Kursinis darbas yra sudėtingesnis savo esme darbas už referatą. Esminis skirtumas tarp kursinio darbo ir referato yra tas, kad referatas yra viso labo aprašomasis darbas, o kursinis - jau tiriamasis, kuriame svarbu ne tik pateikti informaciją, bet ir daryti išvadas, apibendrinimus, analizę, formuluoti siūlymus. Kaip ir geras referatas, geras kursinis turi turėti struktūrą, būti nuoseklus ir logiškas.
Kiekvieno mokslinio studijų darbo, nepriklausomai nuo temos, struktūra ta pati. Skirtingų studijų darbų struktūra gali skirtis, bet pagrindinės dalys lieka tos pačios. Kursinis darbas tai savotiškas pasiruošimas bakalauro darbui rašyti, kur temos yra siauresnės ir nagrinėjamos plačiau nei kursiniame darbe. Jei referatas iš esmės neskatina mąstyti, spręsti problemas, ieškoti jų sprendimo alternatyvų, tai kursinis darbas atvirkščiai, skatina galvoti ir kurti, todėl išvados - itin svarbi kursinio darbo dalis.
Pagrindinės Kursinio Darbo Dalys
Panagrinėkime pagrindines kursinio darbo dalis, įskaitant titulinį lapą, turinį, įvadą, dėstomąją dalį, išvadas ir literatūros sąrašą.
1. Titulinis Lapas
Titulinis lapas, kaip ir referato atveju, rengiamas pagal kiekvienos mokymo įstaigos reikalavimus. Vieningo šablono jam nėra.
2. Turinys
Turinys čia taip pat labai svarbus, todėl skirkite jam pakankamai dėmesio. Tai Jūsų darbo planas. Jei darbą suplanuosite gerai, nesunku bus jį parašyti. Turinys turėtų būti platesnis už referato, tačiau pageidautina, kad nebūtų didesnis nei pusė A4 formato puslapio.
Turinys atskleidžia darbo struktūrą. Studijų darbas paprastai skaidomas į dalis, skyrius, poskyrius. Darbo turinį rekomenduojama išdėstyti laikantis klasikinių mokslo darbo struktūros reikalavimų: vieną skyrių skirti teorinei daliai, vieną - empirinei daliai. Darbas gali būti vientisas, kai teorinė ir empirinė dalis neskiriama, empirinės situacijos analizė pateikiama nuosekliai remiantis mokslo šaltiniais. Tokiu atveju darbo metodai turėtų būti plačiau aprašomi atskirame skyriuje ar poskyryje darbo pradžioje.
Turinyje turi atsispindėti, kokiomis teorinėmis koncepcijomis remiamasi tyrime. Turinys pateikiamas po santraukos. Žodis TURINYS rašomas kaip skyriaus antraštė - didžiosiomis raidėmis. Dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, skyrių ir poskyrių - mažosiomis raidėmis. Skyriai ĮVADAS, SANTRAUKA, LITERATŪRA, PRIEDAI nenumeruojami. Po pavadinimo PRIEDAI rašomi priedų pavadinimai. Priedų skaičius neribojamas, tačiau nerekomenduojama jų pateikti daug. Reali darbo apimtis skaičiuojama iki skyriaus PRIEDAI.
Empirinei informacijai aprašyti dažniausiai skiriama atskira dalis su skyriais. Galimi du empirinės dalies struktūros variantai: empirinė informacija, gauta iš kiekvieno šaltinio, pateikiama atskirame poskyryje (pvz., dokumentų analizės rezultatų poskyris, interviu duomenų analizės rezultatų poskyris) arba empirinė informacija struktūrinama pagal probleminius klausimus - viename poskyryje pateikiami medžiagos, gautos iš skirtingų šaltinių, sisteminimo ir analizės rezultatai, įvairiapusiškai atskleidžiantys konkretų tyrimo problemos aspektą. Skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti neilgi, atskleidžiantys pateikiamo teksto esmę.
3. Įvadas
Įvadas - tai kursinio dalis, kuriame turite įvardyti, apibūdinti, aprašyti darbo problemą, darbo tikslą. Kitaip nei referate, kursinio darbo įvade turite pagrįsti temos pasirinkimą. Juk kursinis darbas - tiriamasis darbas ir visiems skaitantiems turi būti aišku ar problema rimta tiek, kad ją analizuotumėte. Įvade turėtų būti vienu sakiniu įvardytas darbo tikslas, taip pat tyrimo metodika, darbui keliami uždaviniai.
Įvade autorius pristato temą, pagrindžia jos aktualumą, suformuluoja problemą, įvardija darbo tikslus, trumpai pristato tyrimo metodus, aptaria visas tyrimui atlikti būtinas prielaidas, pateikia atsiribojimus, pristato teorinę ir praktinę darbo reikšmę, atskleidžia darbo struktūrą. Rekomenduojama bakalauro darbo įvado apimtis yra 2-4 puslapiai.
4. Dėstomoji Dalis
Šioje dalyje, kaip ir referate ar bet kokiame kitame darbe, turite dėstyti informaciją tokiu būdu, kad pasiektumėte suformuluoto darbo tikslo. Skirtingai nei referate, čia turėtumėte išnagrinėti numatytas darbo užduotis. Dėstyti viską turite aiškiai, logiškai, nedviprasmiškai. Visus teiginius grįskite citatomis, statistiniais duomenimis ir pan. Kitu atveju gali kilti įtarimų, kad kursinis nepagrįstas ar plagijuotas.
Kursinio darbo dėstomoji dalis paprastai formuluojama ją skaidant į 3-4 struktūrines dalis, kurios kiekviena savo ruožtu skaidomos į smulkesnes 3-4 dalis. Kursinio turinyje gali būti ir smulkesnių dalių, tačiau ne per daug, nes kursinio tikslas formuoti platų asmens mąstymą, leisti susieti turimas žinias į sistemą.
Teoriniame baigiamojo darbo skyriuje pateikiama pagrindinių darbe vartojamų sąvokų samprata, literatūros apžvalga tiriama tema, atliekama problemos analizė teoriniu lygmeniu, apžvelgiami tyrimai, susiję su nagrinėjama problema. Čia turėtų būti pristatomos esminės idėjos nagrinėjama tema, atskleidžiami jų tarpusavio ryšiai, esamų teorijų panaudojimo galimybės sprendžiant problemą. Teorinė dalis turi sudaryti apie 30-40 proc. viso baigiamojo darbo apimties. Šioje dalyje reikia pateikti tik tą medžiagą, kuri yra tiesiogiai susijusi su tiriama problema, tik esminę ir naujausią informaciją. Reikėtų vengti vadovėlių medžiagos perrašymo. Analizuojant problemą reikia lyginti, argumentuotai vertinti atskiras idėjas ir teiginius. Kiekvienas skyrelis rašomas apibendrinus, susisteminus bent kelių autorių požiūrius.
Empirinė darbo dalis turi turėti konkretų pavadinimą, atitinkantį analizuojamą temą. Tikslinga nurodyti ir analizuojamą laikotarpį (jei toks yra). Šiame skyriuje pateikiama faktinė tiriamos problemos informacija, jos analizė, tyrimų rezultatai, pagrindžiamas jų patikimumas, atliekami įvairūs skaičiavimai, vertinimai. Tai svarbiausia darbo dalis, ji turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę viso darbo apimties. Empiriniai duomenys ne tik pristatomi, bet ir grupuojami, sisteminami, apibendrinami, transformuojami, lyginami, interpretuojami, vertinami. Juos analizuojant ir darant įžvalgas, būtina remtis teorinėje darbo dalyje pateiktos analizės rezultatais.
5. Išvados
Išvadose turite apibendrinti darbą. Paprastai kursiniam darbui reikia daugiau išvadų. Jos gali būti surašytos pagal darbo uždavinius, kaip darbo dalių apibendrinimai ar vientisu tekstu. Išvados yra baigiamoji darbo dalis, kurioje studentas trumpai apibendrina tai, kas buvo analizuojama empirinėje dalyje. Tai atsakymas į darbo pradžioje iškeltus uždavinius.
Išvados turi būti konkrečios, atitikti darbo pavadinimą, tikslą, uždavinius ir gautus rezultatus. Jomis paneigiama arba patvirtinama hipotezė (jei iškelta). Išvados negali prieštarauti toms atskirų dėstomosios dalies skyrių išvadoms, kurias padarė studentas, nagrinėdamas atskirus klausimus. Išvados neturi būti mechaniškai perkeliamos iš dėstomosios dalies ir surašomos darbo pabaigoje.
6. Literatūros Sąrašas
Pateikiamas literatūros sąrašas, surašytas pagal mokymo įstaigos metodinius reikalavimus. Įvairūs reikalavimai gali nustatyti skirtingą privalomos literatūros kiekį, tačiau geras kursinis darbas neapsieina be 10-15 literatūros šaltinių. Tarp literatūros šaltinių turėtų būti įvairūs moksliniai straipsniai.
7. Priedai
Tai galimas, tačiau nebūtinas kursinio atributas. Prie rašto darbo gali būti pateikiami priedai : iliustracijos, planai, lentelės, nuotraukos ir kita. Šie priedai gali būti dedami darbo pabaigoje prieš literatūros sąrašą.
Svarbu prisiminti, kad jei yra cituojama kokio nors autoriaus nuomonė, turi būti nurodomos knygos autorius, knygos pavadinimas, jos išleidimo metai, vieta bei puslapis, iš kurio yra cituojama. Įvairių autorių nuomones būtina lyginti, vertinti. Jeigu rašantis darbą studentas sutinka su kokio nors autoriaus nuomone, o su kito autoriaus nuomone nesutinka, turi būti nurodyta kodėl. Nuorodos į norminę literatūrą, monografijos ir kt. turi būti rašomos puslapio apačioje.
Taigi, tinkamai parengtas kursinis darbas reikalauja atidumo ir kruopštumo, tačiau laikantis struktūros ir metodinių nurodymų, šis procesas gali tapti sklandus ir efektyvus.