Ar galima būti nėščia, jei buvo mėnesinės: mitai ir tikrovė

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

Ankstyvieji nėštumo požymiai

Ankstyvieji nėštumo požymiai - tai svarbūs signalai, kuriuos moters organizmas siunčia apie prasidėjusį naują gyvybės etapą. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai - vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi. Vis dėlto, pastebėjus bent kelis iš jų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Gavus teigiamą rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Toliau aprašomi kai kurie dažniausiai pasireiškiantys ankstyvi nėštumo simptomai. Turite žinoti, kad juos gali sukelti ir kitos priežastys, ne tik prasidėjęs nėštumas. Todėl tai, kad pastebėjote vieną ar kelis šių simptomų, nereiškia, kad jūs tikrai esate nėščia. Vienintelis būdas tuo įsitikinti yra atlikti nėštumo testą.

Dažniausi ankstyvieji nėštumo požymiai:

1. Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
2. Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
3. Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
4. Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
5. Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
6. Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
7. Dažnesnis šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
8. Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
9. Spazmai ir tempimo pojūtis pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
10. Pasikeitęs santykis su maistu: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.

Nėštumo testas ir jo patikimumas

Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.

Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.

Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.

Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.

Ar galima turėti mėnesines nėštumo metu?

Trumpas atsakymas į šį klausimą yra „Ne“. Nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Mėnesinės - tai cikliškas kraujavimas, trunkantis kelias dienas per mėnesį, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę, t.y. gimda ruošiasi nėštumui. Jeigu apvaisinimas neįvyksta ir moteris nepastoja, prasideda mėnesinės.

Dėl pakitusios hormonų koncentracijos pastojus nebevyksta ovuliacija, sustoja cikliškas gimdos gleivinės audinio atsinaujinimas, storėjimas ir išsivalymas. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, jog ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų.

Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kraujavimas nėštumo metu: galimos priežastys

Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Jį besilaukianti moteris gali palaikyti mėnesinėmis. Svarbu atskirti tikrąsias kraujavimo priežastis, kad būtų galima laiku suteikti reikiamą pagalbą.

Kraujavimas nėštumo pradžioje

• Implantacinis kraujavimas: Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusiose gimdos gleivinėje, ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, t.y. likus maždaug savaitei iki mėnesinių pradžios.
• Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Kraujavimo intensyvumas dažnai panašus arba didesnis, nei per mėnesines, tačiau kartais kraujavimas gali būti labai stiprus, net pavojingas moters gyvybei.
• Persileidimas: Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) dingimas.
• Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros (ypač jeigu atliekamas gimdos kaklelio tyrimas) ir pan.
• Subchorioninė hematoma: Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika. Nustačius subchorioninę hematomą nėščiajai rekomenduojama dažniau tikrintis, reguliariai atlikti ultragarsinį tyrimą.
• Gestacinė trofoblastinė liga: Reta liga, kuri prasideda, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai, t.y. gemalas žūsta, o jo gaurelinis dangalas dėl ląstelinių pakitimų vystosi anomaliai, galiausiai suformuoja piktybinį naviką.
• Infekcija: Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi. Dažniausiai kraujavimas kyla dėl to, kad infekcijos paveiktas gimdos kaklelis arba lytiniai organai yra jautresni, lengviau pažeidžiami (todėl įprastai kraujuojama po lytinių santykių) arba ant jų atsiranda žaizdelių, opelių.
• Gimdos kaklelio polipas: Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu. Polipų kraujavimas pastojus yra dar dažnesnis dėl nėštumo metu veikiančių hormonų ir intensyvesnės kraujotakos gimdoje.
• Gimdos kaklelio vėžys: Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.

Kraujavimas nėštumo viduryje ir pabaigoje

Kai kurios priežastys, tokios kaip persileidimas, mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai, infekcija, polipas, vėžys, galimos ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu.

Su placenta susijęs kraujavimas:

• Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga: Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį. Esant placentos pirmeigai gali nebūti jokių simptomų, tačiau gali tepti, silpniau ar stipriau kraujuoti.
• Placentos atšoka: Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau. Placentos atšoką beveik visuomet lydi kraujavimas.
• Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga: Tai reta patologija, kuomet „atviros“, placentos arba virkštelės audiniu neapsaugotos kraujagyslės gali pasislinkti po kūdikiu ir plyšti prasidėjus gimdymui. Prasidėjęs kraujavimas yra labai pavojingas vaisiui.
• Gimdos plyšimas: Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija, tuomet plyšimas įvyksta rando vietoje. Plyšus gimdai kraujavimą lydi staigus, stiprus pilvo skausmas, sąrėmių išnykimas (jeigu plyšimas įvyksta prasidėjus gimdymui), vaisiaus būklės blogėjimas. Kartais pirminiai požymiai nėra ryškūs, tačiau jie po truputį stiprėja.
• Priešlaikinis gimdymas: Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai yra panašūs, kaip ir vėliau vykstančio gimdymo: apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas, gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio trumpėjimas ir atsivėrimas. Prasidedantį priešlaikinį gimdymą dažnai parodo ir kraujingos išskyros iš makšties.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kraujavimo nėštumo metu priežastys yra įvairios, tačiau į šį simptomą, ypač jeigu kraujo pasirodė vėlesniu nėštumo laikotarpiu, negalima numoti ranka. Pastebėjus nedidelį tepimą, kraujavimą, kraujingas išskyras, kraujo pėdsakus šlapime reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu kraujavimas labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.) būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą. Prasidėjus net ir nedideliam kraujavimui reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių.

Kraujuojant reikėtų naudoti tik įklotus arba paketus, o ne tamponus. Galimas gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties, nėštumo savaitės, moters sveikatos būklės ir daugybės kitų faktorių.

tags: #ar #jai #buvo #menesines #nescia #negali