Ar komunalininkai turi teisę griauti buto sieną?

Planuojant buto remontą, dažnai kyla klausimų dėl sienų griovimo ir galimų teisinių aspektų. Šiame straipsnyje aptarsime, ar komunalininkai turi teisę griauti buto sieną, kokie leidimai reikalingi ir kokios pasekmės gresia už savavališkus remonto darbus.

Sienų griovimas ir leidimai

Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami.

Pasitaiko senų daugiabučių butų savininkų, kurie planuodami remonto darbus nusprendžia keisti buto išplanavimą ir, pavyzdžiui, sujungti svetainę su virtuve.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. "Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte.

Griaunat, ardant sienas keičiasi pastato apkrovos, didėja trūkių pastato sienose susiformavimo, pastato griuvimo rizika.

Jei visgi labai norima buto išplanavimą pakeisti, prieš tai turi būti įvertinama esama pastato būklė, planuojamų atlikti darbų įtaka kitoms pastato konstrukcijoms, parengtas techninis darbo projektas.

Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos.

Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, tuo tarpu be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.

Situacija senos statybos namuose

Klausimas: Gyvename sename name su žemės sklypu Vilniaus mieste. Namas statytas 1932(4) metais. Buvęs komunalinis namas. Vėliau išpirktas, suformuotas žemės sklypas. Bėda ta, kad mano dalis namo, ribojasi su kaimyno žemės sklypu. Namo siena, eina beveik tiesiai per jo ribą. Dokumentus turiu nuo sovietmečio su namo planu. Dabar kaimynas sako, kad mano namas per arti jo ribos, tiesiai ant jos. Kaip ir kur kreiptis, norint sužinoti, ar man negresia pusės namo nugriovimas, jei kaimynas paduotų į teismą? Gal yra koks ekspertas, kuris atvykęs tai galėtų įvertinti?

Jei namas stovi nuo 1932 m. nugriovimas tikrai negresia, net gi, jei būtų ir teismas. Nebent jis padidėjo iki kaimyno nelegaliai pristatant priestatus. Kaimynas tegul šneka ką nori, bet jūsų namas yra teisėtas, nors ir stovi ant sklypo ribos.

Kaip suprantu, sklypo ribos atsirado vėliau, nei pats namas, todėl kaimynas yra neteisus ir jūs namo neturėsite griauti.

Net jei norėtumėte namui padaryti rekonstrukciją jums nereikėtų net kaimyno sutikimo gauti, nes:

STR 1.05.01:2017 7 priedas BESIRIBOJANČIŲ ŽEMĖS SKLYPŲ (TERITORIJŲ) SAVININKŲ AR VALDYTOJŲ RAŠYTINIŲ SUTIKIMŲ PRIVALOMUMO ATVEJAI 8. Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Remiantis galiojančiu reglamentu, manau, kad kaimynas neturi teisės reikalauti, kad jūs namą nugriautumėt, nes namas buvo pastatytas net anksčiau nei buvo suformuotas sklypas, todėl namo buvimas taip, kaip jis stovi dabar nepažeidžia jokių įstatymų ar kitų teisės aktų.

Norėdami gauti išaiškinimą konkrečiai jūsų atveju galite kreiptis į statybos inspekciją (VTPSI - valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), kad specialistas išnagrinėjęs visus jūsų turimus dokumentus konstatuotų faktą apie jūsų namo teisėtumą.

Rūpesčiai prasidės kai Jūs norėsite rekonstrukcijos. Dabar, namas pastatytas, sklypas suformuotas, jeigu kokios nors pastato konstrukcijos (karnizas, balkonas ar pan.) neįlenda į kaimyno sklypą-jaudintis neverta.

Konfliktinės situacijos su kaimynais

Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. "atima" ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.

Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).

Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti.

Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje.

Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).

Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis.

Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.

• Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
• Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz.
• Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y.

Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).

Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio).

Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.

Pavyzdys iš praktikos: savavaldžiavimas Vilniuje

Žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė neįprasta istorija, prasidėjusi Vilniaus senamiestyje, kai patalpas viename name įsigijęs verslininkas Marius Usonis savavališkai keliems butams, iš kurių viename gyveno ir žinomas Lietuvos atlikėjas Leonas Somovas su šeima, atjungė vandenį.

Vandens sklendės patalpose, kurias įsigijo per bendrovę, užsukęs M. Usonis sulaukė baudžiamosios bylos už savavaldžiavimą, o ši baigėsi ne tik apkaltinamuoju nuosprendžiu, bet ir esą rekordine bauda - 30 tūkst. eurų.

Pastarosiomis dienomis Vilniaus apygardos teismas šią bylą išnagrinėjo pakartotinai ir baudą pripažino neįprastai didele, todėl sumažino iki 5 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, tokia neįprasta istorija prasidėjo 2017 m., kai verslininkas M. Usonis Vilniaus senamiestyje įsigijo pirmame aukšte esančias patalpas.

Pastarosiose buvo ir prieiga prie karšto bei šalto vandens sklendžių visam namui.

Kaip paaiškėjo, 2017 m. birželio 26 d. vyras ne tik užsuko abi sklendes, taip atkirsdamas vandenį bent dviem butams, bet ir užmūrijo jas plytų siena.

Namo gyventojams apie tai nebuvo pranešta, o butuose vandens nebuvo iki liepos 18 d.

Per daugiau nei tris savaites prie šių sklendžių prieiti bandė „Senamiesčio ūkio“ atstovai, tačiau M.

Kad išeitų patekti į šias patalpas, prireikė net teismo leidimo - Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. liepos 14 d. suteikus tokį leidimą, po kelių dienų darbininkai pateko į M. Usoniui priklausiusias patalpas, išgręžė sieną ir atsuko vandens sklendes.

Tuo tarpu L. Somovas su gyvenimo drauge ir dviem dukterimis buvo priversti pakeisti gyvenamąją vietą, kadangi be vandens nelabai sekėsi patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius.

Kaip paaiškėjo, antro buto savininkas - Vytautas Jonas Stripeika, portalo žiniomis, Konstitucinio Teismo teisėjos Janinos Stripeikienės sūnus.

M. Usoniui pokštai su vandeniu atsirūgo: verslininku turbūt pirmą kartą susidomėjo spauda. / StopkadrasPastaroji istorija buvo išėjusi ir į viešumą, kai 2017 m. L. Somovas kreipėsi į tuometinį Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių.

„Šiandien situacija tokia, jog antrą savaitę su mažais vaikais negalime grįžti į namus, 4 metų dukrai prasidėjo bronchitas.

Kiekvieną dieną nuomotis viešbutį ir nuolat ieškoti gyvenamosios vietos su dviem mažais vaikais tampa nepakeliama.

Kreipėmės į policiją, į vaikų teises, rašėme skundus, samdome advokatus, vyksta teisminis procesas, nutarimo reikia laukti dar penkias darbo dienas, tuomet vykdymas ir t. t.

Niekas tiksliai negali pasakyti, kada galėsime grįžti namo“, - savo kreipimesi rašė L. Somovas.

Tąkart visa istorija susidomėjo žiniasklaida, galiausiai vandens sklendės buvo atsuktos ir tuo viskas lyg ir pasimiršo.

Tačiau istorija toli gražu nesibaigė - verslininkui buvo iškelta byla dėl savavaldžiavimo, kuri baigėsi labai netikėtai.

Nors pastarasis nusikaltimas nepriskiriamas prie itin sunkių, 2024 m. birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino M. Usonį kaltu ir skyrė 30 tūkst. eurų baudą, kartu pripažino, kad tiek L.

Triukšmo prevencija remonto metu

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles.

Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.

Tuo tarpu Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.

"Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose," - teigia E.

Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka.

"Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.

Radiatorių keitimas

Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu.

Vienas iš jų - radiatorių keitimas ar taisymas.

Tokius darbus reikėtų planuoti pavasarį po šildymo sezono pabaigos arba ankstyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią.

"Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus.

Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams.

Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau," - sako E.

Bylinėjimosi išlaidos

Apeliacinius skundus išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo teisėjai Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė ir Eglė Venckienė nusprendė du dalykus: viena - M. Usonis tikrai kaltas dėl savavaldžiavimo.

Anot teisėjų, pakanka duomenų, kad verslininkas, kai jo patalpose vyko apžiūra, su kitais dalyvavusiais asmenimis elgėsi nepagarbiai bei, teisindamasis staigiai pablogėjusia sveikata ir iškviestais medikais, bandė kuo greičiau išvaryti apžiūroje dalyvavusius liudytojus, advokatus ir antstolį, vengė juos įleisti į visas patalpas, taip pat aiškino, kad patalpose negalima nieko griauti, kadangi tai yra valstybės saugomas pastatas, skubino visus palikti patalpas.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad M. Usonis bandė nuslėpti, kad užsuktas sklendes neteisėtai užmūrijo, o sienos neparodė nei antstoliui, nei policijos pareigūnei, nei kitiems asmenims.

Nepaisant šių aplinkybių, teisėjų manymu, 30 tūkst. eurų - akivaizdžiai per griežta bauda, ypač palyginus su kitomis panašiomis bylomis.

Kadangi iki tol M. Usonis su teisėsauga reikalų nėra turėjęs, Vilniaus apygardos teismas paskirtą baudą sumažino iki 5 tūkst.

Daugiabučių namų tikrinimas

Po baisaus atsitikimo Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone, kai kol kas dėl neaiškių priežasčių po sprogimo buvo pažeistos ir viso blokinio daugiabučio namo konstrukcijos, sprendžiama, ar tą namą griauti, ar dar galima remontuoti.

Kupiškis didžioji dalis daugiabučių namų irgi pastatyti sovietiniais metais. Kaip jie eksploatuojami? Kokia jų būklė?

Daugiabučiai namai tikrinami 2 kartus per metus, pasibaigus šildymo sezonui (maždaug pavasarį ir vasarą) ir prieš prasidedant šildymo sezonui (rudenį).

Statiniai apeinami, apžiūrimi, įvertinama jų būklė ir sudaromas apžiūros aktas, kuriame surašoma individualių statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė.

Taip pat kiekvienas namas turi statinių priežiūros žurnalą, kur surašoma, kokie darbai atlikti statinyje.

Pagrindiniai patarimai

• Prieš pradedant remonto darbus, išsiaiškinkite, ar norima išgriauti siena yra laikančioji.
• Atliekant remonto darbus neturint leidimo, gresia baudos.
• Būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles.
• Radiatorių keitimą planuokite pavasarį arba rudenį.
• Jei kyla konfliktų su kaimynais, stenkitės susitarti geruoju.

tags: #ar #komunalininkai #turi #teise #griauti #jusu