Ar klevas tinkamas sodinti prie namo?

Klevas (Acer) yra klevinių (Aceraceae) šeimai priklausantis medis arba krūmas. Tai vidutinio aukščio, iki 30-40 metrų užaugantys augalai, su ovalia ar plačia laja. Klevai yra tvirtu, iki 1 m skersmens kamienu ir pilkai ruda, reljefiška žieve. Medis žydi smulkiais, bet puošniais, ryškaspalviais žiedeliais, kurie skleidžiasi pavasarį kartu su lapais. Beveik visi klevai paplitę miškuose Šiaurės pusrutulyje ir jų yra apie 150 rūšių.

Kai rudenį matote įvairiausia spalvų gama nusidažiusius lapus, greičiausiai stebite ne kieno kito, o klevų lapus. Štai dėl ko paprastai klevas mėgstamas dekoratyviuose želdynuose, masyvuose, o kai kurios rūšys dar ir gyvatvorėse. Ypač populiarios tapo japoninės klevų rūšys, kurių dekoratyviai karpyti lapai, vos už žmogų aukštesnis augimas ir nuostabi laja puikiai dera japoniškuose soduose. Pasisodinus klevą dažniausiai sode nereikės įnirtingai plušti juos prižiūrint, na nebent šiek tiek pakovoti su kai kuriais kenkėjais ir ligomis.

Jeigu dabar svarstote, kokio medžio trūksta jūsų sodybai, kuris ir atrodytų gražiai, ir šešėlį vasarą mestų, ir atitiktų tradicijas, ieškokite klevo, kuris puikiai įkūnys visus šiuos reikalavimus. Be to, klevas yra iš tų medžių, kuris gana greitai auga, todėl nereikės laukti, kol užaugs kelios kartos, kad pamatytumėt klevo lajos formą ir pajustumėt metamą šešėlį.

Klevų rūšys

Paprastasis klevas (Acer platanoides) - be abejo, tai mūsų miškų gimtasis medis, kuris paprastai užauga iki 20-25 m aukščio su 12-20 m skersmens laja. Medžiui reikia labai mažai priežiūros ir yra vidutiniškai atsparus ligoms, kenkėjams. Šio klevo žinoma gausybė veislių, tokių kaip „Columnare“, „Dissectum“, „Drummondii“, „Globosum“, „Princeton Gold“ ir daugiau. Nereikia maišyti kai kurių raudonlapių paprastojo klevo veislių su raudonuoju klevu.

Raudonasis klevas (Acer rubrum) - šis medis siekia 12-18 m aukštį, o laja labai patrauklios kūgiškos formos. Pavasarį jis pražysta raudonais žiedais, vasarą jo lapai būna žali, o rudenį jie taip išrausta, kad bežiūrint galima paveikslus tapyti. To nepasakytum apie visus klevus - pavyzdžiui, klevams ‚Crimson king‘ arba ‚Royal red‘ būdingi purpuriniai ar raudoni lapai vasarą, tačiau rudenį lapai patamsėja, paruduoja ir nukrenta.

Japoninis klevas (Acer japonicum) - tai iš Azijos kilęs nedidelis medis ar krūmas, užauga iki 2-5 m aukščio ir tokio paties pločio. Plaštakiškasis klevas (Acer palmatum) - dar vienas Rytų kraštų klevas, kuris taip pat užauga neaukštu krūmu ar medžiu, siekiančiu 2-5 m. Tam tiktų plaštakiškojo klevo (lot. Acer palmatum) kultivarai - Lietuvoje rasite įvairiausių, nuo žalių iki oranžinių lapų. Nors dažnas iš jų užaugtų ir keliolikos metrų, tačiau Lietuvoje klimatas jiems ne pats palankiausias, dažnai pašąla, todėl retas kuris teišauga aukštesnis kaip 2 m., dažnai jie labiau primena krūmą nei medį.

Uosialapis klevas (Acer negundo) - šis medis užauga iki 10-15 m aukščio, o lapai primena uosio lapus. Lietuvoje medis yra laikomas „parazitu“, kurį reikia naikinti, nes yra invazinis. Trakinis klevas (Acer campestre) ir totorinis klevas (Acer tataricum) „garsėja“ dėl panaudojimo gyvatvorėms.

Paprastasis klevas ‚Drummondii‘ taip pat įspūdingesnis ne rudenį: pavasarį jauni lapeliai turi graus rausvumo, o vasarą karpyti lapai pasipuošia baltais pakraštėliai - atrodo žavingai. Tad norint gražios klevų kompozicijos ištisus metus, patariama sodinti kelis skirtingų veislių medžius vienoje grupėje.

Kaip ir bet kurį kitą medį, geriausia klevus sodinti pavasarį. Paprastųjų ar raudonųjų klevų galite įsigyti urėdijoje - klauskite pavasarį, iškastus skubiai persodinkite savo sklype. Kadangi šaknys pažeidžiamos, kuo jaunesnis medelis, tuo geresnis prigijimas. Jei norėsite geresnio prigijimo arba jei ieškote išskirtinės klevo veislės, kreipkitės į medelynus.

Klevo sodinimas ir priežiūra

Paprastai klevai geriausiai auga saulėtoje arba dalinai pavėsingoje vietoje. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, japoninis klevas, geriausiai auga filtruotoje šviesoje.

Daugeliu atvejų dirva klevams turi būti gerai drenuota ir gerai sulaikanti drėgmę. Iš Azijos kilę klevai gerai auga tik derlingame, laidžiame, drėgname, rūgštokame (pH 5.0-7.0) dirvožemyje. Reiklus dirvožemio derlingumui yra ir paprastasis klevas, kiti gana pakantūs įvairioms sąlygoms.

Iškaskite duobę, kurios gylis toks pat, kaip ir vazono aukštis, o plotis - dvigubai didesnis už šaknų gniužulą, apie 60-90 cm. Įstatykite augalą į duobę ir įsitikinkite, kad šaknų kamuolio viršus yra šiek tiek matomas virš esamos dirvos linijos arba yra tokiame pačiame lygyje su aplinkiniu dirvožemiu, kaip ir buvo vazone. Antraip, per giliai užkasus stiebą, iššaukiamas puvinys. Užpildykite duobę dirvožemiu, prispauskite koja ir giliai bei kruopščiai palaistykite.

Mažus ką tik pasodintus klevų sodinukus pirmus metus reikia laistyti maždaug kartą per savaitę. Jaunus, ką tik pasodintus medelius mulčiuokite 5 cm mulčio, nes jis padės išlaikyti dirvos drėgmę. Jeigu reikia, medelį tręškite tik antrą pavasarį po pasodinimo. Tręškite 10-10-10 NPK trąšomis arba tolygiai ant šaknų zonos paskleisdami 2,5 cm kompostuoto mėšlo.

Dauguma klevų nemėgsta ir nereikalauja didelio genėjimo, tačiau galima pašalinti kai kurias šakas. Nulaužtas, nudžiūvusias, ligotas, susikryžiavusias ar suspaustas šakas reikia laiku pašalinti, kad klevas būtų sveikas. Venkite stipriai genėti klevus ankstyvą pavasarį, nes jie leidžia sulą, todėl gali „nukraujuoti“.

Jaunus ir konteineriuose auginamus japoninės kilmės klevus apsaugokite nuo žiemos oro sąlygų juos apvyniodami drobiniu audeklu.

Klevai, kurie auginami vazonuose (vad. konteineriuose), gerai prigyja dėl to, kad perkeliant į gruntą šaknys pažeidžiamos minimaliai. Augintus tokiu būdu, persodinti galite bet kuriuo metų laiku, išskyrus žiemą, kai kastuvo neįsmegsite dėl įšalo. Dažniausiai klevai, kurie parduodami medelynuose ir augalų aikštelėse, yra auginti ne Lietuvoje, todėl būtinai atidžiai perskaitykite etiketę ir pasidomėkite konkrečia veisle.

Jei norite, kad sklypo vaizdas pasikeistų iškart ir reikšmingai, persodinkite jau subrendusį klevą. Didelis medis iškart vizualiai sutvirtina sklypo karkasą, duoda pavėsį, suteikia prabangos, brandumo jausmą. Sodyboje, kurioje kažko trūksta, bet neaišku ko, didelis medis gali duoti visus atsakymus. Skamba neįtikėtinai, tačiau galima persodinti ir didelį medį, tereikia išsinuomoti specialią įrangą. Medis perkeliamas kartu su visu milžinišku žemės gumulu, šaknys praktiškai nepažeidžiamos, tad tokį darbą galima daryti kad ir augalo poilsio metu, pavyzdžiui dabar, rudens pabaigoje. Priešingai nei su medžiais iš medelynų, kur dažnai pats sklypo šeimininkas lieka atsakingas už prigijimą, perkeliant didelį medį yra normalu reikalauti prigijimo garantijos.

Klevas gyvatvorei

Dvi klevų rūšys puikiai tinka sodinti gyvatvorėms. Iš jų išauga vidutinio aukščio arba aukšta gyvatvorė, žalioji siena, kuri pakanti pavėsiui, puikiai atlaiko kenkėjus, ligas ir ištveria žiemą. „Gyvatvorinis“ klevas gali prisitaikyti prie įvairių dirvožemio sąlygų (nuo šarminio iki rūgštaus) ir sudėties (išskyrus molingą dirvą).

Gyvatvorei sodinkite klevus kas 30-45 cm - maždaug trys sodinukai 1 metrui, jeigu sodinate viena eile. Dvigubai gyvatvorei, t. y. dviem eilėmis - kas 60 cm.

Klevų dauginimas

Klevus galima dauginti keliais būdais:

• Sėklomis. Priklausomai nuo rūšies, klevų sėklos subręsta pavasarį, vasaros pradžioje arba vėlyvą rudenį. Ne visoms rūšims reikalingas specialus apdorojimas, tačiau geriausia iš anksto jas šaltai stratifikuoti. Pasėkite sėklas 2 cm gylyje į vazonėlius su drėgnais kiminais, įdėkite juos į plastikinį maišelį ir laikykite šaldytuve 60-90 dienų. Išėmę iš šaldytuvo, vazonėlius pastatykite šiltoje vietoje, o kai sudygs, pastatykite juos prie saulėto lango.
• Auginiais. Vasaros viduryje arba rudens viduryje nuo jaunų medelių viršūnių atpjaukite 10 cm ilgio auginius ir nuo apatinės stiebo dalies pašalinkite lapus. Peiliu nulupkite apatinės stiebo dalies žievę ir apvoliokite pjūvio vietą įsišaknijimo hormonų milteliuose. Įsodinkite į vazoną, pripildytą drėgnos įsišaknijimo terpės, o augalą uždenkite plastikiniu maišeliu.
• Skiepijant.

Ligos ir kenkėjai

Klevai yra vidutiniškai atsparūs ligoms ir kenkėjams, dažnai nukenčia nuo grybinių ligų. Vienos iš tokių yra verticiliozė, antraknozė, vėžys, lapų dėmėtligė (juoduliai ant lapų), lapų miltligė.

Klevų privalumai

Klevai visų pirma įspūdingi savo lapija. Karpyti lapai puošia medį, o rudenį tiesiog neįmanoma atsispirti spalvų žaismui. Kai kurios rytų šalys taip vertina rudeniškas klevų lapų spalvas, kad šį laikotarpį išskiria kaip dar vieną sezoną. Galite ir jūs mėgautis gražiomis klevų lapų spalvomis, kurios gali pagražinti kiemą ir suteikti jam išskirtinumo rudenį.

Nereikia nuvertinti ir klevų žiedų. Paprastojo klevo žiedai yra įspūdingi - jų salotinė spalva tiesiog ištrykšta su visa pavasarine jėga. Be to, klevai yra medingi, jie privilioja bites, o tai labai svarbu sveikam aplinkos balansui.

Šviežia klevų sula pavasarį ant jūsų stalo - puikus sveikas gėrimas, pilnas gyvybės ir stiprybės.

Klevo mediena turi gražų raštą, pasižymi stiprumu ir ilgaamžiškumu, netgi yra skirtingų spalvų - nuo beveik baltos iki rausvai rudos.

Klevų trūkumai

Klevas kelia problemų tiek virš žemės, tiek po žeme. Kai kurie klevai turi galingą šaknų sistemą, kuri gali iškelti netgi betoninius pamatus. Klevų šakos trapios, tad lengvai lūžta nuo kiek stipresnio vėjo. Rudenį kiemą priberia lapų, o klevas, kaip ir kaštonas, rudenį iškrenta daug lapų, žoliapjovė su jais nesusidoroja, todėl daugiau laiko reikia skirti surinkimui, o komposte lėčiau yra.

Ką dar verta žinoti?

Jeigu visiškai nėra ką valgyti, galima apgraužti baltalksnius ir juodalksnius, nors paprastai jie neliečiami. Miške žvėrys klevų nelies, nes gali susirasti ką nors skanesnio. Klevais žvėrys per daug nesidomi, bet jeigu nieko kito nėra, galima užkąsti ir jų.

Specialistė pataria sodyboje rinktis didelius tradiciškai auginamus medžius vietoj tokių, kurie atrodo labai tvarkingi, „sukultūrinti“. Pavyzdžiui, klevo ‚Globosum‘ laja yra rutuliška, aiškios formos - sodyboje ji atrodytų tarsi dirbtinė.

Mažam moderniam sklypui gal tiek ir tereikia - kad japoniškas klevelis būtų aiškiai akimis aprėpiamas ir būtų gražus kiemo akcentas. Sodinkite jį sklypo centre, sodinkite į didelę pakeltą lysvę, kad būtų tarsi ant pjedestalo ir aiškiai matytųsi, kas yra šio kiemo pažiba.

Jei sklype skersvėjai, japoniško klevelio atsisakykite, nes jam reikalinga užuovėja, geras mikroklimatas. Lietuvoje jie geriausiai prisitaikytų Vakarinėje šalies dalyje.

Taigi, prieš sodinant klevą prie namo, svarbu įvertinti jo dydį, šaknų sistemą, atsparumą ligoms ir kenkėjams, taip pat atsižvelgti į dirvožemio sąlygas ir vietos klimatą.

tags: #ar #mieste #rekomenduotina #sodinta #kleva #prie