Reklama, kaip komunikacijos forma, daro įtaką beveik visoms žmogaus veiklos sritims. Reklamos sąvoka kildinama iš lotynų kalbos žodžio "reclamo" (rėkiu). Panašios žodžio reikšmės vartojamos prancūzų ir anglų kalbose, kur su lotynišku "advertere" (nukreipti, sukoncentruoti dėmesį, pastangas) siejami žodžiai "advert" (advertising, advertise - reklamuoti, skelbti, pranešti).
Reklama ir jos nauda buvo žinoma jau Antikos laikais, pavyzdžiui, Senovės Romoje, kur prekybininkai galėjo savo skelbimus užrašyti specialiai tam skirtose, kvadratais subraižytose ir baltais dažais nutinkuotose sienose. Archeologai taip pat randa prekybinius užrašus, ženklus ir simbolius senovės Pompėjos mieste, Stabijoje. Spausdinta reklama atsirado ankstyvaisiais viduramžiais, išradus spausdintus leidinius ant popieriaus.
Pirmoji žinoma politinė reklama siekia senovės Persiją. VI a. pr. m. e. išlikusiame piešinyje ant uolos vaizduojamas persų karalius Darijus I, stovintis sukilėlių surištomis rankomis fone, o po jo kojomis - ant sukilėlių vado lavonas.
Šiandien reklama atlieka svarbų vaidmenį mokymo procese, pasitelkiant įvairias mokymo priemones. Mokymo priemonės - tai mokymo proceso struktūros elementai, skirti mokymo tikslams įgyvendinti ir mokymuisi palengvinti.
Mokymo Priemonių Skirstymas
Skiriamos frontalaus ir individualaus mokymo priemonės:
- Frontalaus mokymo priemonės: žodinės (gyvas ir spausdintas žodis - abėcėlės ir žodžių kortelės, archyvinė medžiaga, rankraščiai, vadovėliai), grafinės (lentelės, schemos, diagramos, kartogramos, žemėlapiai, brėžiniai lentoje, plakatai, paveikslai), fotografinės (nuotraukos, skaidrės, plėvelės, diafilmai, kino filmai), natūralios (mineralų pavyzdžiai, augalų, vabzdžių kolekcijos, gyvūnų mirkiniai, iškamšos, chemikalai, akvariumai, terariumai, geometrinės figūros, mašinų detalės, agregatai, dirbinių ir meno kūrinių pavyzdžiai), tūriniai natūralieji pavyzdžiai (modeliai, maketai, muliažai), techninės (garso ir vaizdo grotuvai, radijo imtuvai, diaprojektoriai, televizoriai, kompiuteriai).
- Individualaus mokymo priemonės: skaitymo (raidžių kortelės, vadovėliai, knygos, žinynai, pratybų sąsiuviniai, uždavinynai, žodynai), rašymo (sąsiuviniai, tušinukai, parkeriai), skaičiavimo (lazdelės, skaičiuotuvai), braižybos (liniuotės, šablonai, skriestuvai), piešimo (pieštukai, dažai, teptukai, piešimo sąsiuviniai), darbo (rankiniai darbo įrankiai, matavimo prietaisai), gamtos pažinimo (herbariumai, atlasai, kontūriniai žemėlapiai), muzikos instrumentai (dūdelės, birbynės, metalofonas).
Socialinė Reklama
Socialinė reklama atsirado XX a. pradžioje, kai visuomeninė organizacija „Amerikos visuomeninė asociacija" ėmėsi aplinkosauginės iniciatyvos. Socialinė reklama naudoja tas pačias priemones tam tikrų įdėjų skleidimui.
Socialine reklama yra siekiama įtikinti skaitytojus, žiūrovus ar klausytojus keisti savo elgesio modelį atsisakant tam tikros veiklos, nuostatų, įsitikinimų arba, atvirkščiai, imtis tam tikros veiklos. Taigi, socialinė reklama gali būti suprantama, kaip reklamos rūšis, kuria yra siekiama kelti asmenų, į kuriuos ta reklama nukreipta (tai yra reklamos adresatų) sąmoningumo lygmenį.
Socialinės reklamos pagalba yra šviečiama ir auklėjama tam tikroje srityje, skatinant visuomenėje priimtinais būdais veikti arba skatinant vengti visuomenei nepriimtinų veiklos būdų. Socialine reklama gali būti siekiama įvairių tikslų.
Svarbu pažymėti, kad socialinė reklama neturėtų būti tapatinama su politinėmis reklamomis. Politinės reklamos tikslas - raginti balsuoti už konkrečią politinę jėgą, judėjimą, partiją arba jų kandidatus. Socialinė reklama šiuo atveju yra piliečių raginimai ateiti balsuoti.
Žvelgiant iš vadybinės pusės, socialinė reklama yra ne pelno marketingo (arba kitaip - socialinio marketingo) dalis. Dėl šios priežasties, siekdami atlikti sėkmingas socialinės reklamos kampanijas, specialistai dažnai naudojasi įprastais komerciniame marketinge principais. Šie principai perkeliami, koreguojami ir pritaikomi socialinės reklamos tikslams pasiekti.
Tačiau yra ir nemažai skirtumų, tarp įprastos ir socialinės reklamos. Visų pirma socialinė reklama yra teisinga, ji pasižymi teisingumu. Šis bruožas pasireiškia tuo, kad visos žinios, pateikiamos reklaminiame plakate, yra tikros ir teisingos. Socialine reklama nesiekiama suklaidinti, kaip tik siekiama, kad vartotojas ar reklamos adresatas turėtų visą tikrą informaciją, kuria remiantis galėtų priimti teisingą sprendimą.
Visų antra yra tai, kad socialinė reklama yra planuojama. Socialinės reklamos veikla yra planinga. Ją įgyvendinus yra vertinama reklaminė veikla ir jos efektyvumas - pastebima, kad dažniausiai tam, kad socialinė reklama būtų veiksminga, reikalingas maždaug dviejų- trijų metų sistemingo informavimo laikotarpis.
Visų trečia - socialinė reklama yra orientuota visuomeniškai. Socialinė reklama siekia padaryti poveikį ne atskiram individui, o tam tikrai visuomenės daliai. Į šią dalį yra orientuota visa socilinė reklama ir stengiamasi, kad jos poveikis būtų tikslingas.
Visų ketvirta, socialinė reklama yra vieša. Socialinės reklamos vienas iš būdingų bruožų yra viešumas - ši reklama atvira visiems ir yra aiškiai suprantama, kad yra reklama. Šalia to, socialinė reklama gali paveikti viešąją nuomonę, nes įtakoja bendrą visuomenės masę.
Žmonių elgesį, įsitikinimus ir požiūrį galima paveikti keliais skirtingais būdais. Pats populiariausias bei sėkmingiausias žmonių poveikio būdas - tai apeliavimas į žmogaus jausmus ir emocijas.
Iš esmės socialinės reklamos turi atsakyti į klausimus ar ir kaip jomis tenkinami visuomenės narių poreikiai, juos formuojant bei suteikiant žinių apie šių dienų visuomenėje egzistuojančias socialines problemas. Šie atsakymai ir būtų socialinės reklamos funkcijos.
Socialinės reklamos tikslai:
- Siekį formuoti teigiamus socialinės elgesenos stereotipus, kuriais būtų stiprinami pilietinės visuomenės pagrindai.
- Pastangas sudaryti teigiamą valstybinių ir savivaldos socialinių institų įvaizdį.
- Elgesio stereotipų formavimą, siekiant suvienyti bendruomenių gyventojus, kuriant ypatingą tarpusavio atmosferą- kuri jungtų dvasines, istorines ir kultūrines vertyber bei padėtų sujungti valdžios, visuomenines ir verslo struktūras, kurios spręstų socialines visuomenės problemas.
Paveiksle Socialinės reklamos faktoriai, nurodoma, kokie faktoriai yra svarbūs kuriant socialinę reklamą. Svarbu atsižvelgti į mikro ir makro aplinkos faktorius, o taip pat politinę, teisinę, socialinę sritis. Visi šie veikiantys elementai ir faktoriai yra identiški socialinei ir komercinei reklamoms.
Tiek socialinėje, tiek komercinėje reklamoje bus atsižvegiama į mikroaplinkos faktorius - artimos aplinkos poveikį, asmens amžių, išsilavinimą, gaunamas pajamas. Taip pat bus įvertinamas ir makro aplinkos poveikis - atsižvelgiama į tam tikrus vykstančius įvykius.
Tačiau svarbu paminėti skirtumus tarp komercinės ir socialinės reklamų. Jei komercinės reklamos tikslas yra orientacija į parduodamų prekių ar paslaugų kiekį, tai socialinės reklamos tikslas yra žmogaus moralė, elgesio modeliai, turimi stereotipai. Pagrindinis socialinės reklamos siekis yra pastangos pakeisti atskiro individo ar visuomenės elgesį tam tikra socialiai norima linkme, tuo tarpu komercinės reklamos tikslu yra siekis gauti pelną.
Tikslinė grupė taip pat skiriasi: komercinėje reklamoje reklamos atveju tikslinė grupė - reklamos adresatai yra tie asmenys, kurie perka parduodamas prekes ar paslaugas. Konkurentais komercinėje reklamoje yra reklamos autoriai arba užsakovai, kurie gamina tas pačias ar panašias prekes ir paslaugas.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp socialinės ir komercinės reklamos:
| Bruožas | Socialinė Reklama | Komercinė Reklama |
|---|---|---|
| Tikslas | Pakeisti elgesį, kelti sąmoningumą | Gauti pelną |
| Orientacija | Visuomenė | Pardavimai |
| Tikslinė grupė | Visa visuomenė arba jos dalis | Potencialūs pirkėjai |
| Nauda | Visuomeninė gerovė | Finansinė nauda |
Taigi šiuo atveju socialinė reklama ir komercinė reklama yra labai panašios. Jos abi pateiks rašytinę, girdimąją arba vaizdinę informaciją, tačiau bus orientuotos į skirtingus tikslus. Tiek socialinė reklama, tiek komercinė reklamos sieks paveikti žmonių jausmus, tačiau komercinės reklamos atveju bus siekiama paveikus jausmus gauti didesnį pelną sau, kai tuo tarpu socialinės reklamos atveju gaunamas pelnas bus nematerialus - jis neš naudą visuomenei.