Kriptovaliutos yra viena iš labiausiai aptarinėjamų ir intriguojančių temų šiandieniniame finansų pasaulyje. Financial Lithuanians pastebi, kad nors apie jas dažnai girdime žiniasklaidoje, daugelis žmonių vis dar nelabai supranta, kas tai yra ir kaip jos veikia. Kriptovaliutos yra skaitmeniniai pinigai, kurie egzistuoja tik internete ir yra pagrįsti blokų grandinės (blockchain) technologija.
Pirmoji ir garsiausia kriptovaliuta yra Bitcoin, kuri atsirado 2009 metais. Jos sukūrėjas, naudojęs slapyvardį Satoshi Nakamoto, sukūrė Bitcoin su tikslu veikti už tradicinės, centralizuotos bankų sistemos ribų. Bitcoin tikslas buvo sukurti decentralizuotą valiutą, kuri leistų vykdyti sandorius be tarpininkų, tokių kaip bankai. Nuo Bitcoin atsiradimo, daugybė kitų kriptovaliutų pasirodė rinkoje, kiekviena su savo unikaliais bruožais ir pritaikymo sritimis.
Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime virtualios valiutos apmokestinimo klausimus Lietuvoje, atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimus ir įvairius pajamų deklaravimo scenarijus.
Kriptovaliutų Pripažinimas ir Saugumas
Kriptovaliuta iš esmės yra saugi savo konstrukcija. Naudojant kriptografinius metodus ir blokų grandinės technologiją, ji užtikrina sandorių vientisumą, saugumą ir naudotojo anonimiškumą. Blokų grandinė, paskirstytosios knygos sistema, yra nekintama, skaidri ir nepriklauso nuo centrinės institucijos, todėl yra atspari sukčiavimui ir įsilaužimams.
Kriptovaliutos nuosavybė dažnai užtikrinama skaitmeniniais raktais, kriptografinio įrodymo rūšimi. Jei šie raktai tinkamai valdomi, juos nulaužti itin sunku. Be to, pažangūs mechanizmai, pavyzdžiui, kelių parašų patvirtinimas, dar labiau padidina saugumą. Blokų grandinės skaidrumas užtikrina, kad būtų galima atsekti kiekvieną sandorį, todėl sukčiavimo veiklos nepastebėti sunkiau.
Tačiau kriptovaliutų biržos pasirodė esančios pažeidžiami taškai. Tokie atvejai kaip 2014 m., kai dėl įsilaužimo buvo prarasta 740 000 bitkoinų, akivaizdžiai primena šias pažeidžiamas vietas. Kriptovaliuta tapo patraukli kibernetiniams nusikaltėliams dėl savo pseudoniminio pobūdžio ir reguliavimo trūkumo.
Kriptovaliutų Apmokestinimas Lietuvoje
Uždirbate iš bet kokios kriptovaliutos? Mokesčiai už kriptovaliutas, tiksliau, už su virtualiomis valiutomis susijusios veiklos metu gautas pajamas, neturėtų būti naujiena. Apie tai jau kurį laiką kalbama gana plačiai - jei anksčiau virtualios valiutos buvo kažkas tolimo, tai šiandien Lietuvoje sparčiai kuriasi kriptovaliutomis paremti verslai.
Pajamų iš kriptovaliutų apmokestinimas (taigi, ir pajamų iš kriptovaliutos deklaravimas) yra klausimai, kuriais turėtų pasidomėti juridiniai asmenys, vystantys individualią veiklą, ar fiziniai asmenys, sudarantys tam tikrą pajamų sumą viršijančius pavienius sandorius.
Svarbu suprasti, kad virtualiomis valiutomis disponuojantiems juridiniams asmenims aktualūs tokie pat mokesčiai kaip ir tradiciniams verslams. Pajamų iš bet kokios kriptovaliutos deklaravimas su virtualiomis valiutomis susijusiems verslams aktualus kasmet. Kartais kriptoturto verslams sunku susigaudyti dinamiškoje aplinkoje, ypač apie nuolat tobulinamą gana jaunos rinkos teisinį reguliavimą.
Tačiau ar konkretus produktas yra kriptovaliuta, virtuali valiuta, kuponas, žetonas ar dar kas nors, priklauso nuo jo savybių ir naudojimo būdo. Nepriklausomai nuo to, kokio tipo tai pajamos, bet kokių pajamų, sugeneruotų disponuojant virtualiomis valiutomis, deklaravimas - privalomas.
Tiesa, jei kriptovaliuta tiesiog įsigyjama ir ji neparduota, turimos kriptovaliutos deklaravimas fiziniams asmenims nėra būtinas.
Kada Deklaruoti Pajamas?
Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį.
Du Būdai Gauti Pajamų iš Kriptovaliutų
- Vienkartiniai sandoriai
- Vykdant individualią veiklą
Vienkartiniai Sandoriai
Kai asmuo gauna pajamas iš virtualios valiutos vienkartinių sandorių metu (pirkimo, pardavimo ar pasigaminimo), jos deklaruojamos ir apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.
Pildant gyventojų pajamų deklaraciją iš kriptovaliutos gautos pajamos priskiriamos kito turto perleidimo nuosavybėn pajamoms (13 pajamų rūšies kodas).
Gyventojo pasigaminta („iškasta“) virtuali valiuta, nėra laikoma gyventojo gautomis pajamomis. Kai gyventojas pagamintą („iškastą“) virtualią valiutą parduoda ar realizuoja, laikoma, kad jos pardavimo (realizavimo) metu yra gautos pajamos, kurios ir apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos.
Jei per kalendorinius metus gautų pajamų už parduotą kitą turtą (buitinę techniką, meno kūrinius, kriptovaliutą ir pan.), kuris nepriskiriamas individualios veiklos turtui, ir su jo įsigijimu susijusių išlaidų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, skirtumas neviršija 2,5 tūkst. eurų, tokios pajamos neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Kitu atveju šią sumą viršijanti skirtumo dalis yra apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc. (arba 20 proc.) pajamų mokesčio tarifą.
Bendra per kalendorinius metus gautų kitų apmokestinamųjų pajamų suma, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o šią ribą viršijanti suma apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Į bendrą kitų pajamų sumą neįskaitomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančių santykiais susijusios pajamos, individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, pajamos pagal autorines sutartis, kai jos gaunamos iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ir mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos.
Individuali Veikla
Gyventojai, kurie virtualios valiutos pirkimo - pardavimo ar pasigaminimo veiklą vykdo tęstinį laikotarpį siekdami gauti ekonominės naudos sau ir jų vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą, tokias pajamas deklaruoja kaip gautas iš individualios veiklos. Su kriptovaliutomis susijusi individuali veikla priskiriama veiklai „Kita, niekur nepriskirta verslui būdingų paslaugų veikla“ (EVRK 82.99 kodas).
Individualios veiklos pajamos, sumažintos leidžiamais atskaitymais, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Jeigu taip apskaičiuotos apmokestinamosios pajamos neviršija 35 tūkst. eurų, tai pajamų mokestis perskaičiuojamas (sumažinamas), pritaikius GPMĮ 18-2 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą mokesčio kreditą.
Pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus - faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas dokumentais, arba atskaičius 30 proc. nuo pajamų be išlaidas pateisinančių dokumentų.
Jei apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, pritaikius minėtas formules faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų. Apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 tūkst. eurų sumą, apskaičiuota pajamų mokesčio suma didėja, kol pasiekia nekintančią 15 proc. apmokestinamųjų pajamų sudarančią sumą (35 tūkst. eurų).
Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali būti atimami GPMĮ nurodyti su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai (išlaidos). Todėl ir kriptovaliutos pasigaminimo ar įsigijimo išlaidos, kurios pagrįstos dokumentais, gali būti atimamos iš pajamų. Paminėtina, jog galima pasirinkti alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš individualios veiklos pajamų būdą ir individualios veiklos leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumos, kurios neprivaloma pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.
„Revolut“ ir VMI
Lietuvoje veikianti „Revolut“ programėlė leidžia prekiauti bitkoinais, eteriais, laitkoinais, „Ripple“ ir „Bitcoin Dash“ kriptovaliutomis. „Revolut Payments“ turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Pagal Lietuvos banko įstatymą jie yra laikomi prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, todėl pagal Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnį jie VMI privalo teikti informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, taip pat sąskaitų likučius ir apyvartas.
Informacija VMI teikiama, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 tūkst. eurų, taip pat, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 tūkst. eurų.
Pažymėtina, jog Lietuvos finansų rinkos dalyviai šią informaciją teikia kasmet, išskyrus informaciją apie atidarytas ir uždarytas sąskaitos, kuri turi būti teikiame per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo. Taip pat, jeigu finansų rinkos dalyvyje yra kaupiamos ne lėšos, o kitas finansinis turtas, tokiu atveju, finansų rinkos dalyvis turi nurodyti sąskaitos vertę išreikštą piniginiu atžvilgiu.
Pati „Revolut“ įspėja, kad kriptovaliutos nėra elektroniniai pinigai ir Jungtinėje Karalystėje jų nereguliuoja Finansų rinkų priežiūros tarnyba. Kai perkate kriptovaliutas „Revolut“ programėlės pagalba, joms netaikoma apsauga pagal Finansinių paslaugų kompensavimo programą. Neteikiame jokių investavimo patarimų, susijusių su kriptovaliutų paslauga. Turėtumėte gerai apsvarstyti, ar pirkti kriptovaliutas, atsižvelgiant į savo asmeninę situaciją ir norimą prisiimti finansinę riziką. Jums gali reikėti pasitarti su nepriklausomu finansų patarėju.
Virtuali Valiuta - Nusikalstamos Veikos Dalykas
Virtuali valiuta, kaip nusikalstamos veikos dalykas, gali būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) XXX skyriuje numatytų nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, bei nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnyje, bei 215 straipsnyje dalyku. Nusikalstamos veikos, kuriose vyrauja virtualios valiutos Lietuvoje ir užsienio valstybėse yra vagystė, sukčiavimas, pinigų plovimas (pavyzdžiui, naudojimasis tamsiuoju internetu (angl. Dark net, deep web) ir atsiskaitymas už neteisėtus dalykus).
Viešoje erdvėje galima rasti daug informacijos, jog įvairūs sukčiai bando išvilioti pinigus, siūlant įsigyti tariamai egzistuojančią virtualiąją valiutą. Sukčiavimui pasitelkiama, specialiai internetiniuose puslapiuose sukuriamos ir skelbiamos reklamos, kurios siūlo „pelningai investuoti“ savo lėšas į investicines ar komercines paslaugas teikiančias bendroves. Apgaulingose reklamose sukčiai panaudoja žinomus asmenų veidus ir reklamoje nurodo, kad asmuo dovanoja Bitcoin virtualią valiutą, siekdamas palaikyti virtualios valiutos rinką. Susidomėjusių vartotojų yra prašoma nurodytu adresu pervesti tam tikrą kiekį virtualios valiutos, o jiems bus pervesta daug didesnė Bitcoin suma. Arba, siūloma atsidaryti sąskaitą, į ją įnešti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tuomet lėšos neva investuojamos į virtualiąsias valiutas. Taip pat gyventojams ar verslo atstovams yra skambinama per įvairias susirašinėjimo ir skambinimo platformas, kur dažniausiai rusiškai prisistatantys asmenys, siūlo investuoti į investavimo produktus.
Mokesčių Administratoriaus Teisės
Mokesčių administratorius, užtikrindamas, kad būtų tinkamai mokami mokesčiai, ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingas aplinkybes, gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia. Nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau - MAĮ), nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis ar baudžiamojoje byloje konstatuotomis aplinkybėmis. Priešingai, MAĮ 72 straipsnis leidžia mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokestį remiantis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais.
Virtualios Valiutos Rizikos Vertinimas
Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikoje esamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bei jos lygį ir užtikrinti, kad būtų parinktos šios rizikos mažinimo priemonės, ne rečiau kaip kas 4 metus yra atliekamas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas (toliau - NRV).
Kaip matyti iš rizikos ir pažeidžiamumo lygio bei grėsmės balo, pirmąją - ketvirtąją vietas (surinkus vienodą balų skaičių) užima virtualiosios valiutos keityklų operatoriai, advokatai, prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais, prekyba nekilnojamuoju turtu.
Praktiniai Patarimai Gyventojams
Visų pirma, gyventojo pasigaminta (iškasta) virtuali valiuta ar jos esmę atitinkanti priemonė, nėra laikoma gyventojo gautomis pajamomis. Analogiškai jokių mokestinių pasekmių nesukelia ir jos įsigijimas (sandoriai, kai FIAT pinigai yra keičiami į virtualius pinigus) bei saugojimas virtualioje piniginėje. Tačiau gyventojai gali teikti virtualios valiutos kasimo paslaugas kitiems asmenims naudodami savo turimą techninę įrangą ir / arba naudodami paslaugos gavėjo techninę įrangą.
Ypač svarbu teisingai nustatyti virtualios valiutos išsikasimo, įsigijimo, mainų, pardavimo momentu esančią valiutos kainą. Gyventojams siūlome atidžiai fiksuoti sandorių aplinkybes ir išsaugoti su jais susijusią informaciją. Daugelis mokestinių ginčų kyla dėl dokumentų neišsaugojimo, nes mokesčių administratorius virtualių valiutų sandorius gali tikrinti už einamuosius ir trejus / penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (MAĮ 68 straipsnis). Tikrinamojo laikotarpio senaties terminas priklausys nuo vykdytos veikos (atsitiktinės ar individualios veiklos) ir bus taikoma abiem šalims (mokesčių administratoriui ir gyventojui vienodai).
Gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir patirtas virtualios valiutos įsigijimo išlaidas gyventojas turi perskaičiuoti į eurus. Virtualių valiutų ir euro keitimo santykio teisės aktai bei Lietuvos bankas nereglamentuoja, todėl jį galima nustatyti, naudojantis visa prieinama informacija ir palyginamaisiais duomenimis.
Jeigu yra galimybė identifikuoti kasėją, pardavėją, mainų šalį, valiutos vertė yra nustatoma pagal jų pateiktus dokumentus. Svarbiausia, jog iš šių dokumentų matytųsi sandorio šalys ir ūkinės operacijos turinys. Antra, galima vadovautis virtualių valiutų keityklų kursu, buvusiu faktiniu pajamų gavimo momentu (dieną), pagal jų pateiktus dokumentus. Suprantame, kad virtualių valiutų operatoriai pateikia duomenis labai sudėtingu formatu, tačiau gyventojas juos turėtų išfiltruoti ir sugrupuoti taip, jog būtų galimybė identifikuoti ūkines operacijas. Taip pat rinkoje atsiranda specialios programos, kurios palengvina operatoriš pateiktų duomenų apibendrinimą.
Skirtingai nei FIAT pinigai, virtualių valiutų kursas gali labai svyruoti ir dienos eigoje gali kisti kelis kartus, todėl visada rekomenduojama naudotis sandorių sudarymo dienos bei valandos kursu. Tais atvejais, kai sandorių yra labai daug, o kiekvienos ūkinės operacijos nėra galimybės tinkamai užfiksuoti, siūlome išvesti aritmetinę dienos vidurkio reikšmę.
Dar vieną galimybę suteikia VMI, tai rezultatų fiksavimas metų pabaigoje. Pavyzdžiui, jei pajamos gaunamos / išlaidos patiriamos periodiškai (sandorių daug), mokesčių administratorius leidžia neperskaičiuoti kiekvieno sandorio vertės į eurus, o perskaičiuoti į eurus metinius veiklos rezultatus (pagal kiekvieną virtualią valiutą atskirai), taikant virtualių valiutų keityklų kursą, buvusį atitinkamų kalendorinių metų gruodžio31 dieną.
Taip pat rekomenduojame laisvos formos dokumente aprašyti / fiksuoti (darant duomenų kopijas kompiuteryje) visą su sandoriais susijusią informaciją.
Individuali Veikla ir Virtuali Valiuta
Tais atvejais pajamos iš sandorių, susijusių su virtualia valiuta, atitinka individualios veiklos požymius, tokios pajamos yra priskiriamos kaip gautos iš individualios veiklos. Administracinių teismų praktikoje aiškinant individualios veiklos sąvoką ir požymius, konsta...
Kriptovaliutų Reguliavimas Europos Sąjungoje
Europos Parlamentas pritarė pirmajam pasauliniam visapusiškam taisyklių rinkiniui. Prieš kelis mėnesius Parlamento balsavimas baigėsi suskaičiavus 517 teigiamų balsų ir 38 balsus prieš Kriptovaliutų rinkų įstatymo, dar vadinamo MiCA, priėmimą. Šiuo teisės aktu, kuriuo siekiama sumažinti kriptovaliutų vartotojų riziką, paslaugų teikėjai bus traukiami atsakomybėn, jei netinkamai pasisavins arba praras investuotojų kriptovaliutų turtą.
Šiuo reglamentu ES pagal oficialų kriptovaliutų rinkos reguliavimą lenkia JAV ir Jungtinę Karalystę. Pirmadienį vienas Jungtinės Karalystės pareigūnas minėjo, kad konkretus kriptovaliutų reguliavimas gali būti įgyvendintas per ateinančius metus.
Įgyvendinus šiuos ES teisės aktus, kriptovaliutų įmonės galės pasinaudoti vienoje Europos šalyje turimomis licencijomis ir siūlyti savo paslaugas skirtingose valstybėse narėse. Laukdamos šių įstatymų kriptografijos įmonės suskubo gauti įvairių Europos institucijų licencijas ir steigti naujus biurus.
Didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ generalinis direktorius Changpeng Zhao socialiniuose tinkluose pareiškė, kad jo bendrovė yra pasirengusi per ateinančius 12-18 mėnesių pakoreguoti savo veiklą, kad užtikrintų visišką atitiktį naujiems reikalavimams. C. Zhao pagyrė MiCA kaip pragmatišką sprendimą iššūkiams, su k...
Kriptovaliutos: Mokėjimo Būdas ar Investicija?
Nors Lietuvoje galima išgirsti ne vieną siūlymą įsigyti prekes ar paslaugas už kriptovaliutas, visgi kol kas tai - labiau rinkodarinis triukas, nei reali galimybė. Anot verslo ginčų advokatų kontoros JUREX advokato Mariaus Tamošiūno, už mažos vertės pirkinius yra galimybė atsiskaityti kriptovaliutomis, tačiau namo įsigyti greičiausiai nepavyks. Mainant daiktus pagal mainų sutartį, šiuo atveju keičiant NT į „Bitcoin‘us“, problemų taip pat gali kilti, nes notaras neturi galimybės patikrinti ar sandoris įvykdytas, t.y. ar „Bitcoin‘ai“ buvo pervesti, kas slypi už juos pervedusio blokų grandinės piniginės adreso ir pan. Todėl kyla daug klausimų ir rizikų, kurias prisiimti bus linkęs anaiptol ne kiekvienas notaras.
Norint įsigyti NT už kriptovaliutas visų pirma reikėtų rasti notarą, kuris ne tik domisi naujausiomis tendencijomis, bet ir yra pasirengęs prisiimti tam tikras rizikas. Šiuo metu, kol Lietuvoje dar neturime aiškaus reguliavimo ir tam tikrų institucijų pozicijos, visgi atsiskaitymo virtualiomis valiutomis už prekes ar paslaugas galimybės yra labiau teorinės, nei praktinės“, - teigia M. Tamošiūnas.
Mokesčių Tarifai ir Individuali Veikla
Apmokestinamam pelnui gautam iš disponavimo kriptovaliutomis (virtualiomis valiutomis), veikiant pagal individualią veiklą, taikomas 5-15% GPM tarifas. Primename, kad užsiimant kriptovaliutos prekyba pagal individualią veiklą, kylą pareiga mokėti ir socialinio draudimo įmokas.
Svarbus momentas: konkretaus kriptovaliutos ir euro keitimo santykio teisės aktai nereglamentuoja.
Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) Pozicija
Kartais sulaukiame klausimo, ar VMI kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi, priklausomai nuo skirtingų virtualių valiutų. Atsakome: mokesčiai kriptovaliutoms taikomi pagal tas pačias taisykles, nepriklausomai nuo jos žinomumo ar vertės (jei su ja susijęs pajamų dydis atitinka kitas numatytas gaires).
VMI pažymi, kad gyventojo pasigaminta („iškasta”) virtuali valiuta ar jos esmę atitinkanti priemonė, nėra laikoma gyventojo gautomis pajamomis.
Kriptovaliutų Privalumai ir Trūkumai
Nepaisant rizikų, kriptovaliutos siūlo daugybę privalumų, dėl kurių jos tampa patraukliomis investicijomis. Jos suteikia galimybę vykdyti tarptautinius sandorius greitai ir pigiai, be tarpininkų. Kriptovaliutų pervedimai gali būti atliekami greičiau ir efektyviau nei tradiciniai bankų pervedimai.
Kadangi kriptovaliutų sandoriai vykdomi be tarpininkų, jie paprastai yra pigesni nei tradiciniai bankų pervedimai. Kriptovaliutos gali būti naudojamos kaip mokėjimo priemonė. Daugybė įmonių priima Bitcoin ir kitas kriptovaliutas kaip mokėjimą už prekes ir paslaugas. Kriptovaliutos yra populiari investavimo priemonė dėl jų potencialo greitai augti. Investuotojai gali pirkti ir laikyti kriptovaliutas tikėdamiesi, kad jų vertė augs.
Tačiau Kriptovaliutų kainos yra labai nepastovios. Jos gali greitai kilti ir kristi, sukeldamos didelius nuostolius arba sugeneruodamos pelną. Nors blokų grandinė pati yra labai saugi, kriptovaliutų biržos ir piniginės gali būti pažeidžiamos kibernetinių nusikaltėlių. Kriptovaliutos dažnai susiduria su reguliavimo neapibrėžtumu.
Investavimo Būdai ir Strategijos
Bitcoin ETF leidžia investuotojams įsigyti Bitcoin neperkant jo tiesiogiai, o per finansines priemones, kurios seka Bitcoin kainą. Altcoins yra alternatyvios kriptovaliutos, kurios dažnai siūlo unikalius privalumus. Stablecoins yra kriptovaliutos, kurių vertė yra susieta su realaus pasaulio turtu, pvz., JAV doleriu susieta Tether valiuta. Jos yra skirtos išlaikyti stabilų vertės lygį ir yra naudojamos kaip priemonė apsisaugoti nuo kriptovaliutų rinkos svyravimų.
„Staking“ (Proof of Stake): Tai ekologiškesnė ir prieinamesnė alternatyva kasimui. Vietoj elektros energijos naudojimo, tinklo dalyviai „įšaldo“ (angl. stake) savo turimas monetas tam tikram laikui, kad padėtų patvirtinti transakcijas. Už tai jie gauna palūkanas (pasyvias pajamas). Ethereum perėjimas prie šio modelio (vadinamas „The Merge“) parodė, kad kriptovaliutos gali būti tvaresnės.
Norint pradėti investuoti į kriptovaliutas, pirmiausia reikia pasirinkti patikimą kriptovaliutų biržą. Populiariausios biržos yra Coinbase, Binance ir Kraken. Taip pat svarbu laikyti savo kriptovaliutas saugioje piniginėje. Galite pasirinkti tarp fizinės piniginės, tokios kaip Ledger, arba skaitmeninės piniginės, tokios kaip Metamask.
Kriptovaliutos Lietuvoje: Ar Tai Legalu?
Taip, kriptovaliutų pirkimas, laikymas ir pardavimas Lietuvoje yra visiškai legalus. Vienas didžiausių mitų - kad reikia tūkstančių eurų. Iš tiesų, daugelis biržų leidžia pradėti investuoti nuo labai mažų sumų, pavyzdžiui, 10 ar 20 eurų.
