Dažnai pajuokaujama, kad geriausia savaitės diena - penktadienis, kai prieš akis visas savaitgalis, o prasčiausia tampa pirmadienis, kai prasideda nauja darbo savaitė. Pirmadieniai tikrai gali kelti niūrias mintis, o kad tai pasikeistų neretai neužtenka vien gerai išsimiegoti, kartais reikia priimti sudėtingus sprendimus ar įgyvendinti pokyčius bei išmokti atpažinti jausmus.
Darbo ir Poilsio Balansas
„Jei norisi būti produktyviam, ramiam, pailsėjusiam, noriai eiti į darbą, neužtenka sekmadienį gerai išsimiegoti, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo visa darbo savaitė, koks kasdienis darbo ir poilsio režimas.
Darbo ir poilsio režimą išlaikyti, tačiau išlikti produktyviems padeda ir aiškus planas. „Norint išlikti produktyviems, svarbu turėti planą ir, nemažiau svarbu, galimybes jo laikytis: sustyguotą komandos darbą, tvarkingą, aprūpintą darbo erdvę, kurioje galėtumėte sėkmingai tuos planus įgyvendinti, be papildomų trukdžių, klausimų.
Jos teigimu, tinkamas sprendimas galėtų būti - darbo erdvė ir darbo aplinkos pasirinkimo galimybės, aiškus erdvės zonų padalinimas į poilsio, kavos iš pašnekesių, taip pat tyliąsias bendradarbystės erdves, uždarus ofisus. Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į savo dienotvarkės planavimo higieną. Priežastis gali būti paprasčiausias planavimo ir koncentracijos įgūdžių trūkumas. Visgi dažniausiai „užsiverčiama“ skubiais, tačiau ne tokiais svarbiais darbais.
Ypač svarbi ir aplinka. Ir tai nėra tik apie interjerą, baldus. Reikėtų apsupti save žmonėmis, kurie įkvepia, palaiko“, - sako L.
Psichologė - psichoterapeutė S. Pūrienė, kalbėdama apie poilsį nuo darbų primena, kad, jei nuolat galvojama apie darbą, poilsis tampa neproduktyvus. Visų pirma, verta pagalvoti, kodėl apskritai galvojama apie darbą? Kokia to nauda? „Tikriausiai, ne. Iš tiesų, galvojimas apie darbą yra ne kas kita, o nerimas. Kai nerimaujame, esame tarsi pakibę ore, negyvename, energijos resursus naudojame nerimui.
Kartais žmonės galvoja, kad jei viską apgalvos, tada viskas bus gerai ir nieko neatsitiks, bet tai mitas. Todėl siūlyčiau atkreipti dėmesį, kokios man mintys sukasi apie darbą. Ar tai naujos idėjos, kas gali būti produktyvu? Ar tai nerimas, apie tai, kaip reikės kažką atlikti ir bus nemalonu?“ - sako S.
Toksiška Aplinka ir Savivertė
S. Pūrienės teigimu, žmogus kartais pats nesupranta, kad atsidūrė toksiškoje aplinkoje. „Galbūt mes esame toksiškoje aplinkoje, nuvertinami, išnaudojami ir todėl jaučiame liūdesį prasidedant darbo savaitei. Visgi, ne visada kalta aplinka, kartais priežasčių reikėtų paieškoti savyje.
„Depresyvi nuotaika ar nerimas gali būti ir dėl žemos savivertės. Galbūt esame patys linkę save nuvertinti, darbe jaučiamės nevykėliai, o kad taip neatrodytume labai stengiamės tą nuslėpti, hyperkompensuojame - dirbame viršvalandžius, dirbame per pietų laiką, labai jautriai reaguojame į pastabas ir stengiamės būti tobuli. Todėl svarbu atsakyti sau į klausimus, kodėl man liūdna, kaip aš save vertinu? Jei liūdesys susijęs su saviverte, darbo keitimas gali nepadėti.
Atėjus savaitgaliui kartais sunku ilsėtis? Nuolat galvoje kirba mintys apie neatliktas užduotis? „Viena vertus, tai gali būti per dideli užmojai - nusimatome atlikti daugiau darbų, nei turime tam galimybių, arba susiduriame su nepastebimais „laiko vagimis“. Reikėtų atkreipti dėmesį į aplinką - ar joje nėra, kolegų (šeimos narių), kaskart kalbančių temomis, kurios blaško dėmesį, nuolat klausinėjančių ir pertraukiančių dėmesį. Tuomet darbas, kurį būtų galima atlikti vos per kelias minutes, užsitęsia, nes reikia vėl ir vėl sugrįžti, įsigilinti“, - teigė L. Priežastis gali būti paprasčiausias planavimo ir koncentracijos įgūdžių trūkumas. Visgi dažniausiai „užsiverčiama“ skubiais, tačiau ne tokiais svarbiais darbais.
„Apatija dažnai gali būti siejama su perdegimu arba depresija, kai ilgai laiką atrodo, kad visko jau per daug, nebėra poilsio ir darbo balanso. Pasak jos, kai veikla iš kurios gyvenama yra dar ir maloni, neretai nėra aiškaus darbo laiko, tad lengva perdegti.
„Kūnas visą laiką būna darbiniame režime. Prie to gali prisidėti ir asmenybiniai dalykai - kaip sunkumai brėžti ribas, nedirbti viršvalandžių, gebėti pasakyti ne didesniam krūviui ir prašymams, nebūti prieinamu visą parą. Gali būti, kad sau keliame nerealius standartus ir tada pasmerkiame save nuolatiniam nepasitenkinimui, nes to, ko tikimės iš savęs, neįmanoma gauti. Todėl apibendrinus, apatija - signalas sustoti“, - teigia S. Pūrienė.
Finansinis Raštingumas ir Kišenpinigiai
Vėl pirmadienis ir vėl jūsų vaikas vakar vakare priminė, kad reikia kišenpinigių? O galbūt jūsų šeimoje tokio susitarimo nėra ir pinigų vaikas gauna nereguliariai, pagal poreikį? Psichologai jau seniai yra pastebėję, kad finansinio elgesio rutina gali nemažai atskleisti apie santykius šeimoje.
SEB banko iniciatyva Lietuvoje neseniai atliktas tyrimas parodė, kad kišenpinigių kas mėnesį vaikams neskiria tik 1 iš 10 apklaustųjų. Reguliariai atžaloms pinigų duoda 48 proc., o 39 proc.
Kiekvienas pirmadienis galėtų būti diena, kai vaiko savaitės biudžetą papildo naujas įnašas. Kartu tai ir proga plėsti ir stiprinti jaunųjų šeimos narių finansinį raštingumą. Didele vaiko pažanga galima laikyti vien tai, jeigu jis ar ji išmoksta taikyti paprastus principus: neišleisti visų pinigų iškart, planuoti išlaidas ir paskirstyti pinigus, taip pat - taupyti ateičiai savo didesniems norams.
Asmeninis savaitės ar mėnesio biudžetas ugdo jauno žmogaus savarankiškumą. Laisvė valdyti savo finansus ir atsakyti už sprendimus yra geriausia finansinio raštingumo pamoka, kai žinios įtvirtinamos praktiškai. Todėl svarbu, kad vaikas nuolat gautų žinių ir patarimų, kaip valdyti finansus, kad šeimoje galėtų diskutuoti, kiek pinigų išleisti, kiek pataupyti, kodėl skiriasi vasaros ir žiemos išlaidos ir t. t.
Finansiškai raštingas moksleivis turėtų gebėti atskirti būtinąsias savo poreikių išlaidas, pavyzdžiui, už pietus mokykloje ar transportą. Kita išlaidų dalis turėtų būti priskirta prie norų eilutės - šiuos pinigus vaikas galėtų leisti pramogoms, laisvalaikiui. Galiausiai, likusi biudžeto dalis yra tarsi finansinis zefyras - taupyti ar net investuoti skirti pinigai. Ši paprasta trijų elementų biudžeto skirstymo sistema padės vaikui įsisąmoninti, kad pinigai gali būti išleisti ne tik maloniems dalykams. Dėl to vaikams teks nagrinėti savo poreikius, vertinti prioritetus ir, žinoma, skaičiuoti.
Per jau minėtą SEB banko apklausą daugiau negu pusė (56 proc.) jų patvirtino, kad atskiria kišenpinigius ir lėšas, skirtas maistui mokykloje įsigyti. Trečdalis (32 proc.) duoda vieną sumą visiems poreikiams patenkinti. 10 proc. respondentų vaikams duoda pinigų tik maistui mokykloje nusipirkti.
Kad ir koks būtų jūsų atsakymas, pokalbiai su vaikais yra geriausias būdas kontroliuoti ir ugdyti jų finansinę elgseną, pagrįstą aiškiomis taisyklėmis ir susitarimais. Vien pinigų davimas tinkamos elgsenos nesuformuos.
6 PATARIMAI KAIP EFEKTYVIAI PLANUOTI LAIKĄ | GYVENIMO PAŠIŪRĖ
Parama Būstui
Nuo 2024 m. liepos 28 d. startuoja Valstybės paramos programa būstui įsigyti. Nuosavas gyvenamasis būstas lietuviams nuo senų senovės yra itin svarbu: nusipirkti ar pasistatyti - neturi reikšmės, svarbu, kad būtų savas. Deja, dėl aukštų nekilnojamojo turto (NT) kainų, ne visi išgali savomis lėšomis jį įsigyti. Tačiau atitinkant tam tikras sąlygas, galima pretenduoti į Valstybės paramos programas, kurių, kaip aiškėja, yra net keletas skirtingų. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pirmadienį - liepos 28 d.
Asmenys turi atitikti tam tikrus reikalavimus: pavyzdžiui, negali turėti ar per pastaruosius penkerius metus būti turėję gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kv. m. arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. Taip pat išskiriama negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra toks asmuo: jie gali turėti būstą, tačiau jeigu jis nepritaikytas pagal neįgaliojo poreikius, parama teikiama turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant pagal negalios pobūdį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje (Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) yra pateikta itin išsami informacija apie paramos programą: aiškiai išskirti dalyviai, kredito davėjai, būsto kreditų sumos ar būsto kredito daliai apmokėti teikiamų subsidijų dydžiai. Trumpiau tariant - visa aktualiausia informacija. Gal atkreipčiau dėmesį į tai, jog šia paramos programa gali pasinaudoti tiek pavieniai asmenys - priešingai nei finansinės paskatos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti lėšomis, tiek šeimos, jau auginančios vaikus.
Nuo 2024 m. liepos 1 d., pasikeitus LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatoms, ši paramos forma yra teikiama ir prašymai priimami tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus valstybės biudžeto asignavimus programai vykdyti - t. y. savivaldybės nepriima prašymų, kol ministerija nepaskelbia kvietimo.
Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma gali būti skirtinga: nuo 53 tūkstančių eurų asmeniui be šeimos iki 87 tūkst. eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Teikiamos subsidijos taip pat varijuoja: 15 proc. skirta jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ir net 30 proc. šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų. Noriu pažymėti, kad ši grupė yra dar labiau detalizuojama ir išskiriami atvejai kalbant apie asmenis su negalia, be tėvų likusius asmenis ar kai atžalą (-as) augina tik vienas iš tėvų.
Norint pasinaudoti šia paramos forma, pildant prašymą nėra būtina turėti potencialų variantą, dominantį NT, kurį nori pirkti.
Prašymo teikimo laikotarpiu liepos 28 - rugpjūčio 14 dienoms (imtinai) prašymai nebus nagrinėjami. Juos pateikę asmenys (šeimos) bus tik informuojami apie nustatytus prašymų trūkumus ir laikotarpį trūkumams pašalinti - trūkstamiems dokumentams pateikti. Šiuo metu ministerija dar nėra pateikusi metodinės informacijos, kaip bus nagrinėjami prašymai, nes bus sudaroma bendra visų šalies savivaldybių eilė, kurios sąrašas „rikiuosis“ pagal prašymo pateikimo datą ir laiką. Vadovaujantis teisės aktais, prašymai turėtų būti išnagrinėti per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų pateikimo. Tuomet bus suformuojamos pažymos, su kuriomis šeimos (asmenys) turės per 15 kalendorinių dienų kreiptis į banką ar kredito uniją. Neturime informacijos kiek laiko užtrunka procedūros kredito įstaigoje, bet nustatytas maksimalus terminas - 4 mėn. Ar NT pardavėjai sulaukia-išlaukia tą laikotarpį, sunku pasakyti - to mes nefiksuojame.
Svarbu akcentuoti, kad pažymos, patvirtinančios teisę į paramą būstui įsigyti gavimą, dar neužtikrina galimybės ja pasinaudoti, nes savivaldybė vertina tik asmens ar šeimos atitiktį teisės aktų reikalavimams, o kredito įstaiga vertina asmens (šeimos) kredito istoriją, mokumą, pajamų lygį, stabilumą ir kita.
Kadangi, kaip jau minėjau, konkretus NT nei prašyme, nei išduodamoje pažymoje nenurodomas, taigi problemų nekyla, jei randamas kitas NT objektas. Jei kalbame apie šią programą, kurios kvietimas jau - pirmadienį. Kreipiantis dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, paraiškoje jau būtina nurodyti ketinamo pirkti NT objekto adresą, kurį galima keisti iki kol bus suformuota pažyma. Tačiau akcentuoju, kad kvietimas šiai paramos formai kol kas nėra numatytas.
Jeigu savivaldybės administracija prašymą įvertina teigiamai ir yra skirtas finansavimas, suformuojama pažyma, kurią asmuo (šeima) turi pateikti bankui ar pasirinktai kredito įstaigai per 15 kalendorinių dienų. Kartu pateikiama kredito davėjo patvirtintos formos kompensuojamo būsto kredito paraiška, patvirtinanti teisę gauti kompensuojamą būsto kreditą ar teisę gauti kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją, arba prašymas apskaičiuoti ir išmokėti subsidiją ir (arba) prašymas (paraiška) pakeisti kompensuojamo būsto kredito sąlygas (pateikiant kredito davėjo prašomus duomenis). Jeigu išduota pažyma, patvirtinanti teisę gauti tik subsidiją, pavyzdžiui: šeimai jau anksčiau buvo išduota pažyma patvirtinanti teisę į Valstybės kompensuojamą būsto kreditą arba asmuo jau gavo ir kompensuojamą kreditą ir subsidiją, tačiau įgijo teisę į didesnę subsidiją (pavyzdžiui šeimoje gimus vaikui).
Šiais metais ketinama programai skirti 4 mln. eurų. Lėšos nebus skirstomos savivaldybėms ar regionams: bus sudaroma viena bendra eilė, pagal prašymo pateikimo datą ir laiką. Taigi, Rokiškio rajono gyventojai, norintys būti kuo aukščiau sąraše, turėtų prašymus teikti iš karto pirmadienį, vos tik prasidės kvietimas. Atkreipiu dėmesį, kad prašymai, gauti iki liepos 28 d., nebus įtraukti į eilę ir nebus nagrinėjami.
Kitas svarbus niuansas: Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nėra sukurta bazė prašymams pildyti, tad juos asmenys galės pateikti asmeniškai atvykę į savivaldybės administraciją, paprastu ar elektroniniu paštu, per kurjerį arba atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu. Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai prašymas ir papildomi dokumentai yra siunčiami elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašius, prašymas į sąrašą netraukiamas ir nenagrinėjamas.
Patiems paramos gavėjams gal nepatogu, jog su parama įsigyto būsto nuosavybę būtina išlaikyti ne mažiau kaip 5 metus, kad būstas negali būti įsigyjamas iš artimų giminaičių ir, aišku, daugiausia problemų sukelia tai, kad ne visi teisę į paramą būstui įsigyti turintys asmenys gali gauti banko ar kredito unijos paskolą. Kartais šeimos pajamų lygis yra toks, kad parama gali būti skirta, bet kredito įstaiga dėl per mažų pajamų nesutinka duoti paskolos. Arba šeima anksčiau turėjo problemų su laiku grąžinama skola ir bankas, įsivertinęs šeimos kredito istoriją, atsisako suteikti paskolą. Pasikeitus tvarkai, kai prašymai priimami tik paskelbto kvietimo metu, asmenys ar šeimos, praleidę kvietimą, turi laukti kito kvietimo: tai sudaro nepatogumų, nes NT pardavėjai gali nesutikti laukti. Tačiau tai yra nedideli minusai, lyginant su gaunama parama ir jos nauda - juk subsidiją galima panaudoti pradiniam įnašui.
Velykos ir Parduotuvių Darbo Laikas
Artėjant Velykoms, prekybas tinklas „Iki“ informuoja savo pirkėjus, kaip parduotuvės dirbs šventinėmis dienomis. Kaip teigia Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė, pirmąją Velykų dieną, balandžio 20 dieną, darbuotojai ilsėsis. „Mums svarbu, kad švenčių metu būtų patenkinti tiek mūsų darbuotojų, tiek pirkėjų poreikiai.
Priešvelykinį penktadienį ir šeštadienį būna pats šventinio apsipirkimo pikas, todėl norime, kad po jo visi mūsų darbuotojai pailsėtų. Tradiciškai pirmąją Velykų dieną suteikiame galimybę komandai švęsti su artimaisiais, todėl įprastos parduotuvės nedirbs. Tačiau technologijos atveria galimybes dirbti be darbuotojų ir užtikrina patogumą - pritrūkus prekių stalo papildymui ar užkandžiams, Vilniuje bet kuriuo paros metu, net ir Velykų sekmadienį, veiks autonominės parduotuvės“, - sako G.
„Pasiruošimą šventėms neretai gali lydėti stresas, todėl apsipirkti Velykų stalui kviečiame sumaniai - pirkinius planuoti iš anksto, naudotis išankstinėmis akcijomis ilgiau negendantiems Velykoms reikalingiems produktams, o svarbiausiems apsipirkimams rinktis didžiausio formato (3 širdelių) parduotuves, kuriose asortimentas plačiausias ir akcinių pasiūlymų gausiausia“, - pataria G. Taip pat norint sutaupyti laiko, apsipirkti patogu ir internetinėje prekybos tinklo parduotuvėje iki.lt.
Tarptautinei „Rewe“ grupei priklausantis prekybos tinklas „Iki“ Lietuvoje veikia nuo 1992 metų ir yra vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų. Tarp didžiausių šalies darbdavių esanti bendrovė yra įdarbinusi apie 5,5 tūkst. darbuotojų. „Iki“ Vilniuje atidaręs penkias autonomines parduotuves.
tags: #gal #butu #galima #pirmadieni