leidimas balkonus konstruoti tik vienoje namo pusėje, arba kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, senamiestyje, balkonai gali būti išvis neleidžiami“.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad balkonai nėra gyventojų nuosavybė, kurioje galima savavališkai daryti ką panorėjus, ilgainiui jie taip pat neturėtų iš jaukios poilsio oazės virsti rečiau naudojamų ar nereikalingų daiktų saugykla.
Balkono įstiklinimas
Ar balkono plotas įskaičiuojamas į bendrą buto plotą?
Renkantis būstą reikia atkreipti dėmesį, ar balkono, lodžijos plotas nėra įskaičiuotas į bendrą buto kvadratūrą, nes tokių atvejų pasitaiko, kai siūloma įsigyti būstą su įstiklintu balkonu ar lodžija. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Atviri plotai neskaičiuojami ir neturėtų būti įtraukti į bendrą būsto plotą.
R. Meškelė pastebi, kad balkonų, lodžijų ar terasų pirkėjai pageidauja nepriklausomai nuo būsto segmento. „Lyginant senesnius projektus su dabar statomais, balkonai didėja nežymiai, o labiausiai pasikeitė jų forma - balkonai tapo gilesni. Dažniausiai aukštesnės klasės būstuose balkonai būna didesni, bet tai nėra taisyklė. Gyventojai nori, kad balkone būtų ne tik patogu pastovėti, bet ir pakankamai erdvės pastatyti staliuką ar kokį kitą baldą. Tai daugiabutyje gyvenančių žmonių privati erdvė lauke, kuri yra labai vertinama“, - sako J.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
J. Žalys pataria: „Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“.
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. Architektas J. pastebi: „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“.
R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
R. Meškelė sako: „Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skyiinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“.
Giedrius Kiauleikis, Palangoje įsikūrusios renovaciją vykdančios statybų įmonės direktorius, tikina, kad dabartinė būsto modernizacija gyvenamojo ploto nepadidina. Butuose paprastai neatliekami jokie sienų perstumdymai ar kiti konstrukciniai pakeitimai, nes renovacijos projektuose tai nėra numatoma. „Tai, jog po renovacijos padidėja gyvenamasis plotas, yra mitas. Jis galėjo atsirasti, nes balkonai po modernizacijos tampa lodžijomis, tad galbūt jų plotas yra įtraukiamas ir į bendrąjį gyvenamąjį plotą? Man pačiam su tuo nėra tekę susidurti“, - teigia G. Kiauleikis.
Lodžija yra įrengiama iš pastato fasado dengto balkono, daugiau ar mažiau pastūmus išorinę sieną į pastato vidų ir apjuosus tai baliustrada. Taigi lodžija iš esmės yra dengtas balkonas, prijungiamas prie bendros erdvės. Šiandien tai yra vienas populiariausių būdų perplanuoti mažus butus, tačiau šis procesas yra pakankamai sudėtingas bei atsakingas.
Statybų įmonės vadovas pasakoja: „Manau, šį mitą sukūrė tų daugiabučių gyventojai, kurie turėjo tam tikrų problemų su administravimo įmonėmis. Man yra tekę girdėti, kad kai kurios iš jų, pasinaudodamos proga, kad balkonai virsta lodžijomis, stengiasi pakelti administravimo mokestį ir tuo pačiu gauti papildomų pajamų“.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo taisyklėse nurodo, kad atvirų verandų, terasų, atvirų lodžijų, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami ir plotų eksplikacijoje nurodomi nėra. Tuo tarpu įstiklintų lodžijų, įstiklintų balkonų plotai įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.
Statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“ yra nurodyta, kad būsto naudingasis plotas yra gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Tačiau į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktyje nustatyta: „pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas“, o 6.11 papunktyje nustatyta: „pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. nurodoma: Gyvenamosios paskirties pastato negyvenamųjų patalpų (atskirų nekilnojamojo turto objektų) plotas yra visų gyvenamosioms patalpoms nepriklausančių negyvenamųjų patalpų (parduotuvių, kontorų, paslaugų įmonių ir kt.) plotų suma.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.11 punkte nustatyta: „būstas - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi“, o 4.12 punkte būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Taisyklių 145 punkte nustatyta: „Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
Balkonas - tai pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Atvirų lodžijų, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami į bendrąjį pastato plotą.
tags: #ar #istiklinto #balkono #plotas #isiskaiciuoja #i